Daugiau 
 

Minsko derybų maratoną vainikavo taikos susitarimas

02/13/2015 Aidas
hot-934

Europos šalių lyderiai tarpininkavo taikos deryboms

Ginklai turės nutilti, sukioji ginkluotė - būti atitraukta nuo fronto linijos, o Ukraina suteiks tam tikrą autonomiją savo rytiniam regionui mainais į pažadą iki šių metų pabaigos grąžinti Kijevui sienos su Rusija kontrolę pagal taikos sutartį, pasirašytą ketvirtadienio rytą po visą naktį trukusių derybų tarp Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių.

Vis dėlto šioje sutartyje apstu potencialių spąstų, kurie gali sužlugdyti jos įgyvendinimą. Skelbdama žinią apie pasiektą proveržį, Rusija ir Ukraina skirtingai interpretavo, dėl ko iš tikrųjų buvo susitarta per 16 valandų trukusį derybų maratoną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė žurnalistams, kad susitarime numatoma, jog paliaubos tarp konflikto šalių įsigalios nuo sekmadienio vidurnakčio vietos laiku ir kad separatistų kontroliuojamiems regionams bus užtikrintas ypatingas statusas, galimybė gauti humanitarinę pagalbą, taip pat bus nustatytas sienos kontrolės režimas.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė, kad nebuvo jokio susitarimo dėl Rytų Ukrainos autonomijos arba federalizacijos, ko jau seniai reikalavo Rusija, norinti išsaugoti svertus spausti savo kaimynę ir užkirsti jai kelią kada nors įstoti į NATO.

Tačiau sutartis reikalauja, kad Ukrainos parlamentas suteiktų dideles galias rytiniams regionams ir kad tai yra sąlyga, kurią išpildęs Kijevas gali tikėtis susigrąžinti visišką sienos su Rusija kontrolę. Neabejotina, kad ši sąlyga Ukrainoje išprovokuos įnirtingus politinius debatus.

Naujoji sutartis yra sudėtingas kompromisas, leidžiantis tiek Rusijai, tiek Ukrainai savintis pergalę, bet tame dokumente apstu potencialių spąstų, kurie gali sužlugdyti jo įgyvendinimą. Netikrumas išlieka netgi dėl planuojamų paliaubų, nes V.Putinas pripažino, kad taip ir nerado bendros kalbos su P.Porošenka, kaip turėtų būti vertinama padėtis aplink vyriausybės pajėgų ginamą Debalcevės miestą, kuris yra svarbus geležinkelio mazgas tarp pagrindinių separatistų tvirtovių – Donecko ir Luhansko.

„Dabar turime vilties prošvaistę“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri tarpininkavo deryboms Baltarusijos sostinėje kartu su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u.

„Tačiau, aišku, reikia atlikti konkrečių žingsnių – ir vis tiek susidursime su didelėmis kliūtimis. Kita vertus, galiu sakyti, kad tai, ką pasiekėme, suteikia daug daugiau vilties negu tuo atveju, jeigu nieko nebūtume pasiekę. Taigi, galima sakyti, kad ši iniciatyva atsipirko“, – pridūrė ji.

Jau per 5,3 tūkst. žmonių žuvo nuo balandžio Rytų Ukrainoje, kur kautynės nesiliovė netgi ketvirtadienį, keturiems lyderiams tęsiant derybas.

Pagal naująją sutartį numatoma palei fronto liniją sukurti buferines zonas, iš kurių turės būti atitrauktos artilerijos ir raketų sistemos, nelygu jų kalibras. Jų atitraukimas turės prasidėti ne vėliau negu antrąją dieną nuo paliaubų įsigaliojimų ir turės būti užbaigtas per dvi savaites.

Ukrainos laimėjimu galima laikyti nutarimą, kad separatistiniai regionai, kurie pernai rudenį surengė rinkimus, kuriuos Kijevas ir Vakarų šalys laiko suklastotais, turės surengti naujus vietos valdžios rinkimus, vadovaudamiesi Ukrainos įstatymais.

Tuo tarpu svarbia nuolaida Maskvai tapo punktas, sakantis, kad sienos su Rusija kontrolės perdavimas Kijevui separatistinėse teritorijose galės būti užbaigtas ne anksčiau šių metų pabaigos ir su sąlyga, kad Ukraina įvykdys konstitucinę reformą, užtikrinančią didesnių galių suteikimą rytinių regionų administracijoms – taip pat ir teisę kurti savas teisėsaugos pajėgas ir laisvai prekiauti su Rusija.

F.Hollande'as sakė esantis pasiryžęs kartu su A.Merkel padėti užtikrinti paliaubų procesą Ukrainoje, girdamas pasiektą susitarimą kaip „palengvėjimą Europai“.

„Pasiekėme susitarimą – susitarimą dėl paliaubų ir bendro politinio sprendinio Ukrainos konflikte, – sakė F.Hollande'as. – Šis bendras susitarimas apims visus klausimus – pradedant paliaubomis, baigiant sienos kontrole, decentralizacija ir, aišku, sunkiosios ginkluotės atitraukimu bei ekonominių ryšių atkūrimu.“

P.Porošenka pabrėžė, kad susitarime numatytas „aiškus įsipareigojimas išvesti visas užsienio pajėgas, visus samdinius iš Ukrainos teritorijos“, turėdamas omenyje karius ir ginklus, kurie, anot Kijevo ir Vakarų šalių, buvo Rusijos pasiųsti į Rytų Ukrainą padėti separatistams. Maskva tokius kaltinimus neigia, sakydama, kad Rytų Ukrainoje kovojantys Rusijos piliečiai yra savanoriai, nors separatistų naudojamos modernios sunkiosios ginkluotės kiekis tuos pareiškimus daro labai neįtikinamus.

Tuo tarpu Donecko separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad jis kaltins Kijevą, jeigu paliaubos žlugs, perspėdamas, kad „daugiau nebebus jokių susitikimų, jokių naujų memorandumų“.

Prancūzijos ir Vokietijos diplomatinė iniciatyva išsivystė tuo metu, kai JAV prezidentas Barackas Obama svarsto raginimus pasiųsti Kijevo ginkluotosioms pajėgoms ginamosios ginkluotės, nors Europos lyderiai baiminasi, kad toks žingsnis tik dar suintensyvintų kautynes.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu