Mianmaras antradienį žengė pirmuosius žingsnius siekiant pagerinti santykius tarp skirtingas religijas išpažįstančių šalies gyventojų, tarp kurių kilusi įtampa rugpjūčio mėnesį prasiveržė mirtina smurto banga bei paskatino daugiau nei pusės milijono musulmonų egzodą į kaimyninį Bangladešą.
Musulmonai rohinjai ir toliau bėga iš šalies, praėjus daugiau nei šešioms savaitėms po to, kai rohinjų sukilėliai užpuolė Mianmaro saugumo pajėgas vakarinėje šalies Rachinų valstijoje.
Jungtinės Tautos pasmerkė kariuomenės vykdomą rohinjų persekiojimą, kariškiams reaguojant į tas atakas, ir pavadino jį „etniniu valymu, kuriuo siekiama iš šalies išstumti rohinjus“.
Bangladešą pastarosiomis dienomis pasiekė nauja pabėgėlių banga, įskaitant maždaug 11 000 naujų atvykėlių pirmadienį. Kai kurie jų pasakojo apie augančią bado grėsmę Rachinų valstijoje bei nurodė, kad buvo užpulta dar daugiau musulmoniškų kaimų.
Nepaisant augančio tarptautinio nerimo dėl šios pabėgėlių krizės, karinė kampanija yra populiari budistų daugumą turinčiame Mianmare, kur tiek rohinjai, tiek musulmonai apskritai susilaukia labai mažai gailesčio, ir kur budistų nacionalizmas pastaraisiais metais yra jaučiamas vis stipriau.
Tačiau antradienį vyriausybės lyderės Aung San Suu Kyi partija žengė pirmuosius žingsnius, bandydama numalšinti bendruomenėse įsiplieskusius neramumus, sušaukdama visų tikėjimų žmones į specialias pamaldas didžiausiame šalies mieste Jangone, į kurias susirinko budistai, musulmonai, induistai ir krikščionys.
„Tai daroma vardan taikos ir stabilumo, - žinių tarnybai „Reuters“ sakė partijos atstovas spaudai Aungas Shinas. - Dėl taikos Rachinų valstijoje ir taikos visoje šalyje.“
Į pamaldas miesto stadione susirinko tūkstančiai budistų vienuolių, o taip pat dar daugybė kitų tikėjimų žmonių.
Rohinjai deda visas viltis į Aung San Suu Kyi partiją, bet nerimauja dėl jai daromo budistų nacionalistų spaudimo. Vyriausybės lyderės partijoje nebuvo nė vieno kandidato musulmono 2015 metų rinkimuose, kuriuos ji laimėjo milžiniška balsų persvara.
Rohinjai Mianmare neturi oficialaus mažumos statuso, todėl, pagal šalies konstituciją, susiejančią pilietybę su tautybe, neturi teisės į pilietybę. Laikomi nelegaliais imigrantais iš Bangladešo, jie susiduria su įvairiais apribojimais ir diskriminacija, bei yra niekinami vietinių budistų Rachinų valstijoje ir visos šalies mastu.
Arakano rohinjų išlaisvinimo armijos (ARSA) kovotojai, atsakingi už rugpjūčio mėnesio atakas, kurios lėmė naujausią smurto prieš rohinjus bangą, reikalauja pilnų teisių į pilietybę ir pripažinimo oficialia šalies mažuma.
Mėnesio trukmės paliaubos, kurias sukilėliai paskelbė rugsėjo mėnesį, siekdami palengvinti humanitarinės pagalbos patekimą į Rachinų valstiją, nustojo galioti pirmadienio vidurnaktį, tačiau valdžia patikino, kad nėra jokių naujų atakų požymių. Vyriausybė taip pat atmetė tas paliaubas, teigdama, jog su teroristais „nesidera“.
Mianmaras neigia vykdantis etninį valymą. Šalies teigimu, nors nuo rugpjūčio pabaigos buvo nužudyta daugiau nei 500 žmonių, dauguma jų buvo ARSA „teroristai“.
Tačiau maža ir menkai ginkluota ARSA neturi išteklių atvirai kovai su vyriausybe, o sukilėlių pastangas dar labiau apsunkina humanitarinė situacija Rachinų valstijoje, kur vis garsiau kalbama apie maisto trūkumą, o tarptautinė bendruomenė reikalauja saugios humanitarinės prieigos prie konflikto zonos.
Vietos gyventojai teigia, kad maistas jiems baigiasi dėl to, kad ryžių pasėliai dar nėra subrendę derliui, o valdžia uždaro vietines turgavietes ir apriboja maisto pervežimą, tikėdamasi atkirsti jų tiekimą sukilėliams.
Vyriausybė nerimą dėl maisto trūkumo vadina viena iš priežasčių, dėl kurių pabėgėliai palieka šalį, tačiau vienas aukšto rango vyriausybės pareigūnas pirmadienį atmetė bet kokias kalbas apie galimą badą.
Tarp iš Mianmaro bėgančių žmonių buvo ir daugiau nei 30 asmenų, kurių valtis apvirto netoli Bangladešo krantų sekmadienio vakarą. Iš jų 25 nuskendo, įskaitant 13 vaikų, pranešė vietos policija.
