Ar pasaulio sėklų saugykla tikrai „visiškai saugi“?

Pasaulinės sėklų saugyklos, kurioje amžinajame Arkties įšale saugomi milijonai viso pasaulio sėklų, atnaujinimui bus skiriami milijonai dolerių. Neseniai dėl aptirpusių ledkalnių buvo užlietas pagrindinis į saugyklą vedantis tunelis. Sėklos nenukentėjo, tačiau incidentas parodė, jog saugykla nėra tokia „nepažeidžiama“ kaip buvo tikėtasi. Norvegijos vyriausybė, kuriai priklauso saugykla, atnaujinimui paskyrė 4,4 milijono dolerių. Saugykla yra 130 metrų gylyje Svalbardo salyno kalne. Šiuo metu joje saugomi milijonai maistinių augalų sėklų iš viso pasaulio. Saugykla buvo atidaryta 2008 metais. Buvo tikimasi, jog ji padės apsaugoti sėklas nuo gamtinių bei žmogaus sukurtų katastrofų. Tačiau saugyklos architektai nepagalvojo apie ekstremaliai padidėjusią oro temperatūrą. „Amžinasis įšalas nesusiformavo taip, kaip buvo tikėtasi. Tyrėjų grupė apgalvos ga
daugiau

„Mokslo sriuba“: kaip kompiuteriai atpažįsta žmogaus veidą?

Jeigu sėdėdami mokyklos suole laužėte galvą, mėgindami suprasti, kaip gyvenime galėtų praversti matematikos teorijos, tai ši laida – jums. Galbūt nustebsite sužinoję, kad praktinių matematikos pritaikymo būdų toli ieškoti nereikia. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos. Puikiai sudėtingas formules ir skaičiavimus išmanantys specialistai tokiomis programomis neapsiriboja ir siekia priversti kompiuterius įgyvendinti vis sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, atpažinti žmones. Mes, žmonės, savo aplinką dažniausiai suvokiame stebėdami ją akimis. O štai dirbtinis intelektas tokio sugebėjimo pats neturi, jį reikia išmokyti. Kaip tai padaryti? Ogi pasitelkti skaičių kalbą! Kiekviena nuotrauka kompiuteriui tėra iš daugybės nulių ir vienetų sudarytas failas. Skaičiai tiksliai nusako kiekvieno nuotraukos taško spalvą.
daugiau

Atskleista kiek, kada ir kodėl meluojame

Netikrų naujienų (angl. fake news) amžiuje klausimas, kodėl žmonės meluoja ir kodėl mes taip noriai patikime melu, tampa vis svarbesnis. Mokslinių tyrimų duomenimis, dažniausiai meluojama paauglystėje, tačiau bent kartą per dieną sumeluoja pusė visų 9–60 metų amžiaus žmonių. Apie melo priežastis ir pasekmes pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio mėnesio numeryje. Noras išsisukti nuo atsakomybės už savo veiksmus, godulys, asmeninės nefinansinės naudos siekis ir troškimas išvengti nemalonių žmonių yra dažniausios melo priežastys, tačiau kiekvienas melas turi savo ribas. Psichologas Danas Arielis akademiniuose miesteliuose vis kartoja tyrimą – tiriamųjų paprašo per 5 minutes išspręsti kuo daugiau pateiktame teste esančių uždavinių, o už teisingus atsakymus pažada sumokėti. Tačiau prieš pasakydami, kiek uždavinių išsprendė teisingai, t
daugiau

„Mokslo sriuba“: kaip užmigti nesvarumo būsenoje?

Ar pamenate tą įdomų jausmą, kurį patiriame sėdėdami automobilyje, dideliu greičiu lekiančiame per kelyje pasitaikiusį kalnelį? Parašiutininkams ir šuolių su guma mėgėjams šis jausmas dar geriau pažįstamas. Tai – laisvas kritimas, arba kitaip tariant – nesvarumo būsena. Ir jei kai kurie iš mūsų džiaugiamės galėdami kartais ją pajusti sekundei ar kelioms, tai astronautams nesvarumas yra kasdienybės dalis. Po intensyvaus pasirengimo, keletui laimingųjų astronautų tenka galimybė į Žemę pažvelgti pro erdvėlaivio iliuminatorių. Taip jie keliauja į aukštai virš mūsų planetos skriejančią Tarptautinę kosminę stotį, kurioje vėliau susiduria su įdomia, visą jų orientaciją erdvėje keičiančia patirtimi – nesvarumu. Stotyje nebėra tokių sąvokų, kaip „viršus“ ir „apačia“, o jos gyventojai tampa besvoriais. Jie gali levituoti ir tiesiai, ir aukštyn kojomis, atsispi
daugiau

Didžiojo barjerinio rifo koralai sparčiai nyksta

Praėjusiais metais Didžiojo barjerinio rifo blukimas buvo daug greitesnis nei buvo prognozuojama. Kol kas pilnas šio atvejo mastas nėra nustatytas. Kvinslando vyriausybės pareigūnai teigia, jog paukščio skrydžio, povandeninės nuotraukos bei kiti tyrimai parodė, jog koralai sparčiai nyksta tiek rifo šiaurėje, tiek pietuose. Didžiojo barjerinio rifo jūrų parko tarnybos pirmininkas Russelas Reicheltas teigia, jog per pastaruosius dvejus metus rifas smarkiai nukentėjo. „2016 metais išnyko daug daugiau koralų nei tikėjomės. Manome, kad 2017 metais tai tęsis ir toliau,“ – kalbėjo Reicheltas. Tyrimai rodo, jog labiausiai koralinis rifas nukentėjo į šiaurę nuo Port Daglaso. Šioje vietoje išnyko apie 70 procentų seklaus vandens koralų. 2016 metais išviso išnyko apie 29 procentus visų Didžiojo barjerinio rifo seklaus vandens koralų. Koralų blukimas b
daugiau

Moksliniai Dievo įrodymai

Klausimas, ar Dievas egzistuoja, kaitina žmonių vaizduotę net ir XXI amžiuje. Pasak Pew tyrimų centro, nereligingų amerikiečių skaičius 2014-aisiais pasiekė 23 proc. Iš jų 33 proc. sakė apskritai netikintys į Dievą – tai yra 11 proc. daugiau nei 2007-aisiais. Ironiškai tai, kad tokios tendencijos yra vis ryškiau pastebimos dabar, kai galima teigti, kad antgamtiškojo Dievo egzistavimo tikimybė atrodo vis realesnė. Savo 2015 m. knygoje „God? Very Probably“, aš pasitelkiu fiziką, žmogiškosios sąmonės filosofiją, evoliucinę biologiją, matematiką, religijos istoriją ir teologiją, kad ištirčiau, ar Dievas egzistuoja. Reikia pasakyti, kad, visų pirma, turiu ekonomisto išsilavinimą, tačiau nuo pat 1990-ųjų dirbu ekonomikos, aplinkosaugos ir teologijos kryžkelėse. 1960 m. Prinstono universiteto fizikas – o vėliau ir Nobelio premijos laureatas – Eugene‘as W
daugiau

Kada žmonija pasieks mokslo ribą?

Kai Donaldas Rumsfeldas, George‘o W. Busho gynybos sekretorius, pasakė savo garsiąją frazę „nežinomos nežinomybės“, kalbėdamas apie užsienio reikalų politikos iššūkius 2002-aisiais, iš jo nesąmoningų žodžių buvo šaipomasi, tačiau dabar britų matematikas Marcusas du Sautoy teigia, kad tikrai yra daugybė dalykų, kurių mes nežinome ir galbūt niekada nesužinosime – nuo laiko kilmės iki to, kaip dirba žmonių sąmonė. Savo naujoje knygoje „The Great Unknown: Seven Journeys to the Frontiers of Science“, jis gilinasi į tas paslaptis, kurias žmonija dar turi perkąsti. Kur slypi žmogaus pažinimo ribos? Autorius pasikalbėjo su „National Geographic“ komanda savo namuose Oksforde ir papasakojo daugiau apie savo atradimus apie žmogiškąją sąmonę, Dievą, ir tai, kas mūsų laukia ateityje. - Nežinomybės idėją jūs tyrinėjate per septynias „ribas“. Kokios jos ir ko
daugiau

Mokslas atskleidė, ko reikia norint sukurti genialų protą

Kai kurie protai tokie neeiliniai, kad pakeičia pasaulį. Nežinia, kas lemia šių ypatingų žmonių pranašumą prieš kitus, bet mokslas leidžia daryti tam tikras prielaidas. Kur slypi genialumo priežastys, iš kokių dalelių susideda genijai ir kaip sukurti genialų protą – tai klausimai, į kuriuos bent iš dalies žurnale „National Geographic Lietuva“ atsako viso pasaulio mokslininkai. Intelektas – vienas genijaus požymių, tačiau neprivalomas: Čarlzas Darvinas vaikystėje, kaip pats prisiminė, buvo laikomas „labai vidutiniu berniuku, gerokai nesiekiančiu visuotinių intelekto standartų“. Albertas Einšteinas mokykloje laikytas kvailu. Bet, palyginus su Tomu Edisonu, tai dar buvo švelnus vertinimas – didįjį išradėją mokytojai laikė protinę negalią turinčiu vaiku. Kad intelektas nėra pats svarbiausias rodiklis įrodė ir vienas iš intelekto koeficiento testo auto
daugiau

Ar išgyventume branduolinę ataką?

Simbolinis Pasaulio pabaigos laikrodis rodo vos dvi su puse minutės iki vidurnakčio, o Šiaurės Korėja ir toliau svaidosi grasinimais sunaikinti Jungtines Valstijas – jau seniai nebuvo tokio įtempto meto, kai branduolinio karo tikimybė atrodė tokia reali. Per visą istoriją pasaulyje įvykdyta daugiau kaip 2 000 branduolinių sprogimų, bet tik du kartus atominės bombos panaudotos tikrame kare – kai JAV smogė Hirosimai ir Nagasakiui 1945 m. Tačiau laikas nestovi vietoje, tad pamėginkime išsiaiškinti, kas mums grėstų, jeigu kuris nors piktai nusiteikęs lyderis sumanytų ant Amerikos miesto numesti vieną iš savo sprogmenų – paprastumo dėlei, paimkime vienos megatonos atominę bombą. Ji būtų 66 kartus galingesnė nei toji, kuri nuniokojo Hirosimą, tačiau atrodytų kaip žaislas palyginus su 50 megatonų Caro bomba, kurią Rusija susprogdino Mitiuškos įlankoje ir ku
daugiau

Nykštukinėje planetoje – netikėti atradimai

Kažkada Cerera buvo vadinama asteroidu, o 2006 m. Tarptautinė astronomijos sąjunga šį dangaus kūną perklasifikavo į nykštukinę planetą. Tai yra didžiausias aplink mūsų Saulę besisukantis objektas asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio. Kai anksčiau Cererą matėme tik kaip šviesos taškelį (net ir žodis „asteroidas“ reiškia „panašus į žvaigždę“), tai dabar regime ją kaip mažytį pasaulį. Visa tai – dėka kosminio zondo „Dawn“, kuris Cererą tyrinėja nuo 2015 m. Šių metų balandžio 17 d. moksliniame žurnale „Nature Geoscience“ pasirodė naujas tyrimas, kuris remiasi „Dawn“ surinktais duomenimis, rodančiais, jog šis pasaulis turi tikrų keistenybių. Pavyzdžiui, jame dažnos žemės nuošliaužos, o taip pat jis turi nemažai į ledą sušalusio vandens. Mokslininkai identifikavo tris skirtingus Cereros nuošliaužų tipus ir pateikė jų nuotraukas. Naujajam tyrimui
daugiau