Per sekmadienį Las Vegase vykusiame koncerte įvykusias masines šaudynes žuvo per 50 žmonių, o dar daugiau kaip penki šimtai buvo sužeisti. Šaulys, įvardijamas kaip 64-erių Stephenas Paddockas, į lauke vykusį kantri muzikos festivalį šaudė iš netoliese esančio viešbučio „Mandalay Bay Hotel“ 32-ojo aukšto. Pasak pareigūnų, jis veikė vienas. Paddockas nusišovė, kai į jo viešbučio kambarį įsiveržė greitojo reagavimo būrys. Šis įvykis yra kruviniausios šaudynės JAV istorijoje.
Neegzistuoja oficialus „masinių šaudynių“ apibrėžimas, bet tai paprastai suvokiama kaip viešoje vietoje įvykęs incidentas, kuris pareikalauja mažiausiai keturių mirčių ir patraukia žiniasklaidos dėmesį; jiems nepriskiriami gaujų susišaudymai, kelių šeimos narių nužudymas, susišaudymas namuose. Pastaruosius penkis dešimtmečius tokių incidentų JAV vis daugėja. Jungtinės Valstijos tragiškai išsiskiria pasaulio kontekste: pernai paskelbto naujausio tyrimo duomenimis, masinių šaudymų viešose vietose JAV vyksta daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. 1966-2012 metais Jungtinėse Valstijose įvyko 90 masinių šaudynių. Jos sudaro trečdalį visų 292 tokių išpuolių visame pasaulyje, surengtų per tą patį laikotarpį. JAV gyvena 5 % viso pasaulio populiacijos, o čia įvyko 31 % visų masinių šaudynių viešose vietose.
Be perspėjimo paleista kulkų kruša yra itin gąsdinanti, nes ji gali nutikti bet kur. Vos per pastaruosius ketverius metus tokių išpuolių aukomis tapo tikintieji bažnyčioje, žiūrovai kino teatre, naktinio gėjų klubo lankytojai, pradinės mokyklos mokiniai.
Masinės šaudynės yra ne tik tragedija, bet ir reginys. Kaip tik todėl tokie išpuoliai patraukia labai daug dėmesio, kas iškreipia suvokimą apie tai, kaip dažnai tai vyksta, kas tampa aukomis ir kaip yra įsigyjami atakoms naudojami ginklai. Štai keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia žinoti apie masines šaudynes Amerikoje.
Daug kas priklauso nuo apibrėžimo. Štai FTB nefiksuoja tokio reiškinio kaip „masinės šaudynės“, o tik „masinė žmogžudystė“ – kai per kartą yra nužudomi mažiausiai 4 žmonės (neskaitant užpuoliko) ir tai nėra smurtas artimoje aplinkoje. Pagal šį apibrėžimą, per 2016 metus JAV įvyko 25 masinės žmogžudystės. Tačiau kiti naudoja platesnį apibrėžimą ir įskaito incidentus namuose bei tuos atvejus, kai bent jau sužeidžiami mažiausiai 4 žmonės. Pagal šį apibrėžimą, „Gun Violence Archive“ per 2016 metus suskaičiavo 385 masines šaudynes, pareikalavusias mažiausiai 457 gyvybių (dar mažiausiai 1 546 žmonės buvo sužeisti).
7 iš 10 daugiausiai aukų moderniojoje JAV istorijoje pareikalavusių masinių šaudynių įvyko per pastarąjį dešimtmetį.
Nepaisant viso sutraukiamo dėmesio, masinių šaudynių metu žūva vos 2 procentai nuo kulkų žuvusių žmonių. Maždaug du iš trijų nuo šaunamojo ginklo žuvusių amerikiečių yra savižudybės atvejai, rodo naujausi federaliniai duomenys.
Dauguma masinių šaudynių vykdytojų ginklus įsigijo legaliai. 49 žmones naktiniame „Pulse“ klube Orlande nušovęs Omaras Mateenas išpuolyje naudotus graižtvinį šautuvą ir pistoletą įsigijo iš federalinę licenciją turinčio ginklų prekeivio. Syedas Farookas du atakoje Sen Bernardine naudotus pistoletus įsigijo iš parduotuvės Kalifornijoje. „New York Times“ atlikta naujausių masinių šaudynių analizė atskleidė, kad 13 iš 16 užpuolikų savo ginklus įsigijo panašiu būdu – legaliai, praeidami privalomąją asmens patikrą.
Ar kovinių ginklų uždraudimas sumažintų masinių šaudynių? Greičiausiai ne. Dauguma ekspertų sutaria, kad svarbiausia ne tai, kaip atrodo ginklas, o tai, kiek kulkų jis gali paleisti iki jį reikia iš naujo užtaisyti. „New York Times“ analizė atskleidė, kad 16-oje pastarųjų masinių šaudynių užpuolikai naudojo įvairių ginklų rinkinį, nuo pistoletų iki automatų. Nors kai kuriose situacijose graižtviniai šautuvai, tokie kaip AR-15, gali padidinti atakos mirtinumą, pasak ekspertų, mirtiniausi išpuoliai būna tada, kai naudojami didelės talpos magazinai, leidžiantys iššauti dešimtis šovinių be pakartotinio ginklo užtaisymo ar pertraukos, per kurią šaulį galėtų sustabdyti policija ar civiliai.
Masinių šaudynių vykdytojai dažniausiai atitinka tipinį psichologinį portretą. Už didžiausias Amerikos masines šaudynes atsakingi yra jauni pikti vyrai, prieš incidentą demonstravę asocialų elgesį, o taip pat neretai tie, kurie smurtavo artimoje aplinkoje. 2015 metų „Huffington Post“ analizė apėmė 5 metų laikotarpio šaudynes, kai per kartą yra nužudomi mažiausiai 4 žmonės, tačiau, priešingai nei FTB, iš šio sąrašo neišbraukė namų aplinkoje įvykusių incidentų. Dauguma šaudynių buvo nukreipta prieš šeimos narį ar antrąją pusę, o 64 procentus aukų sudarė moterys ir vaikai.
Psichikos negalavimai nėra reikšmingas veiksnys. Didelis žiniasklaidos dėmesys psichikos ligoniams verčia klaidingai manyti, kad jie smarkiai prisideda prie ginkluoto smurto. Tačiau psichikos sutrikimų turintys asmenys yra atsakingi už mažiau nei 4 procentus ginkluoto smurto išpuolių, o tyrimai rodo, kad net tokiais atvejais šie asmenys didžiausią grėsmę kelia sau, o ne kitiems. Polinkis į žiaurų elgesį ir svaigiųjų medžiagų vartojimas yra geresni galimą smurtą prognozuojantys veiksniai nei psichikos ligos diagnozė. Dažniausia svaiginanti medžiaga, siejama su smurtiniais nusikaltimais, yra alkoholis.
Didžiausia grėsmė – darbe ir mokymo įstaigose. Alabamos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad Jungtinėse Valstijose žmonės turi didesnę tikimybę žūti masinėse šaudynėse, jei jie yra mokykloje arba darbe – priešingai nei kitose pasaulio šalyse, kur tokie incidentai dažniausiai įvyksta netoli karinių bazių.
Dauguma masinių šaudynių aukų – juodaodžiai. Nors juodaodžiai vyrai sudaro vos 6 procentus šalies populiacijos, jie sudaro pusę visų masinių šaudynių aukų. Taip yra dėl atskiruose, dažniausiai juodaodžių apgyvendintuose miestų rajonuose klestinčios ginkluoto smurto epidemijos.
„Geras ginkluotas vyrukas“ retai kada sustabdo šaudynes. Teisės į šaunamuosius ginklus aktyvistai sako norintys panaikinti zonas, kuriose draudžiami ginklai, įskaitant mokyklas ir daug privačių verslų, nes jos neleidžia legaliai ginkluotiems civiliams sustabdyti žudynių ir suteikia neapsaugotą taikinį masines šaudynes norintiems surengti asmenims. Nacionalinės šaunamųjų ginklų asociacijos doktrinos pagrindas – neva daugiau „gerų ginkluotų vyrukų“ viešosiose erdvėse mažina nusikalstamumą ir didina visuomenės saugumą. Nėra jokių šį teiginį įrodančių faktų. 2014 metais FTB atliko 160 šaudymo incidentų, įvykdytų 2000-2013 metais, analizę ir išsiaiškino, kad vos vienu atveju šaudantį užpuoliką sustabdė legaliai ginklą turėjęs asmuo. 21 šaulį sustabdė neginkluoti civiliai.
