Saulėtą, bet šaltoką lapkričio 3 dieną būrelis šaulių rinkosi Šv. Kazimiero kapinėse prie paminklo skirto Romui Kalantai ir visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę kovoje prieš Raudonąjį Tironą. Įžanginį žodį tarė šios akcijos organizatorius „Klaipėdos“ jūrų šaulių kuopos vadas Giedrius Bikulčius. Jis padėkojo visiems susirinkusiems ir priminė, kad toliau tęsime a.a. šaulio Rimanto Šalaviejaus pradėtą tradiciją per Vėlines lankyti 4 generolų poilsio vietas.
Kaip atsirado ši tradicija trumpai papasakojo „Baltijos“ jūrų šaulių kuopos šaulė Irena Šalaviejienė. Uždegę atminimo žvakutes ir pagerbę žuvusius šauliai aplankė 4 generolų – Povilo Plechavičiaus, Stasio Dirmanto, Kazio Musteikio ir Miko Rėklaičio – poilsio vietas. Šauliai uždegė atminimo žvakutes, atidavė pagarbą, pasidalino žinoma informacija apie generolus. Taip pat aplankė Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje atkūrėjų Mykolo Kalmanto ir Vlado Išganaičio kapavietes. Pagerbė Vytauto Didžiojo Rinktinės vado Juozo Bagdžiaus atminimą ir ilgėliau stabtelėjo prie „Baltijos“ jūrų šaulių kuopos vado Rimanto Šalaviejaus poilsio vietos.
Kuo gi žymūs šie tarpukario Lietuvos kariuomenės generolai, kokie jų nuopelnai?
Povilas Plechavičius – Lietuvos kariuomenės generolas.
Gimė: 1890 m. vasario1 d. Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje. Mirė: 1973 m. gruodžio 19 d. Čikagoje. Gimė ūkininkų ir bajorų giminės šeimoje. 1908 m. Maskvoje baigė gimnaziją, 1911 m. komercijos institutą, 1914 m. Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, o 1917 m. kovojo prieš bolševikus Rusijos pietuose. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Žemaitijoje ir suorganizavo žemaičių partizanų rinktinę. Tapo Mažeikių karo komendantu. 1924 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1926 m. Generalinio štabo akademiją Prahoje. Lietuvos kariuomenėje tarnybą pradėjo kapitonu, baigė generolu leitenantu. Vadovavo 1926 m. gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje. Nuo 1927 m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo viršininkas. 1944 m. vadovavo vietinei rinktinei, buvo suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, po to į Dancingą, Klaipėdą, o iš ten paleistas. Netrukus išvyko į Vokietiją. Nuo 1949 m. P. Plechavičius apsigyveno JAV, kur gyveno jo motina. Gyvendamas Čikagoje, generolas domėjosi lietuviška veikla,kultūriniu gyvenimu,ypač lietuvių veteranų sąjungos „Ramovė“ veikla.
Stasys Dirmantas – geodezininkas, profesorius, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, politinis ir visuomenės veikėjas.
Gimė: 1887 m. lapkričio 14 d. Raseiniuose. Mirė: 1975 m. sausio 26 d. Čikagoje. Mokėsi Skaudvilėje, Šilalėje, Varšuvoje. 1908 m. Baigė Vilniaus realinę mokyklą. 1914 m. baigė Maskvos Konstantino matininkų institutą. Per pirmąjį pasaulinį karą Rusijos kariuomenės artilerijos karininkas. 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę, 1919-1924 m. dėstė Karo mokykloje. 1921-1920 m. Aukštųjų kursų, nuo 1922 m. Lietuvos universiteto Geodezijos katedros vedėjas, nuo 1930 m. profesorius. 1935-1938 m. XVII ministrų kabinete krašto apsaugos ministras, nuo 1937 m. vasario16 d. brigados generolas. 1942-1944 m. Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto dekanas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1950 m. gyveno Čikagoje. Dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, 1959-1968 m. Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos, 1964-1974 m. Lietuvių profesorių draugijos Amerikoje pirmininkas.
Kazys Musteikis – Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas.
Gimė: 1894 m. lapkričio 22 d. Stučiuose, Tauragnų valsčiuje. Mirė: 1977 m. birželio 6 d. Čikagoje. 1915 m. baigė Oranienbaumo praporščikų mokyklą. 1917-1918 m. Lietuvių atskirojo bataliono Rovne vado E. Adamkavičiaus adjutantas. 1920-1921 m. -Automobilių bataliono šarvuočių būrio vadas. 1921-1924 m. Šarvuočių diviziono, Šarvuočių rinktinės vadas. 1924 m. išvyko į Vieną, kur baigė aukštąją prekybos mokyklą. 1928 m. grįžo į kariuomenę. 1930 m. išvyko į Briuselį, kur 1932 m. baigė generalinio štabo akademiją. 1934 m. laikinai ėjo Vyriausiojo štabo viršininko pareigas. 1934-1938 m. - Karo mokyklos viršininkas. 1937 m. brigados generolas. 1938-1940 m. XIX, XX, XXI Ministrų kabinetuose krašto apsaugos ministras. 1940 m. birželio 15 d. pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. grįžo į Lietuvą. 1942-1944 m. - Verslų Ūkio inspekcijos direktorius Kaune. 1944 m. vėl pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. persikėlė į JAV. Dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje veikloje, buvo Karininkų ramovės seniūnas.
Mikas Rėklaitis – Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, generolas pulkininkas.
Gimė: 1896 m. rugsėjo 6 d. Daugirdėliuose prie Alytaus. Mirė: 1976 m. kovo 21 d. Čikagoje. 1915 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, 1916 m. Maskvoje baigė Aleksejaus karo mokyklą. 1918 m. Lietuvoje organizavo Alytaus apskrities miliciją, milicijos vadas, apskrities viršininko pavaduotojas, 1930 m. Pirmojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulko vadas. 1935 m. brigados generolas. 1941m liepos 9 d. NKVD suimtas ir kalintas Kaune. Prasidėjus Birželio sukilimui išvaduotas. Birželio 24 d. sudarytos Krašto gynimo tarybos narys. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į JAV. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje.
Nuoširdžiai dėkojame susirinkusiems pagerbti mirusiųjų. Tikimės ši tradicija tęsis ir kitais metais susirinks gausesnis šaulių būrys.
Taip pat primename, kad artėja Lietuvos kariuomenės diena. Lapkričio 24 d. 1 val. po pietų Vytauto Didžiojo šaulių rinktinė kviečia į atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-čio paminėjimą. Renginyje svečiuosis Artūras Jakubonis – antrasis pasaulyje lietuvis oficialiai įveikęs Appalachian kelią (3542 km) pėsčiomis. Apie jo kelionės patirtį išgirsite atvykę į Šaulių namus.
Irena Šalaviejienė
