Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Mažėjančia ES parama Lietuvai EP atstovas siūlo džiaugtis

02/07/2020 Aidas
europe 1173

Derybos dėl 2021–2027 metų daugiametės finansinės programos Lietuvai gali atnešti realios naudos,  tačiau nereikėtų apsigauti – lėšos bus mažinamos, deramasi tik dėl klausimo „kiek“. Vis dėlto Europos Parlamento (EP) Regionų komiteto atstovas ragina į situaciją žiūrėti kiek kitaip – Lietuva galiausiai „išleidžiama iš ligoninės“ ir dėl to liūdėti nereikėtų.

Remiantis Europos Komisijos pasiūlymu, finansavimas Lietuvai turėtų mažėti 24 proc. Tai – vadinamasis tinklas, kuris reiškia, kad dar labiau mažinti skiriamų lėšų nebūtų galima.

Vis dėlto Europos Sąjungai pirmininkaujanti Suomija šį tinklą pasiūlė pakoreguoti ir procentą padidinti iki 27 proc.

Kiek anksčiau Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta tvirtino, kad Lietuva bet kuriuo atveju dar turi galimybę dėl lėšų mažinimo derėtis, todėl yra tikimybė, kad mažinimas bus ne toks drastiškas.

Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje (ES) Jovita Neliupšienė žurnalistams Briuselyje patvirtino, kad derybos dėl finansavimo įgauna pagreitį ir šiuo metu kiekvienai valstybei svarbiausias klausimas – paramos dydis.

„Derybos praisdėjo, jos įgauna pagreitį. Didžiausia bėda, derantis dėl kitos finansinės perspektyvos yra jos dydis, mes iš ES ką tik išstojo Jungtinė Karalystė, tai yra didelis ES biudžeto mokėtojas. ES biudžetas mažėja. Dėl mažėjančio krepšelio visada sunkiau susitarti“, – sakė J. Neliupšienė.

Ambasadorė ragina susiderėti dėl svarbiausių prioritetų

Būtent šią ir kitą savaitę vyksta dvišaliai susitikimai su Europos Vadovų Tarybos pirmininku, kur ES šalių narių vadovai pristato savo prioritetus ir pageidavimus. Atsižvelgus į tai, turėtų būti pateiktas naujas derybinis paketas.

„Ar galima jau dabar pasakyti, kadbus lengva susitarti? Manau, kad nebus. Ar Lietuva turi galimybių susiderėtų? Manau, kad kaip ir visada ES yra kompromiso klausimas“, – teigė J. Neliupšienė.

Finansavimo mažėjimas 27 proc. reiškia, kad Lietuvai skiriamas sanglaudos paketas kitoje daugiametėje biudžetinėje perspektyvoje būtų mažesnis 2 mlrd. eurų.

Mažėjant biudžetui, nurodė J. Neliupšienė, kyla klausimas, kaip susiderėti dėl svarbiausių prioritetų, kurie, jos teigimu, Lietuvai yra Sanglauda, žemės ūkis ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skiriamos lėšos.

Ambasadorė pripažino – kitos šalys ne itin palaiko Lietuvą dėl 27 proc. mažesnio finansavimo Sanglaudos fondams, tačiau taip pat nėra taip, kad būtų raginima kylančių problem visai nespręsti.

„Kalbant apie Sanglaudos fondus ir žemės ūkį, šios sritys tų šalių, kurios norėtų kitokio biudžeto, yra kritikuojamos, bet kritikuojamos nepagrįstai. Visi dabar kalba apie žalią kursą. Mes suprantame didžiulės klimato kaitos iššūkius, bet, jeigu pažiūrėsime į šalis nares, kokiais pinigais finansuojamos iniciatyvos, tai dauguma atvejų tai yra Sanglaudos pinigai. Tai reiškia, kad mes tuos gaunamus pinigus galime panaudoti ir siekiant ES tikslų“, – sakė J. Neliupšienė.

Lėšų skirstymas klausimų kelia kiekvienai šaliai

Kaip žurnalistams aiškino Regionų komiteto narys, kurio pavardės prašoma neminėti, visada verda aistros, kad turi mokėti, o kas turi gauti. Anot jo, tie, kurie moka, visada sako, kad „mes mokame per daug“, o tie, kurie gauna, visada sako, kad „mes turime priimti tam tikras taisykles, paklusti nurodymams, nes kitaip pinigų negausime“.

Taigi bet kuriuo atveju valstybėms skiriamos lėšos kelia diskusijų. Tačiau, atkreipia dėmesį EP regionų komiteto narys, į šią situaciją derėtų žiūrėti kiek kitaip.

Pirmiausia, svarbios ne tik gaunamos lėšos ir į biudžetą sumokami pinigai. Svarbi nauda, kurią kiekviena valstybė gauna iš ekonominės sąjungos ir vieningos rinkos.

Dėl šios priežasties Regionų komiteto narys ir Lietuvai rekomenduoja į situaciją pažvelgti iš kitos pusės – skiriamos lėšos buvo kaip gydymas ligoninėje ir ten skiriami vaistai.

„Mažesnė pinigų suma nereiškia, kad tai pralaimėjimas. Struktūrinės lėšos – kaip gulėjimas ligoninėje. Esate ten gydomi, kad jums pagerėtų. Jeigu jums pagerėja ir jūs išeinate iš ligoninės, turėtumėte dėl to džiaugtis. Nesakyčiau, kad ligoninę reikia palikti be paskirto tolesnio gydymo, bet čia kyla klausimas – kas yra sėkmė. Ar sėkmė reiškia išleisti pinigus, ar gauti labai daug pinigų, ar pagerinti gyvenimo, paslaugų kokybę“, – sako Regionų komiteto narys.

Vis dėlto, paklaustas apie galimybę biudžetą priimti vasarį, kaip yra numatyta, EP Regionų komiteto narys tuo abejoja – tai dar niekada nebuvo padaryta iš pirmo karto.

Akmenėlis Lietuvai: derėtų pasižiūrėti į lėšų panaudojimo efektyvumą

Už aplinką ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius įsitikinęs – Lietuvai pirmiausia svarbu susidėlioti savo prioritetus ir atkreipti dėmesį į lėšų panaudojimo efektyvumą.

„Labai svarbu Lietuvai aiškiai susidėlioti prioritetus, koks finansavimas per kuriuos projektus galėtų būti. Manau, kad konkrečių projektų aptarimas ir turėtų būti pagrindiniai darbotvarkės klausimai, kalbant apie pačias derybas“, – žurnalistams Briuselyje sakė V. Sinkevičius.

Jis taip pat akcentuoja, kad derybos dar nėra baigtos, tačiau pateiktas alternatyvus – Suomijos – pasiūlymas, kuris Lietuvai net mažiau palankus nei anksčiau pateiktas EK pasiūlymas.

Ž. Mauricas: esmė yra ne kiekybėje

Primename, kad kritiką dėl lėšų panaudojimo efektyvumo yra išsakę ir Lietuvos ekspertai bei politikai.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas ragino prisiminti, kaip buvo įsisavintos anksčiau Lietuvai skirtos lėšos.

„Pažvelgus į 2007–2014 metų ES paramos „įsisavinimo“ statistiką, matome, kad daugiausiai paramos „įsisavino“ valdžios sektorius ar su juo susijusios įmonės, pavyzdžiui, savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvos geležinkeliai, universitetai, klinikos, Lietuvos darbo birža, atliekų ir nuotekų valdymo įmonės”, – vardijo Ž. Mauricas.

Anot jo, dešimt gavėjų įsisavimo du trečdalius visų 2007–2014 m. period skirtų ES paramos lėšųs. Tai – 4,3 mlrd. eurų iš 6,7 mlrd. eurų.

„Iš pateiktų pavyzdžių matosi, kad didžioji dalis ES lėšų buvo panaudotos ne verslumui ir šalies konkurencingumui didinti, o paprasčiausiai ten, kur jas „įsisavinti“ buvo paprasčiausia: asfaltas, trinkelės, geležinkelio bėgiai, plytos, renovacija ir t. t. Be to, nemaža dalis ES finansuojamų projektų būtų arba:

  1. Bet kuriuo atveju įgyvendinti (tik pigiau), nes jie yra reikalingi bazinėms funkcijoms/infrastruktūros palaikymui.
  2. Niekada nebūtų įgyvendinti dėl tokių projektų nerentabilumo“, – įžvalgomis dalinosi Ž. Mauricas.

Ekonomisto vertinimu, efektyviau išnaudojant ES paramą, galima pasiekti daugiau net ir su maždaug ketvirtadaliu mažesne pinigų suma.

„Esmė yra ne kiekybėje, o kokybėje“, – apibendrino Ž. Mauricas.

Kiek anksčiau ekonomistas Vaidas Navickas Lietuvos situaciją palygino su trisdešimtmečiu, kuris iš mamos tebegauna kišenpinigius.

„Niekas kol kas nėra padaryta ir, žinoma, kad tie pinigai bus mažinami. Mes esame kaip trisdešimtmetis, kuriam mamytė seniai sakė „kai tu, vaikeli, užaugsi, kai daugiau uždirbsi, aš tau duosiu mažiau kišenpinigių.“ Dabar atėjo tas laikas, mums mamytė pasako, kad „duosiu mažiau kišenpinigių“, tai mes klykdami lekiam į Briuselį ir visiems skundžiamės. Jokios derybinės pozicijos iš to neišspausime“, – neabejoja V. Navickas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis lėšų įsisavinimo būdus lygino su žolės dažymu: „Taip, jie sukuria laikiną narkotinį poveikį ekonomikai, kažkas gauna darbą beprasmiam dalykui, bet po to tai paskirsto per visą ekonomiką. Turime labai didelių projektų, kurie abejotinos vertės.“

Jis pridūrė – prarandami pinigai, vertinant makroekonominiu aspektu, nėra dideli. Jie sudarys apie 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ar net mažiau, tačiau vis dėlto Lietuvai teks pasukti galvą, kaip lėšas paskirstyti, kad jos galiausiai atneštų kuo didesnę grąžą.

Anot R. Kuodžio, taip pat, norint efektyviai įsisavinti lėšas, Lietuvoje neretai pritrūksta politinės valios.

„Jiems turi paskatą atverkti kuo daugiau europinių pinigų, kad ir beprasmėms trinkelėms regionuose, kur nebėra jaunimo, kur galbūt reikėtų įsteigti pensionatus, kas būtų prasminga. Ko reikia seniems žmonėms, kurie ten lieka? Kokių paslaugų jiems reikia? Uždarome krūvas mokyklų, kurios prieš kelerius metus buvo renovuotos, nes tiesiog nebuvo mechanizmo, kuris sustabdytų šias nesąmones“, – sako R. Kuodis.

Primename, kad ES šiuo metu veda derybas dėl ilgalaikio 2021–2027 metų biudžeto plano. Biudžeto skirstymą apsunkino Jungtinės Karalystės pasitraukimas, kuri, vertinant pagal įmokėtas lėšas, buvo antroje vietoje.

Pagal pristatytą planą, per artimiausią dešimtmetį siekiama investuoti iki trilijono eurų, kad būtų įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslai, kurių svarbiausias – pasiekti, kad ekonomika iki 2050-ųjų būtų neutrali klimatui.

Vasario 20 dieną Europos Vadovų Taryba rinksis į neeilinį susitikimą, kuriame aptars 2021–2027 metų daugiametę finansinę program.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu