Dauguma šių įstatymų leidėjų yra nuosaikių, centristinių pažiūrų ir ne kartą bendradarbiavo su priešingos partijos atstovais, ieškodami visiems naudingiausių kompromisų. Štai dėl ko taip liūdna, kad jų netenkame. Mums reikia daugiau nuosaikių ir kompromisams nusiteikusių politikų, ne mažiau.
Pastaruosius dvejus metus nuolat girdime – iš spaudos, iš ekspertų, iš aplinkinių – kaip baisi disfunkcija Springfilde griauna Ilinojų. O štai dabar matome pirmąsias politines šios disfunkcijos aukas. Kai kurie centristinių nuotaikų demokratai sako besijaučiantys nereikalingi šiais perdėto partinio susipriešinimo laikais. Nuosaikieji respublikonai, kurie liepą pasiekė kompromisą su demokratais ir pagaliau priėmė biudžetą (kuriuo buvo pakeltas gyventojų pajamų mokestis), traukiasi dėl aštrios kritikos iš dešiniųjų. Tikėtina, kad pirminiuose respublikonų rinkimuose jie būtų tapę ideologų taikiniu.
„Man atrodo, vis mažėja nuosaikiųjų politikų, jų balsai vis labiau slopinami, ir tai man kelia didelį nerimą, – „Daily Herald“ šią savaitę sakė valstijos Atstovų rūmų narė demokratė Carol Sente iš Vernon Hills. Politikė sako nesieksianti perrinkimo 2018-aisiais. – Mes, esantys centre, atvirai kalbant, skęstame.“
Ji priklausė nedidelei įstatymų leidėjų grupelei, pavasarį ir vasarą rengusiai abipartines derybas ir dariusiai spaudimą politikos lyderiams nutraukti aklą susirėmimą ir priimti valstijos biudžetą. Su ja bendradarbiavusi respublikonė Sara Wojcicki Jimenez iš Leland Grove iš saviškių sulaukė aštrios kritikos už tai, kad nepakluso partijos vadams ir atidavė savo balsą už liepą priimtą biudžetą. Ji taip pat prisijungė prie 61 demokrato ir dar 9 respublikonų, drauge su kuriais atšaukė gubernatoriaus Bruce’o Raunerio veto gyventojų pajamų mokesčio padidinimui. Wojcicki Jimenez rugpjūtį pranešė nesieksianti perrinkimo.
Valstijos Atstovų rūmų narė, abiejų partijų atstovų labai gerbiama demokratė Elain Nekritz iš Northbrook, apie savo atsistatydinimą pranešė birželį. „Nebeturiu energijos. Nuolatinė kaktomuša dėl biudžeto mane siaubingai erzina ir atima paskutines jėgas“, – vasaros pradžioje „Northbrook Star“ sakė Nekritz.
Nekritz ir Sente nebijojo nesutikti su galinguoju Atstovų rūmų pirmininku Michaelu Madiganu ir jam tai viešai ir į akis pasakyti. Jų racionalios pozicijos padlaižių demokratų tarpe labai trūks.
Tačiau, ko gero, labiau nustebino tai, kad nesiekti perrinkimo nusprendė ir su Madiganu visada aklai koja kojon žengianti liberali demokratė Atstovų rūmų daugumos lyderė Barbara Flynn Currie.
Iškilių politikų, paliekančių (ar jau palikusių) Springfildą, sąrašą galima tęsti. Ko gero, ryškiausia tarp jų yra buvusi Senato mažumos lyderė Christine Radogno. Pietvakarių priemiestį Lemontą atstovavusi respublikonė buvo pirmoji moteris mūsų valstijoje, tapusi įstatymų leidėjų grupės lydere. Radogno ne kartą susikirto su gubernatoriumi, kai ji su demokratu Senato prezidentu Johnu Cullertonu aktyviai siekė biudžeto kompromiso.
Vietos politika ir Springfildo efektyvumu nusivylusių politikų tarpe yra ne vien moterys. Politiką palikti nusprendė ir respublikonai valstijos Atstovų rūmų nariai Chadas Haysas, Bobas Pritchardas, Billas Mitchellas, Mike’as Fortneris ir Steve’as Anderssonas – visi jie balsavo už biudžeto patvirtinimą ir gubernatoriaus veto atšaukimą. Jei jie būtų nusprendę likti, pirminiuose respublikonų rinkimuose jų būtų laukusi sudėtinga kova ir ideologijai ištikimų radikalių konservatorių bei jų finansinių rėmėjų atakos.
Savo laiške valstijos respublikonų partijos lyderiams Haysas nevyniojo žodžių į vatą, kalbėdamas apie priežastis, privertusias trauktis iš politikos: „Yra įstatymų leidėjų, kuriems nuoširdžiai rūpi valstijos ateitis ir kurie turi drąsos ir stiprybės padaryti tai, ką reikia, nepaisant politinių pasekmių. Tačiau juos vis labiau tildo, trypia ir suriša rankas piniguočiai chuliganai. Yra iškilęs rimtas pavojus, kad nepriklausomos ir nepaperkamos idėjos mūsų viešajame diskurse greitai gali tapti atgyvena.“
