Kokio maisto dažniausiai atsisakote? Žirnių, tofu, kepenėlių ar svogūnų? Kad ir kokie tai maisto produktai bebūtų, nevalgote jų, nes nepatinka skonis, bet nebūtinai dėl to, kad juose gali būti medžiagų, sukeliančių vėžį. Vis dėlto tokių produktų yra maisto prekių parduotuvių lentynose, o kai kurie pramonininkai, žinantys, visus maisto technologijų užkulisius, patys atsisako juos valgyti. Buvo apklausti maisto pramonės žinovai, kurie kovoja prieš pesticidų naudojimą, genetiškai modifikuotus organizmus, žiaurumą su gyvūnais, socialinę neteisybę ir nesveikus maisto produktus. Reikėjo išsiaiškinti, ką jie žino apie tamsiąją greitai paruošiamų maisto produktų pusę ir ką jie iš tiesų valgo. Štai sąrašas.
Kardžuvė
Pediatrijos ir prevencinės medicinos profesorius Philipas Landriganas įspėja nėščias ar norinčias susilaukti vaikų moteris. Geriausia vengti tokios žuvies, kuri turi gyvsidabrio. Kardžuvė – liūdnai pagarsėjusi žuvis, turinti daug šio sunkiojo metalo, kuris veikia kaip toksinas, griaunantis besivystančio vaiko nervinę sistemą ar net gali būti širdies priepuolio priežastis suaugusiam žmogui.
Sprendimas – lašiša, turinti daug omega-3 riebiųjų rūgščių, taip pat skumbrė ar ilgapelekis tunas. Norite gurmaniško skonio? Išbandykite gyvatžuvę, turėsite ne tik naudos sveikatai, bet ir aplinkai. Invazinės rūšys, prisitaikiusios gyventi ant žemės ar vandenyje, išgaudo kitas varlių, paukščių ir kitų gyvūnų rūšis. Jau minėtoji gyvatžuvė pamažu įtraukiama į restoranų valgiaraščius, o skonis beveik identiškas kardžuvei.
Neekologiškos braškės
Fixfood.org tinklalapio įkūrėjas Robertas Kenneris norėjo nufilmuoti braškių augintojus, kurie naudojo pesticidus braškių laukuose. Darbininkai dėvėjo kostiumus, kurie turėjo apsaugoti nuo tūkstančių kenksmingų medžiagų, kuriomis apipurškiamos braškės.
„Kai tai pamačiau, pagalvojau, štai kaip auginamos uogos, tikrai nebenoriu jų valgyti. Nuo to laiko daugiau nevalgiau neekologiškai augintų braškių“, – teigia Robertas. Deja, jis negalėjo nufilmuoti tų ūkininkų ir parodyti visuomenei.
Sprendimas – ekologiškos braškės. Aplinkos darbo grupė išanalizavo Amerikos žemės ūkio departamento duomenis apie kenksmingų medžiagų likučius ant braškių. Ant chemikalais tręšiamų uogų buvo rasta 13 skirtingų pesticidų rūšių likučių.
Dietinė kola
Integruotos sveikatos priežiūros ekspertas ir „The Amitabha Medical Clinic“ įkūrėjas Isaacas Eliazas vengia vartoti dietinę kolą, becukrius saldainius ir gumą, žodžiu, produktus, kuriuose yra saldiklių, tokių kaip: sakralozė (E955), aspartamas, acesulfamas, neotamas ir kiti.
Saugumo duomenys apie šiuos saldiklius yra prieštaringi dėl šių medžiagų gamintojų interesų. Kai šios medžiagos dalyvauja organizmo medžiagų apykaitos procesuose, gali sukelti daug sveikatos problemų, susijusių su svorio augimu, neurologinėmis ligomis, sąnarių skausmu, virškinimo problemomis, galvos skausmu, depresija, žarnyno uždegimu ir kitomis.
Sprendimas – jei negalite atsisakyti dietinės kolos, bet norite atsisakyti kenksmingų saldiklių, dirbtinių dažų ir konservantų, kurių esama populiarius prekės ženklus turinčiuose produktuose, geriau patys pasidarykite žaliosios fermentuotos arbatos su burbuliukais.
Greitas maistas
Ekologinio ūkio ūkininkas ir „This Ain‘t Normal, Folks“ autorius Joelis Salatinas teigia, jog greitas maistas nėra tik paprastas maistas, tai ir mūsų pačių mentalitetas. Ekonominis modelis priklauso nuo akcininkų, kurie vaikosi dividendų, nekreipdami dėmesio į ūkių pelningumą ar dirvožemio derlingumą.
Greitame maiste paprastai būna itin didelis kiekis maistinių dažų, dirbtinių saldiklių ir kitų kenksmingų medžiagų. Toks ūkininkavimas, kuris yra paremtas chemikalų naudojimu, yra kenksmingas ne tik žmonių sveikatai, bet ir dirvožemiui.
Sprendimas – išmokite gaminti! Būsite nustebinti. Gal sumokėsite ir daugiau už ūkyje užaugintą vištą, tačiau mažiau suvalgę jausitės sotesni ir sveikesni. Ir dar sutaupysite. Pavyzdžiui, gamindami vištieną, neišmeskite kaulų, bet juos nuvirkite ir turėsite labai naudingą sultinį.
Konservuoti produktai
Misūrio universiteto biologijos mokslų profesorius Frederikas vom Saalas sako, jog skardinės gali turėti bisfenolio A (BPA) – sintetinio estrogeno, kuris yra susijęs su įvairiais negalavimais, pradedant reprodukcinės sistemos sutrikimais ir baigiant širdies priepuolio rizika, diabetu ir nutukimu.
Tyrimais buvo nustatyta, jog kai kurių žmonių BPA kiekis organizme viršija normą ir slopina spermos gamybą bei turi neigiamą įtaką chromosomoms. Todėl konservuoto maisto (mėsos, žuvies, daržovių, vaisių ir kt.) skardinėse geriau vengti. Pavyzdžiui, iš vieno litro konservuotų pomidorų galite gauti 50 mikrogramų BPA, o toks kiekis gali turėti neigiamos įtakos žmonių, ypač jaunų, sveikatai.
Sprendimas – rinkitės tokius produktus stiklainiuose.
