Nobelio premijos laureatas: „Iš mano tyrimų juokdavosi“

Jeigu gyvūnas galėtų pelnyti Nobelio premiją, juo tikriausiai taptų paprastoji vaisinė muselė, teigia šių metų Nobelio medicinos premijos laureatas, pasitelkęs šį mažytį vabzdį tam, kad atrakintų biologinio laikrodžio paslaptis. Jeffrey C. Hallas Užsiimdamas tyrimais su šiomis muselėmis, buvęs Meino universiteto profesorius, dabar jau į pensiją išėjęs Jeffrey Hallas susilaukė tiek daug pašaipų, kad gavęs Nobelio komiteto skambutį iš pradžių palaikė jį išdaiga. Hallas jau buvo pradėjęs savo dieną, kai spalio 2 dieną, 5 valandą ryto jo namuose Kembridže, Meine suskambo telefonas. Su akcentu kalbantis žmogus pasakė, jog yra iš Švedijos ir atsiprašė už tokį ankstyvą skambutį, tikėdamasis, jog nepažadino Hallo. „Aš jau labai senas, – teigia 72-ejų Hallas. – Seni žmonės anksti eina miegoti ir labai anksti keliasi, tad viskas buvo gerai.“ Tuomet
daugiau

Jeloustouno vulkanas – pavojus visai Žemei

Jeloustouno nacionaliniame parke dirbantys mokslininkai teigia, jog po parku esantis super-vulkanas gali išsiveržti daug anksčiau nei tikimasi bei sunaikinti gyvybę žemėje. „National Geographic“ teigia, jog Arizonos universiteto mokslininkai, ištyrę suakmenėjusius ankstesnio išsiveržimo pelenus, aptiko tam tikrus temperatūrų bei mineralų sandaros pokyčius, kuriems prireikė vos keleto dešimtmečių. Iki šiol geologai manė, kad tokiems pokyčiams prireiktų kelių šimtmečių. Šio tyrimo rezultatai buvo pristatyti neseniai vykusioje vulkanologijos konferencijoje. Kito, 2011 metais atlikto tyrimo metu, buvo pastebėta, jog virš Jeloustouno magmos rezervuarų esanti žemė per septynerius metus pakilo 10 colių. „Tai labai svarbu, nes ši vietovė yra milžiniška, o viskas vyksta labai greitai,“ – tuo metu teigė Jutos universiteto ekspertas Bobas Smithas.
daugiau

Žemei gresia šeštasis masinis rūšių nykimas?

Žmonijos į atmosferą išskirto anglies dvideginio kiekis iki 2100-ųjų gali tapti šeštojo masinio rūšių nykimo priežastimi, įspėja mokslininkai. Didžiulis CO2 lygių augimas per pastarąjį šimtmetį gali priartinti pasaulį pavojingai arti „katastrofos slenksčio“, kai ekologinis nestabilumas ir masinės gyvūnų mirtys gali tapti neišvengiamos, atskleidė nauja matematinė analizė. Be to, net ir tuo atveju, jei masinis rūšių nykimas taptų neišvengiamu, labai tikėtina, kad iš karto to nepastebėtume – šis procesas gali išsitęsti net 10 000 metų, teigia tyrimo bendraautorius Danielis Rothmanas, geofizikas iš Masačusetso technologijų instituto. Nepaisant to, jeigu žmonija suskubs drastiškai mažinti CO2 dujų emisijas jau dabar, to gali pakakti norint išvengti tokios globalinės gamtinės katastrofos, teigia su tyrimų nesusijęs Lee Kumpas, geomokslininkas iš Pe
daugiau

Įteiktos Nobelio premijos fizikos ir chemijos srityse

Tik prasidėjęs, Nobelio premijų sezonas jau artėja prie pabaigos – šią savaitę buvo paskelbti medicinos, fizikos, chemijos ir literatūros premijų laureatai. Kaip ir ankstesniais metais, šiemet didelė dalis premijų skirta mokslininkams iš Amerikos. 2017 m. Nobelio fizikos premijos laureatai Nobelio fizikos premija Nobelio fizikos premija antradienį buvo skirta Raineriui Weissui iš Masačusetso technologijų instituto ir Kipui Thorne‘ui bei Barry Barishui iš Kalifornijos technologijų instituto, už „svarbų įnašą kuriant ir tobulinant LIGO detektorių ir gravitacinių bangų atradimą“. Yra žinoma, kad, maždaug prieš 1,3 mlrd. metų, kažkur kosmose susidūrė dvi milžiniškos juodosios skylės, pasiuntusios per erdvėlaikį taip vadinamų gravitacinių bangų virpesius. Juos ir užfiksavo trys premijos laureatai, „užtikrinę, kad, po daugiau nei keturis dešimtmečiu
daugiau

Baigta 13 metų trukusi „Cassini“ misija

Praėjusios savaitės pabaigoje „Cassini“ kosminis zondas užbaigė savo dvidešimtmetį kosmose bei 13 metų trukusią misiją aplink Saturną, nukrisdamas ir sudegdamas planetos atmosferoje. „Cassini“ kosminį zondą sugalvota paleisti po to, kai 1980 ir 1981 m. pro Saturno sistemą praskriejo „Voyager 1“ ir „Voyager 2“. Jų atradimai iškėlė dar daugiau klausimų astronomams ir astrofizikams, ir atsirado būtinybė iš arčiau pažvelgti į žieduotąją planetą ir jos palydovus. Europos kosminė agentūra (ESA) ir NASA nusprendė drauge vystyti naują Saturno misiją su tikslu paleisti kosminį zondą kartu su specialiu nusileidimo aparatu, kuris leistų ištyrinėti Saturno palydovą Titaną. NASA sukūrė kosminį zondą ir pavadino jį „Cassini“, o ESA užsakė nusileidimo aparatą „Huygens“ iš prancūzų aeronautikos gamintojo „Aerospatiale“. „Cassini“ ir „Huygens“ buvo sujungti į vie
daugiau

Nuostabi vieno mokslinio atradimo istorija

Gyvenimas nenustoja stebinti savo netikėtumais, kurie savo siužetu pralenkia ar yra verti Holivudo filmo. Netikėtumai ir netikėti sutapimai šioje istorijoje yra daugialypiai: tai ir sritis, kurioje atradimas padarytas, ir atsitiktinumas, kaip tai įvyko, ir atradimo pritaikymas. Dr. David Teplica Norint istoriją padaryti suprantamesne, reikia tam tikro pradinio paaiškinimo. Šis atradimas yra žmogaus anatomijos srityje, t.y. moksle apie žmogaus kūno sandarą. Anatomija yra skirstoma į makroanatomiją (tai, kas yra matoma plika akimi) ir mikroanatomiją, kur jau reikia optikos pagalbos. Stebinantis faktas yra tas, kad atradimas yra makroanatomijos srityje, kur paskutinis atradimas buvo padarytas praėjusio amžiaus viduryje. Taip pat stebėtina, jog šios atrastos struktūros visą laiką buvo matomos mums plika akimi, bet nesuvokta, kad tai yra atskiras vienetas
daugiau

Žemės drebėjimai gali kilti netikėčiausiose vietose

Kiekvienais metais visame pasaulyje kyla daugiau nei pusė milijono žemės drebėjimų, atskleidžia JAV Geologinės tarnybos (U.S. Geological Survey, USGS) duomenys. Dauguma jų yra tokie silpni, kad mes jų nė nepajaučiame, bet kiti, tokie kaip 2011 m. žemės drebėjimas šalia Japonijos krantų ar pernai metų katastrofa Italijoje, gali nusinešti šimtus gyvybių ir su žeme sulyginti ištisus miestus. Po 2011 m. žemės drebėjimo Japonijoje buvo užtvindyta daugybė kaimų JAV geologai jau kuris laikas kalba apie Kalifornijos San Andreaso tektoninio lūžio keliamą grėsmę – jų teigimu, yra 25 proc. tikimybė, kad per ateinančius tris dešimtmečius jos zonoje kils milžiniško masto žemės drebėjimas. Vis dėlto, Kathryn Miles, knygos „Quakeland: On the Road to America's Next Devastating Earthquake“ autorė, „National Geographic“ žurnalistams teigia, kad iš tiesų turėtume jaudin
daugiau

NASA gali sugrįžti į Titaną?

Kai NASA „Cassini“ misija pasiekė Saturną, tai leido mums pirmą kartą iš arčiau pažvelgti į tankių debesų paslėptą didžiausią žieduotosios planetos palydovą Titaną. Tuomet paaiškėjo, kad tai yra sudėtingas vandens pasaulis, potencialiai galintis palaikyti gyvybę. Dabar mokslininkai vis garsiau kalba apie tai, kad mums būtina sugrįžti į Titaną, kad ne tik ištyrinėtume skysto metano ir etano upes jo paviršiuje, bet ir po juo tyvuliuojantį vandenyną. „Labai svarbu, kad mes sugrįžtume į Titaną“, - dar balandį per kasmetinę Astrobiologijos mokslo konferenciją Arizonoje savo kolegoms sakė Michaelas Malaska, Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Kalifornijoje mokslininkas, kurio komanda jau pateikė NASA svarstyti misijos „Oceanus“ projektą, su tikslu ištyrinėti Titano potencialą gyvybei palaikyti. „Tai yra tikrai fantastiškas pasaulis, kupinas organinės ch
daugiau

„Voyager“ misija gyva net ir po 40 metų

Praėjus beveik 40 metų po paleidimo, istorinė NASA misija „Voyager“ vis dar tyrinėja kosmoso platybes. Du kosminiai zondai-dvyniai, vienas po kito paleisti per kelių savaičių laikotarpį 1977 m., rugpjūčio 20 d. pakilęs „Voyager 2“ ir rugsėjo 5d. į erdvę paleistas „Voyager 1“, turėjo tikslą ištyrinėti išorinę Saulės sistemą. „Voyager 1“ praskriejo pro Jupiterį ir Saturną, o jo dvynys pasinaudojo neįprastu planetų išsidėstymu, kad aplankytų Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną. Tačiau ties tuo jų misija nesibaigė – jiedu iki šiol siunčia į Žemę duomenis iš anksčiau niekada netyrinėtų kampelių. 2012 m. rugpjūtį „Voyager 1“ netgi tapo pirmuoju žmogaus sukurtu objektu, pasiekusiu tarpžvaigždinę erdvę. Kosminiai zondai ne tik renka svarbius duomenis, bet ir talpina mūsų kiną, meną ir muziką, sudėtą į „Auksinę plokštelę“ su žinutėmis iš Žemės, jeigu kur
daugiau

Nepraleiskite įspūdingo dangaus reginio

Paskutinis visiškas Saulės užtemimas, matomas iš Jungtinių Valstijų, įvyko prieš 38-erius metus, 1979-aisiais. Kitas mūsų laukia jau pirmadienį, rugpjūčio 21-ąją. Kas yra visiškas Saulės užtemimas? Visiškas Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis, skriedamas tarp Saulės ir Žemės, visiškai uždengia Saulės rutulį taip, kad lyg aureolė lieka matoma tik mūsų žvaigždės viršutinė atmosfera, arba taip vadinamasis Saulės vainikas. Kada ir kur bus galima stebėti užtemimą? Nors dalinis Saulės užtemimas gali tęstis kelias valandas, visiškas užtemimas tęsiasi vos kelias minutes ir gali būti matomas tik „visiško užtemimo kelyje“, kuris šiuo atveju bus maždaug 113 km (70 mylių) pločio ir drieksis nuo šiaurės vakarinės iki pietrytinės JAV dalies. Visiškas užtemimas prasidės Oregone ir tęsis per Aidahą, Montaną, Vajomingą, Nebraską, Kanzasą, Ajovą, Mi
daugiau