Prieš mėnesį Karinės oro pajėgos sužinojo, kad dokumentų tvarkymo klaida gali būti mirtina. Kadangi organizacija neperdavė FTB informacijos apie vienam iš kareivių pateiktą nuosprendį smurtinio užpuolimo byloje, buvęs aviatorius Devinas Kelley turėjo galimybę legaliai įsigyti šaunamųjų ginklų ir išžudyti daugiau nei 20 žmonių vienoje Teksaso bažnyčių.
2012 metų apkaltinamasis nuosprendis Kelley už tuometinės jo žmonos užpuolimą ir jos kūdikiui praskeltą kaukolę prasprūdo pro dokumentų tvarkymo spragas, apie kurias aukščiausi kariuomenės pareigūnai gerai žino jau daugiau nei 20 metų. Jei kariuomenė ir civiliai ankstesnėse administracijose būtų ėmęsi reikiamų veiksmų, FTB duomenų bazė, naudojama tikrinant ginklus įsigyti siekiančių asmenų istoriją, būtų užkirtusi kelią Kelley ir šimtams tūkstančių kitų asmenų nusipirkti šaunamųjų ginklų.
O dabar kyla klausimas, ar kariuomenė imasi kokių nors žingsnių, kad užtikrintų, jog dėl jos kaltės nežūtų daugiau nekaltų amerikiečių. Atsakymai į šį klausimą varijuoja tarp „gal“, „dar ne“, „niekas nežino“ ir „mes to imamės“. Praėjusią savaitę „USA Today“ kiekvienai tarnybai uždavė paprastą klausimą – ar dabar FTB pateikiate 100 % informacijos apie kriminalinius nuosprendžius jūsų nariams? – ir nė viena negalėjo paprasčiausiai atsakyti „taip“.
Jūrų pėstininkai, pavyzdžiui, atsakė, kad „buvo imtasi keleto žingsnių, kad informacija būtų pateikiama“, Armijos atstovai sakė „taisantys situaciją“, Oro pajėgos ėmėsi „priemonių, kad ateityje visa informacija būtų pateikiama FTB“, tačiau atstovė spaudai negalėjo pasakyti, kokios tiksliai yra tos priemonės, o Karinis jūrų laivynas sakė, kad „naujausių atvejų pataisos turėtų būti baigtos šį mėnesį“. Ir taip toliau ir panašiai.
Šios tarnybos puikiai žino, kad net viena menkiausia klaida gali baigtis tragedija. Oro pajėgų klaida leido Kelley išžudyti šeimas, paauglius, vaikus ir paskutiniąsias savaites nėščią moterį. Pateikti FTB informaciją apie kaltinamuosius nuosprendžius nėra sudėtinga. Kai skirtingose kariuomenės tarnybose užbaigiama kriminalinė byla, jos rezultatas privalo būti pateikiamas FTB, kuris įtraukia asmenis į duomenų bazę, prieinamą tikrinant asmenų istorijas prieš parduodant jiems šaunamuosius ginklus. Ginklus įsigyjančių asmenų asmens istorijos tikrinimo sistema buvo įvesta 1993 metais.
Aukščiausi kariuomenės pareigūnai jau du dešimtmečius žino, kad kiekviena kariuomenės šaka nepraneša apie didelę dalį kaltinamųjų nuosprendžių. Pagal 1997 metų Gynybos departamento generalinio inspektoriaus ataskaitą, Karinis jūrų laivynas nepateikė FTB informacijos apie rimtus kriminalinius kaltinimus 94 % atvejų, Armija – 79 %, Karinės oro pajėgos – 50 %.
Dabar toks neatsakingumas kariuomenei atsirūgo, kai lapkričio 6 paaiškėjo, jog viena klaida leido Kelley įsigyti šaunamųjų ginklų.
Praėjusią savaitę paviešintoje naujausioje generalinio inspektoriaus ataskaitoje, analizuojančioje 2015-2016 metus, rašoma, kad iš viso per šį laikotarpį FTB turėjo būti pateikti duomenys apie 2 502 kaltinamuosius nuosprendžius. FTB taip ir nebuvo pateikta informacija apie beveik trečdalį atvejų – 780 bylų. Blogiausia situacija yra Armijoje, kuri nepateikė informacijos apie 41 % kaltinamųjų nuosprendžių. Ironiška, tačiau tvarkingiausiai dokumentus tvarko Oro pajėgos, nepateikusios FTB informacijos 14 % visų bylų.
Kariuomenei neturėtų kelti tokių didelių sunkumų pateikti FTB vidutiniškai 104 dokumentus per mėnesį. Tam nereikia kažkokių ypatingų resursų. Po galais, keturi eiliniai galėtų pėsčiomis nešioti po vieną popierėlį per dieną iš Pentagono į FTB būstinę šiaurės vakarinėje sostinės dalyje, ir kas mėnesį turėtų laisvų dienų.
Todėl labai gąsdina tai, kad nė vienas kariuomenės skyrius negali tvirtai garantuoti, jog FTB yra informuojama apie visus kriminalinius kaltinamuosius nuosprendžius. Jei tokio masto tragedija neprivertė jų susiimti, sunku įsivaizduoti, kas tai galėtų padaryti.
