Rusijos valdžia ir šalies propagandinė „žiniasklaida“ jau sureagavo į protestą Lietuvoje, kuris trečiadienio naktį baigėsi protestuotojų išvaikymu.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova protestų Lietuvoje fone atkreipė dėmesį į Vakarų šalyse dingusią „liberalią atjautą“. Jos įrašą „Telegram“ kanale cituoja Lenta.ru.

„2021 m. sausio 23 d. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda: „Padėtis Rusijoje, kur protestai griežtai slopinami, primena sovietinio diktatoriaus Josifo Stalino erą“. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus prie Lietuvos parlamento. Yra nukentėjusių“, – rašė M. Zacharova.

Ji taip pat prisiminė Nausėdos kreipimąsi, kuriame kalbama apie laisvę ir demokratiją: „Demokratija nėra anarchija, o protesto laisvė nėra smurto laisvė“. „Kur staiga dingsta visa ši demokratiją ir Vakarų partnerių bei jų satelitų liberali atjauta, kai reikia valdyti vidines situacijas ir slopinti protestus namuose?“ – klausė Rusijos institucijos atstovė.

Propagandiniame leidinyje „Sputnik Lietuva“ cituojamas protesto akcijoje dalyvavęs televizijos laidų vedėjas ir politikas Kristupas Krivickas, tvirtinantis, kad aikštėje susirinko „daugiau nei 20 tūkst.“ žmonių. Remiantis oficialiais Lietuvos policijos duomenimis, mitinge dalyvavo 4,5 tūkst.

„Maidanas“ Vilniuje: „Lietuva atsidūrė ant socialinio skilimo slenksčio“

Straipsnis tokiu pavadinimu pasirodė tinklalapyje „rubaltic.Ru“. Lietuvos analitikų teigimu, „rubaltic.Ru“ skleidžiama propaganda yra agresyvi ir dažnai grindžiama melu ar iškreiptomis sąvokomis. Ne išimtis ir vakarykščiai įvykiai, kuriuos leidinys pateikia iškreiptai.

„Per pusmetį valdžioje „landsbergistai“ pralaimėjo kovą su antrąja COVID-19 pandemijos banga, numojo ranka į situaciją šalies viduje ir visą dėmesį sutelkė į užsienio politiką, o dėl jų geopolitinio avantiūrizmo Lietuva atsidūrė ant karinio konflikto pasienyje slenksčio. Už tai jiems pelnytai šaukiama „Lauk!“, – rašoma leidinyje.

„Rubaltic“ pažymi, kad „įvedusi Lietuvoje „griežtą karantiną“ ir uždraudusi lietuviams viską, įskaitant ir galimybę užeiti į parduotuvę, „landsbergistų“ Vyriausybė grįžo prie savo mėgstamos geopolitikos“.

Tuojau pat leidinys prideda dar vieną melą, kad Lietuva neva yra vienintelė pasaulio valstybė, dėl ideologinių priežasčių oficialiai atsisakiusi Rusijos vakcinos.

„Nenuostabu, kad vis garsiau kalbant apie naują pandemijos bangą ir naujus griežtus gyvenimo būdo suvaržymus, Lietuva atsidūrė ant socialinio skilimo slenksčio – gyventojai dar kartą įsitikino, kad valdžiai paprasčiausia bus vėl visus uždaryti namuose ir toliau užsiimti įtraukiančia kova už Baltarusijos „demokratizaciją“, – rašoma leidinyje.

„Atrodytų, kad Lietuva – tyli, rami, mieguista šalis, kur niekas nevyksta, tačiau pasižiūrėjus atidžiau paaiškėja, kad pastaruosius šešis mėnesius Lietuvos visuomenė išgyvena vieną šoką po kito. Šokas dėl viruso plitimo masto, šokas dėl apribojimų, šokas dėl užsieniečių invazijos, kuri tuo pačiu vos netampa pasienio karinio konflikto su kaimynine Baltarusijos Respublika priežastimi. Ir kiekvieną tokį šoką lydi papildomas šokas dėl fenomenalaus valdančiųjų kvailumo“, – apibendrinama propagandinėje žiniasklaidos priemonėje.

Kitas prokremliškas leidinys „Baltnews“ cituoja opozicijos lyderį Saulių Skvernelį, kuris pasiūlė dabartinei ministrų kabineto vadovei pakeisti vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę „aktyviu, protingu ir gerai parengtu žmogumi“.

Leidinio teigimu, dar ciniškiau „ministrų trejetuką“ vertina laikraščio „Respublika“ vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus, kuris ragina Vyriausybę „kol dar nevėlu grįžti prie dialogo su Baltarusija ir nustoti remti Minsko perbėgėlius, vadinančius save opozicija“.

Anot V. Tomkaus, „Lietuva šiuo metu stovi ant trijų banginių, neįtardama, kad banginiai ne tik nugaišo, bet ir nuodija aplinkinius puvimo nuodais“.

Landsbergis: bandoma purtyti valstybės pamatus

Lietuvos valdžia į trečiadienio įvykius prie Seimo žiūri labai rimtai. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, šią vasarą „bandoma supurtyti valstybės pamatus“.

„Aš manau, kad mes ne tik kuriame valstybę, bet ir įtvirtiname tai, ką pasiekėme“, – sako ministras.

Vidaus reikalų ministrė Agne Bilotaitė įvykius prie Seimo vertina kaip antivalstybinę veiklą, o krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad antradienio įvykius laiko pagalba priešiškoms, prieš Lietuvą nusiteikusioms jėgoms.

„Bus dabar daug kalbų apie demokratijos ribas, bet tai, kas vyko kovos su hibridine ataka užnugaryje, buvo net ne anarchija. Tai buvo pagalba priešiškoms, prieš Lietuvą nusiteikusioms ir ją veikiančioms jėgoms. Manau iš to visi turime padaryti vieną aiškią išvadą – įstatymų sąmoningas pažeidinėjimas negali būti toleruojamas nė vieną akimirką ir negali būti pateisinamas jokiais politiniais motyvais“, – rašė jis.

Dezinformacijos srautas liepą sustiprėjo

Dezinformacijos srautas apie Lietuvą liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, išaugo daugiau nei 20 proc. Apie tai pranešė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas. Liepos mėnesį buvo nustatyti 485 priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejai; jų buvo 111 daugiau nei praėjusį mėnesį.

Viena iš dominuojančių temų – aktyvi Lietuvos užsienio politika: pozicija Rusijos ir Baltarusijos režimų klausimu, parama Ukrainos suverenitetui, narystė NATO. Tokie pranešimai sudarė 35 proc. visų dezinformacijos atvejų.

Gynybos tema, pasak kariuomenės analitikų, taip pat nuolatos iškildavo, nors, palyginti su birželio mėnesiu, tokių atvejų buvo šiek tiek mažiau. Priešiškoje informacinėje erdvėje paminėtos ir NATO pratybos, kurios tradiciškai pateikiamos kaip keliančios grėsmę kaimyninių šalių saugumui.