Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Minint 450-ąsias Jėzaus Draugijos įkurtuves Lietuvoje

02/08/2019 Aidas

Šiais metais minima 450 – ties metų Jėzaus Draugijos Lietuvoje sukaktis. Ta proga Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misija sekmadienį po 11 val. mišių visus parapijos bendruomenės narius pakvietė tradicinės jėzuitų žirnių sriubos ir trumpai istorijai apie Jėzaus Draugiją.

„Sielos“ galerijoje duslūs lietuvių bendruomenės narių pašnekesiai bylojo – sriuba išties buvo gardi. Daugelis susirinkusiųjų – vyresnio amžiaus bendruomenės nariai, tačiau netruko ir jaunimo, po gardžių pietų pristačiusių jėzuitų darbus pasauliečiams.

Trumpus pranešimus „Sielos“ galerijoje skaitė dr. Vidmantas Šimkūnas, Niujorke leidžiamo jėzuitų laikraščio vyriausias redaktorius Ed Schmidt, dr. R. Vitas ir Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivė Simona Mažeikaitė.

Buvęs VU kapelionas, Šv. Jono bažnyčios rektorius ir Jėzuitų provincijos ekonomas dr. Vidmantas Šimkūnas 1959 m. įgijo teologijos licenciato laipsnį, 2008 m. apgynė teologijos daktaro disertaciją, baigiamojo darbo metus praleido Bostone, praktiką atlikdamas Baltimorėje. Vyras trumpai pristatė Jėzaus Draugiją ir jos atsiradimą Lietuvoje, susirinkusiuosius supažindino su jėzuitų veikla ir projektais. Jėzaus Draugija buvo įkurta 1540 m. basko Ignaco Lojolos ir keleto jo bendraminčių. Tai buvo naujoviškas vienuolinis ordinas, pasižymėjęs aktyvia apaštaline veikla. Jėzuitai didelį dėmesį skyrė švietimui, steigė kolegijas ir universitetus, išvystė plačią misijų veiklą. Dėl kai kurių Europos valdovų priešiško nusistatymo 1773 m. popiežius ordiną uždarė, kuris vėl atkurtas 1814 m. Sakoma, jog jėzuitai buvo įkurti kovai su reformacija, tačiau pranešėjas skuba pataisyti, jog Ignacas Lojola, kurdamas draugiją neturėjo tokio tikslo, tačiau Vilniaus vyskupas V. Protasevičius, 1569 m. pasikvietęs jėzuitus į Lietuvą, galbūt turėjęs tokį tikslą. Pradžioje veikę Vilniuje, o vėliau ir kituose miestuose jie steigė kolegijas, perėmė Vilniaus ir Varnių kunigų seminarijas, leido knygas lietuvių kalba. 1579 m. įsteigė Vilniaus akademiją – universitetą. Daugelis jėzuitų draugijos ar Lietuvos provincijos gyvavimo įvykių siejasi su pačios Lietuvos datomis – nesvarbu, ar tai būtų karai, okupacijos, tremtys. Pasakotojas minėjo, jog po carinės Rusijos okupacijos Jėzaus Draugija su Vokietijos pagalba vėl atsikūrė, ji tapo viceprovincija, vėliau provincija. Oficiali jėzuitų veikla Lietuvoje atgaivinta 1990 m. 1992 m. Kaune, o 1995 m. Vilniuje atkurtos jėzuitų gimnazijos. Įvairiuose Lietuvos miestuose atsikūrė Jėzaus Draugijos namai ir rezidencijos. Šiaulių jėzuitų mokykla duris pradinių klasių mokiniams atvėrė 2016 m. rugsėjį. Jėzuitų pagrindinės sritys, kuriomis yra rūpinamasi Lietuvoje yra ugdymas – mokyklos, dvasinės pratybos, rekolekcijos ir miesto sielovada. Dr. Vidmantas Šimkūnas paminėjo ir aktyvią Lietuvoje įkurtų jėzuitų mokyklų veiklą ir jaunimo programą MAGIS, kurios metu jaunuoliai vyksta savanoriauti į įvairius pasaulio kraštus, o grįžę jaučiasi labiau subrendę, daugiau gavę patys nei davę kitiems. Neturėdami parapijų, jėzuitai turi bažnyčias mieste, žmonėms, kurie nepriklauso parapijoms, bet nori išlaikyti ryšį su Dievu. Kaip pavyzdį, kunigas paminėjo, jog vasaros savaitgaliais daugelis Lietuvoje negyvenančių lietuvių nori tuoktis savo gimtinėje ir dažnai ieško kunigų, galinčių ceremonijas vesti skirtingomis kalbomis. Vyras minėjo, jog jėzuitams yra tekę vesti ceremonijas net 6 skirtingomis kalbomis.

Šiandien 120 pasaulio šalių darbuojasi apie 17 tūkst. jėzuitų. Lietuvoje yra apie 200 krikščioniško gyvenimo jėzuitų bendruomenės narių, Latvijoje – 60, su kuriais palaikomas šiltas ryšys. Jėzaus Draugija suskirstyta į beveik 90 provincijų. Pagal geografinę padėtį ar bendrą kalbą provincijos grupuojasi į 11 asistencijų. Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija kartu su Austrija, Šveicarija, Vengrija, Olandija ir dviem Vokietijos provincijomis priklauso Vidurio Europos asistencijai. 2021 m. bus kuriama nauja jėzuitų provincija, kuri apims Švediją, Latviją, Lietuvą, Vokietiją, Austriją ir Šveicariją. Pabaigoje kun. tėvas Vidmantas Šimkūnas pirma padėkojo už lietuvių bendruomenės šiltą bičiulystę su Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misija, antra už aukas ir indėlius jėzuitų misijai vykdyti.

Trumpam žodžiui į sceną buvo pakviestas jėzuitų laikraščio leidžiamo Niujorke vyriausias redaktorius kun. Ed Schmidt. Kunigas nemažai prisidėjo prie jėzuitų atgaivinimo Vilniuje ir Kaune jau Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Kuomet sovietmečiu buvo prarastas ryšys su likusiu pasauliu, Čikagoje imta kurti jėzuitų jaunimo centrą, Čikagoje buvo įkurta jėzuitų viceprovincija. Tėvas Zaremba, Čilėje tapęs jėzuitu, sužinojęs, kad Čikagoje yra jėzuitai, persikėlė į JAV ir tapo šios bendruomenės dalimi. Jėzuitų gyvenimą iš arti yra matęs ir Lojolos universiteto alumnas dr. R. Vitas, kuris dalinosi savo darbo ir bendravimo patirtimi su Dievo tarnais. Mokslo daktaras palietė 3 jėzuitams būdingus aspektus – jėzuitas, kaip krikščionis, kaip Dievo atstovas pasaulyje. Gyvendamas jaunimo centre ir sutikęs nemažai jėzuitų R. Vitas dalinosi jėzuitų rimtu požiūriu į savo kaip Dievo tarno pasaulyje pareigą. Antras aspektas, apie kurį kalbėjo prelegentas, tai jėzuitas kaip mokslininkas. Prieš įšventinant į kunigus jėzuitai turi praleisti 12 metų mokydamiesi universitetuose, todėl, pasak dr. R. Vito, yra didžiulė garbė bendrauti su tokiais intelektualiais žmonėmis. Kaip pavyzdžius, mokslo daktaras minėjo ne vieną Lojolos universiteto dėstytoją, kurie nepaisant dėstomos disciplinos, – teisės, medicinos ar kitų – buvo savo srities profesionalai, sugebantys pritaikyti savo sritį kalbant lietuviškomis temomis. Tai buvo svarbu ne tik visam, bet ir lietuviškam pasauliui. Trečia – jėzuitas, kaip patriotas ir visuomenininkas, ir čia kalbama apie Lietuvos patirtis. Vyras pasakojo, kaip jėzuitai, gyvendami Čikagoje, užsidegę redaguodavo žurnalus, leisdavo knygas, vesdavo rekolekcijas, kursus, organizuodavo stovyklas, dėstydavo lituanistikos institute. Pasak R. Vito, kur jų nebuvo – jie buvo užsidegę patriotai. Jie atstovavo ne tik Kristų, bet ir lietuvybę pasaulyje.

Paskutinė ant scenos užlipo Simona Mažeikaitė, Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivė, jau metus mainų programos dėka besimokanti JAV. Pasakodama apie Jėzuitų gimnaziją Kaune mergina džiaugėsi, kad mokykla jai davė galimybę savanoriauti, kas ją labai subrandino kaip asmenybę. Pasak paauglės, gimnazija visuomet skatina būti atsakingu už savo veiksmus, todėl pamokų nelankymas yra akcentuojamas kaip pačio mokinio pasirinkimų pasekmė. Jaunuoliai turi suprasi, kad tai kenkia tik jiems patiems, nes kursas parenkamas atsižvelgiant į laiką ir jei moksleivis nespėja su kursu, jam tenka dirbti intensyviau pačiam. Pasak merginos, gimnazija taip pat išmokė empatijos kitiems – padėti, gerbti ir rūpintis kitais.

Po renginio svečiai dar kartą buvo pakviesti popiečio kavai ir šiltam tarpusavio bendravimui.

„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu