Įstatymų leidėjai priėmė mokyklų finansavimo įstatymo projektą - atskirai nuo likusio valstijos biudžeto plano - tačiau šio nutarimo gubernatoriui patvirtinti neperdavė.

Taip yra todėl, kad gubernatorius pagrasino papildyti mokyklų finansavimo planą skirsniu, eliminuojančiu finansavimą Čikagos valstybinių mokyklų sistemai (CPS), tikindamas, kad šie pinigai būtų finansinė pagalba CPS pensijų sistemai. Suma sudarytų $100-250 milijonų, arba apie 2-3 procentus visų valstijos išlaidų mokykloms.

Taip, jūs supratote teisingai. Naujas grandiozinis mūšis Springfilde vyksta praktiškai dėl nieko.

Jei pamenate, gubernatorius Bruce’as Rauneris vetavo paskutinįjį valstijos biudžetą, tačiau jo veto atšaukė Ilinojaus įstatymų leidėjai - įskaitant ir jo paties partijos narius. Jų dėka valstija išvengė „šlamšto“ statuso savo kreditingumui ir galimai nemenkos finansinės katastrofos.

Pavojaus (kol kas) išvengti pavyko, nes įstatymų leidėjai pakėlė pajamų mokesčius. Didesni mokesčiai leis surinkti krūvą pinigų, tačiau nepakankamai, kad pavyktų apmokėti praterminuotas ant valstijos kontrolieriaus stalo dulkes renkančias sąskaitas ar panaikinti gigantišką įsiskolinimą pensijų fondams.

Be to, paties gubernatoriaus mokyklų finansų reformos komisija apskaičiavo, kad, siekiant užtikrinti normalų funkcionavimą, mokykloms iš valstijos reikia papildomų $3,5-6 milijardų, kas tikrai neįvyks.

Įsiskolinimas pensijų fondams siekia $130 milijardų, nors skolos palūkanos auga taip sparčiai, kad jau sudėtinga suskaičiuoti, kokia dabar yra galutinė suma.

Pastaraisiais metais, dėl respublikono gubernatoriaus karo su Ilinojaus demokratų lyderiu ir Atstovų rūmų pirmininku Michaelu Madiganu, valstija niekaip nepriėmė biudžeto. Viena iš to pasekmių - įsiskolinimai mokykloms visoje valstijoje siekia milijonus dolerių.

Taigi, grįžkime prie švietimo finansavimo įstatymo projekto, kurį įstatymų leidėjai priėmė, bet gubernatoriui pasirašyti neperdavė, mat šis tikina būtinai jį vetuosiąs. Gubernatorius buvo davęs politikams galutinį terminą, iki kada įstatymo projektas turėjo atsidurti ant jo stalo. Kai įstatymų leidėjai projekto jam neperdavė, jis sušaukė juos į specialią sesiją Springfilde (tai toks liepimo sėdėti kampe ir apgalvoti, ką padarei, atitikmuo).

O tuo metu kai kurių valstijos apylinkių mokyklų sistemos rimtai svarsto, ar turės pinigų rudenį atverti duris moksleiviams, mat pirmieji valstijos čekiai mokyklas pasiekti turi rugpjūčio viduryje. Kai kurių Ilinojaus provincijos mokyklų sistemų vadovai iš respublikonišką daugumą turinčių apygardų net paragino gubernatorių pasirašyti įstatymo projektą, neatiminėti finansavimo iš CPS ir „dirbtinai nekiršinti“ Čikagos ir likusio Ilinojaus mokyklų tarpusavyje.

Jei skaitydami šias eilutes manote, kad visiems Ilinojaus politikams reikėtų pasitikrinti galvas, mes jūsų nekaltiname. Kartais ši valstija iš tiesų primena beprotnamį, kurio valdymą į rankas perėmė pacientai.

Vis dar yra žmonių, tikinčių, kad gubernatorius, išrinktas tam, jog sudrebintų Ilinojaus politinę sistemą, savo darbą atlieka puikiai. Tačiau realūs rezultatai kol kas tokie: pensijų krizė pagilėjo, kasmetinė biudžeto skola išaugo, buvo priimtas naujas pastovus pajamų mokesčio pakėlimas.

Sunku palaikyti (ar bent jau ginti) Madiganą, kai jis buvo mūsų valstijos politikos lyderiu visus tuos metus, kai buvo kratomasi finansinių įsipareigojimų, beatodairiškai skolinamasi, o skolos stumiamos į ateitį. Jis atsakingas už tai, kad valstija neapmokėjo savo sąskaitų, tinkamai nefinansavo mokyklų, o nuosavybės mokesčiai smarkiai išaugo. Tačiau atėjęs šviežiai iškeptas gubernatorius Rauneris nepadarė nieko, kad pagerintų situaciją. Būtent jo veiksmai (ar, greičiau, neveiksnumas) leido Madiganui vėl tapti herojumi ir (laikinai) išgelbėti valstiją nuo finansinio kracho. Jis į savo pusę patraukė dalį respublikonų ir patvirtino didesnius pajamų mokesčius.

Rauneris tebekovoja už savo reformas, kurios gal ir atneštų naudos ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau pensijų ir mokyklų finansavimo klausimus reikia spręsti čia ir dabar. Vietoj to, kad pasiraitotų rankoves ir jų imtųsi, Rauneris nusprendė demonizuoti Čikagos mokyklų sistemą ir naudotis mokyklų finansavimu kaip politiniu svertu.

Tačiau jis ir toliau aiškina, kokie jam svarbūs vaikai, švietimas ir jų ateitis.