Šešių mokslininkų komanda užbaigė metų trukmės misiją į Marsą panašioje aplinkoje, kurios metu jie gyveno kone visiškai izoliuotame geodeziniame kupole Mauna Loa kalno papėdėje Havajuose, o į lauką galėdavo išeiti tik ribotą laiko tarpą ir tik vilkėdami sunkius skafandrus. Sekmadienį, pasibaigus simuliacijai, mokslininkai pagaliau sugrįžo į žmonių pasaulį.
Ankstesnės simuliacijos Mauna Loa kupole, kurio diametras siekia beveik 11 metrų (36 pėdas), o aukštis – 6 metrus (20 pėdų), tęsėsi nuo keturių iki aštuonių mėnesių. Mauna Loa žemė yra panaši į Marso dirvą, o vietovės iškilimas 2 500 m (8 200 pėdų) virš jūros lygio lemia, kad ten nėra beveik jokios augalijos.
Komandą sudarė prancūzų astrobiologas, vokiečių fizikė, bei keturi amerikiečiai – misijos vadovė, architektas, gydytoja/žurnalistė ir dirvožemio specialistas. Jie turėjo išgyventi turėdami ribotus resursus, tuo pačiu metu atlikdami jiems paskirtus mokslinius tyrimus ir vengdami asmeninių konfliktų.
Vos išėję iš kupolo mokslininkai dalyvavo spaudos konferencijoje, kurios metu pasidalijo įgauta patirtimi, ir papasakojo, ką tai reiškia kosminių kelionių ateičiai.
Cyprienas Verseux, įgulos narys iš Prancūzijos, sakė, jog simuliacija parodė, jog misija į Marsą gali būti sėkminga.
„Galiu pasidalinti savo asmenine nuomone, kad misija į Marsą netolimoje ateityje yra realistiška. Manau, kad technologines ir psichologines kliūtis tikrai galima įveikti“, - sakė jis.
Christiane Heinicke, vokiečių fizikė, džiaugėsi, jog mokslininkams pavyko patiems išgauti vandens sauso klimato sąlygomis.
„Mums pavyko išgauti vandens iš žemės, kuri atrodė visiškai sausa. Tai būtų įmanoma ir Marse – galėtume Marse išgauti vandens iš šios nedidelės šiltnamio konstrukcijos“, - sakė ji.
Kita komandos narė, amerikietė Sheyna Gifford, prieš išeidama iš kupolo parašė tinklaraščio įrašą apie kosminių kelionių ateitį ir NASA planus iki 2030 m. išsiųsti į Marsą žmones. Ji taip pat atskleidė, kad artimiausiuose jos planuose yra atostogos su vyru ir šeima.
Šiuo metu susidomėjimas Marsu yra turbūt aukščiausias istorijoje, iš dalies dėl knygos ir filmo „Marsietis“ („The Martian“) sėkmės, o išsiųsti žmones į Raudonąją planetą žada ne tik NASA, bet ir privačios kompanijos, tokios kaip Elono Musko vadovaujama „SpaceX“, siekianti pilotuojamą misiją į Marsą paleisti iki 2024 m.
Viename iš ankstesnių jos tinklaraščio įrašų pasakojama ir tai, kokį ribotą kontaktą komanda turėjo su išoriniu pasauliu. Ji juokavo: „Per paskutines 24 valandas, aš svarsčiau galimybę pasidaryti vizitinę kortelę su užrašu „Neseniai grįžo iš Marso. Prašome kalbėti lėtai. Nuoširdžiai atsiprašome, kad subjektas nežino nieko apie naujausias dainas/filmus/kandidatus į aukščiausią politinį postą/įžymybių santuokas/vaikus/šunis/tatuiruotes/madas. Prašome vengti kultūrinių užuominų ir nedaryti staigų judesių“.“
Kim Binsted, Havajų kosminių tyrimų simuliacijos vyriausioji vadovė, sakė, jog mokslininkai dabar labiausiai laukia maudynių vandenyne ir šviežio maisto bei kitų patiekalų, kurių negalėjo valgyti gyvendami kupole.
Eksperimento metu buvo siekiama išbandyti įgulos bendradarbiavimą ir produktyvumą izoliacijoje, kas yra labai svarbi bet kokios realios misijos į Marsą dalis, turint omenyje tai, kad kelionė į Raudonąją planetą truktų iki šešių mėnesių dar prieš prasidedant misijai planetos paviršiuje, ir astronautams reikėtų kartu praleisti ilgus laiko periodus klaustrofobiškoje erdvėje. Tyrimą finansavo NASA, jam vadovavo Havajų universitetas.
„Havajų universiteto tyrimas bus nepaprastai svarbus atrenkant įgulas, nustatant, kiek žmonių turėtų dirbti skirtingų tipų misijose, ir atskiriant žmogiškuosius elementus kosminėse kelionėse bei kolonizacijoje“, - sakė įgulos architektas Tristanas Bassingthwaighte.
Šiuo metu susidomėjimas Marsu yra turbūt aukščiausias istorijoje, iš dalies dėl knygos ir filmo „Marsietis“ („The Martian“) sėkmės, o išsiųsti žmones į Raudonąją planetą žada ne tik NASA, bet ir privačios kompanijos, tokios kaip Elono Musko vadovaujama „SpaceX“, siekianti pilotuojamą misiją į Marsą paleisti iki 2024 m.
Ši simuliacija yra antra ilgiausia tokio tipo misija. Pirmoji buvo 2010 m. pasibaigusi rusų misija, kuri tęsėsi 520 dienų. Jos metu įgulos nariai patyrė miego trikdžius ir psichologines problemas.
Havajų universitetas šiuo metu ieško naujų misijos narių kitoms dviem tokio tipo misijoms, kurios prasidės 2017 ir 2018 m.
