Daugiau 
 

LŠS pagerbė J. Polovinskį-Budrį

02/20/2015 Aidas
3_7

1923 m. Klaipėdos sukilimo sukilėlių vadas J. Polovinskas-Budrys - centre su sukilėlių štabo nariais, trečias iš kairės (sėdi su skrybėle).

Š.m. vasario 14 d. LŠSI vadas J. R. Butkus Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje tradicinio mažlietuvių šiupinio metu įteikė LŠS CV nutarimu LŠS vado skirtą aukščiausią LŠS apdovanojimą - už nuopelnus šaulių sąjungai I laipsnio auksuotą kryžių - Jonui Polovinskui-Budriui, 1923 m. Klaipėdos sukilimo sukilėlių vadui, Pirmajam Klaipėdos miesto gubernatoriui, Lietuvos diplomatui (ėjusiam pareigas Karaliaučiuje, Rytų Prūsijoje, Niujorke), nenutraukusiam savo diplomatines tarnystės ir sunkiausiu Lietuvai metu - būnant jai okupuotai. Apdovanojimas įteiktas minint J. Polovinsko-Budrio praėjusių metų mirties 50-ąsias metines ir Lietuvos diplomatinės tarnybos JAV 90-tąsias metines. Jam skirtą garbingą apdovanojimą, kurį iki šiol gavo tik 17 asmenų, atsiėmė jo anūkė Živilė Šilgalienė. Apdovanojimo ceremonijai vadovavo ir amžinatilsį pulkininką J. Polovinską-Budrį pristatė Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos Čikagoje atsakingas sekretorius kunigas Liudas Miliauskas.

Kviečiame artimiau susipažinti su šia iškilia asmenybe.

Jonas Polovinskas – Lietuvoje žinomas daugiau Budrio pavarde - išgarsėjo 1923 m. kaip Klaipėdos krašto sukilimo vadovas. Bene vienintelis iš Lietuvos saugumo tarnybos vadovų  profesionalų penkerius metus – 1915–1920 m. – dirbęs kontržvalgybos darbą Rusijoje, apdovanotas ordinais ir medaliais. Lietuvos Respublikos kontržvalgybos kūrimą aprašė savo memuaruose, kurie buvo išleisti po jo mirties 1967 m. Niujorke.

Jonas Polovinskas (Budrys) gimė 1889 metais. 1914 m. baigė kontržvalgybos kursus carinėje Rusijoje ir iki 1917 m. trejus metus tarnavo rusų karinėje kontržvalgyboje, o 1918–1920 m. – admirolo Kolčako armijos kontržvalgyboje. 1920–1921 m. studijavo Vladivostoko Rytų kalbų institute.

1921 m. birželio mėn. grįžusį į Lietuvą kapitoną J.Polovinską Lietuvos saugumo tarnybos vadovas M.Lipčius ir karininkas teisininkas L.Prušakevičius pakvietė tarnauti nepriklausomos Lietuvos saugumo tarnyboje – tuo metu Generalinio štabo Žvalgybos skyriuje. Pirmasis J.Polovinsko darbo etapas saugumo tarnyboje paženklintas ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės.

J.Polovinskas pradėjo tarnybą IX žvalgų punkto Kaune viršininku (tarnavo kelis mėnesius), o nuo 1921 m. spalio 10 d. buvo patvirtintas Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininku, jo žinioje buvo daugiau kaip 200 darbuotojų. Dveji su puse vadovavimo kontržvalgybos padaliniui metų nepraėjo be atgarsio. J.Polovinskas stengėsi sulaužyti carinės Rusijos ochrankos suformuotus stereotipus apie slaptosios tarnybos darbuotojus bei jų veiklos metodus, ieškojo sugebančių tarnybai pasiaukoti žmonių, už fizinės jėgos panaudojimą atleido ne vieną darbuotoją, skatino pavaldinius mėgti savo darbą ir stengtis išlaikyti patikėtas paslaptis.

J.Polovinskas pradėjo siaurinti kontržvalgybininkų funkcijas, mažindamas popierizmo srautus, siekdamas, kad jo vadovaujamas padalinys užsiimtų tik operatyviniu darbu. Vadovaujant J.Polovinskui pradėti tikrinti grįžtančių iš Sovietų Rusijos tremtinių ir Amerikos emigrantų bei asmenų, vykstančių už demarkacijos linijos, dokumentai.

Vienas iš svarbiausių Lietuvos saugumo tarnybos ir J.Polovinsko veiklos rezultatų iki 1923 m. – pagalba organizuojant Klaipėdos krašto sukilimą. Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus viršininko M.Lipčiaus nurodymu Kontržvalgų dalies viršininkas J.Polovinskas 1922 m. rudenį išvyko į Klaipėdą, pasirinkęs Jono Budrio slapyvardį. Po atliktų tam tikrų organizacinių priemonių tapo vyriausiuoju Klaipėdos krašto sukilėlių vadu. 1923 m. sausio 15 d. Budrys pranešė Lietuvos Prezidentui apie Klaipėdos užėmimą.

Pirmąjį darbo etapą Lietuvos saugumo tarnyboje J.Polovinskas baigė 1923 m. kovo mėn. ir perdavė Kontržvalgų dalį vyresniajam leitenantui S. Raštikiui. Po tarnybos Lietuvos saugumo struktūroje J.Polovinskas kurį laiką buvo Klaipėdos krašto gubernatoriumi.

1926 m. pabaigoje, po 1926 m. gruodžio 17 d. karininkų perversmo, pradėta reformuoti Lietuvos saugumo tarnyba, tuo metu turėjusi Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Politinės policijos statusą. Manoma, kad Jonas Polovinskas buvo vienas iš Politinės policijos reorganizacijos iniciatorių, tuo metu dirbęs VRM patarėju.

1927 m. sausio mėn. Kriminalinė ir Politinė policijos buvo sujungtos į vieną įstaigą, pavadintą VRM Kriminaline policija. Šios įstaigos viršininku paskirtas J.Polovinskas. Antrasis darbo etapas prasidėjo vadovaujant Lietuvos saugumo tarnybai ir truko lygiai metus – iki 1928 m. sausio mėnesio.

Vienas iš svarbiausių tarnybos uždavinių tuo laikotarpiu buvo mažinti galimas prievartinio Vyriausybės nušalinimo grėsmes. Vadovaujant J.Polovinskui 1927 m. kovo–balandžio mėn. neutralizuota Seimo frakcijos nario vadovaujama sąmokslininkų grupė.

Po tarnybos Lietuvos saugumo struktūrose Jonas Polovinskas dirbo diplomatinį darbą užsienyje: 1928 m. buvo Lietuvos konsulu Karaliaučiuje, o nuo 1936 m. – Lietuvos generaliniu konsulu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mirė 1964 m. Niujorke.

LŠSI informacija spaudai, Valdo Aušros ir LŠSI nuotr.

1923 m. sukilimo kariai skaito atsišaukimą į Klaipėdos krašto gyventojus.

Nuotraukose: Akimirkos iš J. Polovinsko-Budrio pagerbimo ceremonijos.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu