Ilinojaus Atstovų rūmų lyderiui Mike’ui Madiganui nusispjaut ant politinių manifestų. Kas kartą paklaustas nuomonės įvairiais politiniais klausimais, Madiganas paprastai apsiriboja abstrakčiais komentarais apie tai, kaip jis palaiko demokratų partiją ir jos kovą už viduriniosios klasės interesus (ir nesvarbu, kad jo valdymo metais vidurinioji klasė Ilinojuje patyrė griūtį).

Bet kuris akylesnis daugiau nei 40 metų besitęsiančios Madigano politinės karjeros stebėtojas gali pasakyti, kad Atstovų rūmų pirmininkas dėl savo abejingumo politiniams principams yra ne kartą ir įvairiais klausimais užėmęs prieštaringas pozicijas. Ką tos pozicijos turi bendro? Politinės galios siekį.

Vienas iš tokių politinių klausimų dabar yra itin aktualus: milžiniškas mokesčių pakėlimas. Madiganas daugiau nei 700 dienų laikė gubernatorių Bruce’ą Raunerį žvilgsnių dvikovoje, mesdamas šiam iššūkį „nusileisti ir derėtis“, nes kitaip Atstovų rūmai nepriims biudžeto.

Praėjusios savaitės pabaigoje Rauneris sumirksėjo. Jo administracija palaimino respublikonų parengtą biudžeto planą su įtrauktu $5.4 milijardo mokesčių pakėlimu, kurį Ilinojaus gyventojai jau matė žlugusiame Senato „didžiajame susitarime“. „Kapitolijaus kompromisu“ pavadintas planas prasideda nuo 33 procentais pakeliamo pajamų mokesčio bei įtraukia naujus mokesčius už „Netflix“, skalbimo ir kitas paslaugas. Pagal šį planą kiekvienam Ilinojaus namų ūkiui galiausiai teks papildomai sukrapštyti dar $1,125 mokesčių per metus.

Respublikonų plane valdžios išlaidų suvaldymo trūkumas yra kompensuojamas kosmetinėmis reformomis: ketverių metų nuosavybės mokesčių įšaldymo laiko bomba, kuri nepaliečia išpūstų vietinių sutarčių mokesčių; ketverių metų išlaidų lubomis, kurios nepaliečia pagrindinių išlaidų stūmoklių; ir konstitucijai prieštaraujančiais pokyčiais viešojo sektoriaus darbuotojų pensijoms, kurie nepanaikina šios sistemos problemų.

Spąstai suveikė. Madiganas gavo savo trokštą mokesčių pakėlimą be jokių realių Ilinojaus fiskalinių problemų sprendimų.

Panašu, kad respublikonams reikalinga istorijos pamokėlė. Madiganas yra galingiausias valstijos lyderis šalyje ir ilgiausiai valstijos Atstovų rūmų pirmininko pareigas einantis asmuo per visą JAV istoriją. Vienas iš būdų, kaip Madiganas įtvirtino savo įtaką ankstyvaisiais savo politinės karjeros metais buvo respublikono gubernatoriaus Jimo Thompsono siūlomo mokesčių pakėlimo blokavimas.

„Nepalaikau mokesčių kėlimo. Jei gubernatorius nori kelti mokesčius, tegu keliauja po valstiją, gauna visuotinį pritarimą ir tik tuomet kreipiasi į įstatymų leidėjus“, – sakė Madiganas savo 1985 metų interviu.

Po ketverių metų Madiganas įstūmė Thompsoną į kampą reikalaudamas nedidelio ir laikino pajamų mokesčio pakėlimo vietoje gubernatoriaus trokštamo didesnio ir nuolatinio pakėlimo.
„Dvejus pastaruosius metus aiškinu, kad Ilinojui nereikia 40 procentų išaugusių mokesčių, – „Chicago Tribune“ tuomet sakė Madiganas. – Ilinojaus valdžios aparatui nebereikia daugiau augti.“

O, kad tokie sentimentai įstatymų leidėjų tarpe būtų aktualūs šiandien. Nepaisant siaubingos biudžeto aklavietės, teismo įsakymais ir sutikimo orderiais numatytos priverstinės vadžios išlaidos pasiekė rekordines aukštumas. Dabartinis respublikonų sprendimas – milžiniškas mokesčių kėlimas – yra didžiulė klaida.

Ilinojaus ekonomika yra vos ne Didžiosios depresijos eros lygio: asmeninės pajamos čia auga lėčiausiai šalyje, o darbo rinka stagnuoja. Žmonės palieka valstiją, o pagrindine priežastimi nurodo didžiulius mokesčius, atskleidžia Paul Simon viešosios politikos instituto apklausa. Planas kelti mokesčius tokiomis sąlygomis neatrodo protingas.

Mokesčių pakėlimas taip pat iššauktų subtilų, tačiau lemiamą pokytį politiniame mūšio lauke – staiga taps lengviau prastumti progresinius pajamų mokesčius.

Šiuo metu Ilinojaus gyventojai moka 3.75 procento, nepriklausomai nuo pajamų. Pakanka atlikti nešvarų darbelį pakeliant šį mokestį, ir demokratams tampa paprasčiau dalyvauti rinkimuose su pažadais sumažinti mokesčius viduriniajai klasei, pakeliant juos turtingiesiems.

Štai problemėlė: didesni mokesčiai turtingiesiems labai greitai atranda kelią į viduriniosios klasės pinigines. Tik pažvelkite į Ilinojaus kaimynes. Progresinė mokesčių sistema yra Misūryje, Viskonsine, Ajovoje ir Kentukyje – visose šiose valstijose $50,000 metinę algą gaunantys žmonės moka kur kas daugiau valstijos pajamų mokesčių, nei tiek pat uždirbantys Ilinojaus gyventojai. Bet kai reikia laimėti rinkimus, tokie faktai niekam nerūpi.

„Kapitolijaus kompromisą“ rengiantys respublikonai žaidžia su ugnimi. Jei jie nieko nepakeis, nudegs tiek jų partija, tiek valstijos mokesčių mokėtojai.