Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

08/31/2018

Iš užsienio mokslo stažuočių – su unikalia patirtimi
Ląstelių terapija onkohematologinėms ligoms gydyti, ištobulinta Leipcigo universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikoje, revoliuciniai produktai audiovizualinei industrijai, kuriami Jungtinės Karalystės įmonėje „Mo-Sys Engineering Ltd.”, robotikos projektai Europos kosmoso agentūroje ar Milano politechnikos universiteto sukaupta didžiulė kompetencija dizaino srityje – tik kelios mūsų mokslininkų, tyrėjų, kitų specialistų stažuočių kryptys.

Daugiau
08/24/2018

Biobankas: bankas, teikiantis „kreditus“ sveikatai?
Biobankuose kaupiami žmonių biologiniai mėginiai – svarbi priemonė vystytis mokslui, o pacientams – galimybė gauti naujausiais mokslo laimėjimais pagrįstą gydymą. Integruotas, bendradabriaujantis santykis tarp mokslo ir praktikos – vienintelis galimas būdas efektyviai padėti pacientui, o biobankas gali tapti vieninteliu „banku“, gelbėsiančiu gyvybes ateities kartoms. Pasaulyje jau ne vienoje valstybėje standartizuotai, panaudojant mokslo ir informacinių technologijų laimėjimus, kaupiami tokie biologiniai mėginiai. Biobanko neturinti Lietuva Europos kontekste – kol kas išimtis.

Daugiau
08/13/2018

NASA paleido zondą Saulei tirti
Sekmadienį iš JAV kosmodromo Kanaveralo kyšulyje Floridos valstijoje pakilo nešančioji raketa „Delta IV Heavy“ su zondu „Parker Solar Probe“, tirsiančiu Saulės karūną.  Kompanijai „United Launch Alliance“ priklausanti raketa turi išvesti į aukštą elipsinę orbitą nedidelio automobilio matmenų aparatą.Zondas „Parker Solar Probe“, taip pavadintas astrofiziko Eugene`o Parkerio garbei, per ateinančius septynerius metus 24 kartus apskries apie Saulę. Aparato kūrėjai tikisi, kad jam pavyks priartėti prie žvaigždės 6,1 milijono kilometrų atstumu. Taip arti Saulės dar nėra buvęs nė vienas žmogaus sukurtas zondas.„Parker Solar Probe“ prietaisus nuo Saulės spindulių turi apsaugoti masyvus terminis skydas. Anksčiau NASA pranešė, kad aparatas pirmą kartą priartės prie Saulės lapkričio mėnesį, o pirmosios nuotraukos bus perduotos į Žemę gruodžio mėnesį.  

Daugiau
08/10/2018

Lietuvis – vienas iš naujo ląstelių tipo atradėjų
Rugpjūčio 1 d. žurnalo „Nature“ interneto svetainėje publikuotas straipsnis „A Single-cell Atlas of the Airway Epithelium Reveals the CFTR-rich Pulmonary Ionocyte“ apie naujo ląstelių tipo – plaučių jonocitų – atradimą. Du pirmieji publikacijos autoriai yra dr. Lindsey Plasschaert ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) doktorantas Rapolas Žilionis. Abiejų tyrėjų indėlis į šį atradimą laikomas lygiaverčiu. Žilionis, sugrįžęs po trejų metų stažuotės dr. Allono Kleino laboratorijoje Harvardo medicinos mokykloje, pasakoja, kad džiaugsmas ir susijaudinimas dėl minėto atradimo augo naršant po mokslinę literatūrą ir vis labiau įsitikinant, kad niekas iki tol nebuvo aprašęs ir eksperimentais įrodęs šio ląstelių tipo. Atradimas svarbus ne tik tam, kad geriau suvoktume kvėpavimo takų biologiją, bet ir gali turėti praktinės vertės mokslininkams, tiriantiems vis dar nepagydomą genetinę ligą – cistinę fibrozę. „Kodėl plaučių jonocitus atradome tik dabar? Įtakos turėjo tai, kad nuo 2015 m. galime dideliu našumu atlikti pavienių ląstelių RNR sekoskaitą. Vadinasi, galime išmatuoti, kurie genai yra aktyvūs kiekvienoje audinį sudarančioje ląstelėje. Aktyvių genų rinkinys leidžia nuspėti ląstelės funkciją, taip pat sugrupuoti mėginio ląsteles į tipus. Kvėpavimo takų epitelį ėmėme tirti pirmiausia norėdami geriau suprasti šio audinio sudėtį ir sukurti išsamų ląstelių tipų katalogą. Teorinė galimybė atrasti naują ląstelių tipą buvo, tačiau nesitikėjome, kad tai ir įvyks“, – džiaugiasi VU GMC doktorantas. Jis pabrėžia, kad atrasti plaučių jonocitus padėjo bendradarbiavimas tarp dr. A. Kleino laboratorijos Harvardo medicinos mokykloje ir dr. Arono Jaffe‘s laboratorijos NIBR (Novartis Institutes for BioMedical Research), kuri priklauso kompanijai „Novartis“. „Dr. A. Jaffe‘s komanda – kvėpavimo takų epitelio biologijos ekspertai, o dr. A. Kleino laboratorijoje dirba vieni geriausių pavienių ląstelių RNR sekoskaitos žinovų. A. Kleino laboratorija išsiskiria tuo, kad jos mokslininkai moka ir generuoti, ir analizuoti bei interpretuoti pavienių ląstelių RNR sekoskaitos duomenis, o aš tai ir atlikau tirdamas kvėpavimo takų epitelį“, – savo indėlį į atradimą paaiškina R. Žilionis. Duomenyse pastebėję naują ląstelių tipą mokslininkai pradėjo aiškintis jų funkciją. Tyrėjams iškart buvo prieinama informacija, kokie genai iki tol dar neatrastose ląstelėse aktyviausi, palyginti su jau žinomomis ląstelėmis. „Tarp tų genų aptikome ir cistinės fibrozės geną, žinomą kaip CFTR. Cistinė fibrozė pasireiškia tada, kai šis genas yra mutavęs. CFTR koduoja baltymą ląstelės paviršiuje, kuris reguliuoja jonų judėjimą pro ląstelės membraną, o tai lemia gleivių skystumą ir pH. Jeigu šie dalykai išsiderinę, prasideda su cistine fibroze susijusios problemos: tirštos gleivės, bakterinės infekcijos. Buvo gerai žinoma, kad CFTR geno defektai susiję su cistine  fibroze, tačiau nebuvo aišku, kokiose ląstelėse šis genas aktyvus. Netgi manyta, kad už šito geno aktyvumą atsakingas visai kitas ląstelių tipas. Dr. Lindsey Plasschaert papildomais eksperimentais galutinai parodė, kad būtent plaučių jonocitai, sudarantys vos 1–2 procentus visų kvėpavimo takų ląstelių, atsakingi už CFTR aktyvumą. Naują ląstelių tipą pavadinome plaučių jonocitais dėl genų raiškos panašumo į anksčiau aprašytus jonocitus varlių ir žuvų embrionuose. Taigi su konkrečiu ląstelių tipu susiejome svarbią funkciją, reikšmingą cistinei fibrozei“, – paaiškina VU GMC doktorantas. Šiandien pavienių ląstelių RNR sekoskaita plačiai prieinama, tačiau lietuvio stažuotės pradžioje aptariama technologija buvo taikoma vos keliose vietose pasaulyje, tarp jų – dr. A. Kleino laboratorijoje. Šį metodą dr. A. Kleinas sukūrė ir 2015 m. žurnale „Cell“ aprašė kartu su VU GMC  mokslininku dr. Linu Mažučiu. Jonocitus kvėpavimo takų epitelyje tuo pat metu taikydama panašią pavienių ląstelių RNR sekoskaitos technologiją atrado ir kita tyrėjų grupė iš JAV. Abu straipsniai bus publikuoti vienas šalia kito tame pačiame žurnalo „Nature“ numeryje. Tai, pasak R. Žilionio, tik sutvirtina šio atradimo reikšmę. Tai jau antroji jaunojo mokslininko publikacija leidinyje „Nature“. Pernai VU GMC doktorantas buvo tarp žurnale „Science“ paskelbto straipsnio bendraautorių. Tyrėjo mokslinę biografiją papildo ir publikacijos žurnaluose „Nature Protocols“, „Nature Immunology“ ir kituose.   Vilniaus universiteto informacija

Daugiau
08/03/2018

Verslo iniciatyvos, siekiančios sumažinti aplinkos taršą
Daugeliui ne kartą teko girdėti apie Ramiajame vandenyne plaukiojančias plastiko atliekų salas, kurių dydis siekia 1,6 mln. kvadratinių kilometrų, ir nuo prarytų šiukšlių nugaišusius banginius. Sumažinti aplinkos taršą ir apsaugoti planetą nuo neigiamos klimato kaitos stengiasi ne tik pavieniai šiukšles rūšiuojantys gyventojai, bet ir galingiausios pasaulio kompanijos. Prie naujos verslo iniciatyvos jungiasi ir Lietuvos įmonės, siekiančios iki nulio sumažinti sunaudojamo plastiko kiekį.

Daugiau
07/27/2018

Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste
„Kas turi laivų, žino, kad didžiausia nuodėmė laikyti juos pririštus prie krantinės. Mūsų laivas „Mintis“ beveik visuomet išplaukęs į jūrą. Turime užsakymų visiems šiems metams ir net kitiems į priekį. Į uostus laivas atplaukia tik tada, kai reikia pasikeisti įguloms, nusipirkti maisto, pasipildyti vandens ar slėptis nuo audros“, - sakė Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto laivyno vadovas dr. Nerijus Blažauskas.

Daugiau
07/20/2018

Mokslininkės kelias į sėkmę: nuo straipsnio „Science“ iki stažuotės prestižiniame universitete
„Man nėra nieko įdomiau, nei suprasti, kaip veikia gamta ir mes patys. Man patinka į viską žiūrėti molekuliniu lygmeniu – tai daryti leidžia biochemija. Dirbu su tuo, ko nematome plika akimi. Labai įdomu galvoti, kaip pamatyti tai, kas nematoma, kaip iš netiesioginių duomenų spręsti apie mažas neįžiūrimas molekules. Tam reikia smalsumo, motyvacijos ir noro tą daryti“, – įsitikinusi jaunoji Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė dr. Miglė Kazlauskienė.

Daugiau
07/19/2018

Proto galia
Dirbtinis intelektas, supergreitasis magnetinės levitacijos traukinys, Marso kolonizavimas… Ką sugeba žmogaus protas ir kaip jis veikia?

Daugiau
06/25/2018

S.Skvernelis: Jūs ir visa komanda esate tikroji dovana Lietuvos šimtmečiui
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, susitikęs su Vilniaus universiteto profesoriumi Virginijumi Šikšniu, pasveikino žymų mokslininką gavus garbingą Kavli premiją, kuri skirta už CRISPR-Cas9 arba vadinamųjų „genų žirklių” atradimą.

Daugiau
06/08/2018

Negailestingas verdiktas: mes skęstame plastike
Plastikas išgelbėjo dramblius ir pakeitė mūsų gyvenimą. XIX a. pabaigoje, kai daugybė prabangos prekių – nuo pianino klavišų iki biliardo lazdų ir rutulių buvo gaminama iš dramblių ilčių – viena Niujorko biliardo įrangos gamintojų pasiūlė 10 000 dolerių atlygį tam, kas ras alternatyvą. Taip gimė plastikas. Jis išgelbėjo ne tik Afrikos milžinus, bet, palengvinęs lėktuvus ir automobilius, daugelyje sričių pakeitęs medieną, turėjo didžiulę teigiamą įtaką aplinkai. Turėjo, kol jo netapo per daug.

Daugiau
05/18/2018

Trečias ryškiausias objektas danguje po Saulės ir Mėnulio
Tikriausiai kiekvienam yra tekę skaityti apie vieną didžiausių visų laikų technologinių ir mokslinių projektų - Tarptautinę kosminę stotį (TKS). TKS yra trečias ryškiausias objektas danguje po Saulės ir Mėnulio, tad ją pamatyti nėra sunku. Geriausiai TKS matoma anksti ryte ar vėlai vakare, kuomet nuo stoties atsispindi Saulės spinduliai.

Daugiau
05/14/2018

Už gamtos dėsnių ribų
Mūsų planetoje esama organizmų, kurie neturėtų egzistuoti, nes jie pažeidžia fizikos ir biologijos dėsnius. Vis dėlto tokie Žemėje gyvena ir puikiai jaučiasi. Kaip jiems tai pavyksta?

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu