„Voyager“ misija gyva net ir po 40 metų

Praėjus beveik 40 metų po paleidimo, istorinė NASA misija „Voyager“ vis dar tyrinėja kosmoso platybes. Du kosminiai zondai-dvyniai, vienas po kito paleisti per kelių savaičių laikotarpį 1977 m., rugpjūčio 20 d. pakilęs „Voyager 2“ ir rugsėjo 5d. į erdvę paleistas „Voyager 1“, turėjo tikslą ištyrinėti išorinę Saulės sistemą. „Voyager 1“ praskriejo pro Jupiterį ir Saturną, o jo dvynys pasinaudojo neįprastu planetų išsidėstymu, kad aplankytų Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną. Tačiau ties tuo jų misija nesibaigė – jiedu iki šiol siunčia į Žemę duomenis iš anksčiau niekada netyrinėtų kampelių. 2012 m. rugpjūtį „Voyager 1“ netgi tapo pirmuoju žmogaus sukurtu objektu, pasiekusiu tarpžvaigždinę erdvę. Kosminiai zondai ne tik renka svarbius duomenis, bet ir talpina mūsų kiną, meną ir muziką, sudėtą į „Auksinę plokštelę“ su žinutėmis iš Žemės, jeigu kur
daugiau

Nepraleiskite įspūdingo dangaus reginio

Paskutinis visiškas Saulės užtemimas, matomas iš Jungtinių Valstijų, įvyko prieš 38-erius metus, 1979-aisiais. Kitas mūsų laukia jau pirmadienį, rugpjūčio 21-ąją. Kas yra visiškas Saulės užtemimas? Visiškas Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis, skriedamas tarp Saulės ir Žemės, visiškai uždengia Saulės rutulį taip, kad lyg aureolė lieka matoma tik mūsų žvaigždės viršutinė atmosfera, arba taip vadinamasis Saulės vainikas. Kada ir kur bus galima stebėti užtemimą? Nors dalinis Saulės užtemimas gali tęstis kelias valandas, visiškas užtemimas tęsiasi vos kelias minutes ir gali būti matomas tik „visiško užtemimo kelyje“, kuris šiuo atveju bus maždaug 113 km (70 mylių) pločio ir drieksis nuo šiaurės vakarinės iki pietrytinės JAV dalies. Visiškas užtemimas prasidės Oregone ir tęsis per Aidahą, Montaną, Vajomingą, Nebraską, Kanzasą, Ajovą, Mi
daugiau

Vėl skristi į Mėnulį skatina milijoninės premijos ir pripažinimas

Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio Sovietų Sąjunga ir JAV išleido daugybę pinigų norėdamos pirmosios pasiekti Mėnulį, o paskui paklojo dar daugiau bandydamos ištirti jo paviršių. Šiandien vyksta kitos lenktynės, nors tikslas toks pat – pasiekti artimiausią kosminį kaimyną. Negana to, vis garsiau pasigirsta kalbos ir stiprėja tikėjimas, kad skrydžiai į kosmosą gali nešti pelną. Apie naujas kosmines lenktynes pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio mėnesio numeryje. Bangalore bandomas indų komandos mėnuleigis, kuris sveria vos 7,5 kg Penkios į konkurso „Google Lunar XPrize“ finalą prasibrovusios komandos iki šių metų pabaigos turi į Mėnulį nusiųsti transporto priemonę, kuri sugebėtų nusileisti palydovo paviršiuje, nuvažiuotų juo bent 500 metrų ir atsiųstų į Žemę aukštos kokybės nuotraukų bei vaizdo įrašų. Tarp finalininkų – komandos iš Ja
daugiau

Kada darbas tampa vyrišku arba moterišku?

„Aš nesu valdinga, aš esu valdovė“, skelbia dainininkė Beyoncé vaizdo įraše, skirtame kampanijai, kuri pabrėžia, kad kai berniukai imasi iniciatyvos, jie dažnai yra giriami už „lyderiavimą“, bet kai tą patį daro mergaitės, joms neretai yra sakoma nebūti „valdingoms“. Moterys taip pat dirba ugniagesėmis Tas pats galioja ir suaugusiems – pilna tyrimų ir istorijų apie tai, kaip lyčių stereotipai užkerta kelią moterims tapti lyderėmis. Pavyzdžiui, į moteris vadoves yra žiūrima ne taip rimtai, kaip į vyrus. Kai vyrai vadovauja kitiems, tai yra laikoma įprastu ir teigiamu dalyku, bet kai moterys paima vadeles į savo rankas, jos labai dažnai susiduria su priešiškumu bei yra vadinamos „vyriškomis“. Naujas mūsų atliktas tyrimas padeda į tai pažvelgti iš kitos pusės – lyčių stereotipai kenkia ne tik moterims, bet ir vyrams. Kodėl? Nes mes etiketes klijuoj
daugiau

Naujas įrenginys pradeda gydyti vos per sekundę

Naujas Ohajo valstijos universiteto įrenginys gali pradėti gydyti pažeistus organus vos per sekundę. Audinių nanotransfekcija (arba TNT) vadinama technologija gali padėti išgelbėti autoavarijų aukų bei karo lauke sužeistų karių gyvybes. Skatiko dydžio silikoninė mikroschema į odos ląsteles suleidžia genetinį kodą, kuris šias odos ląsteles paverčia kitų tipų gijimui reikalingomis ląstelėmis. Laboratorinių eksperimentų metu užteko vieno prisilietimo su TNT, kad pagytų sužalotos pelės kojos. Preparatas gyvūno odos ląsteles pavertė kraujagyslių ląstelėmis. Atstatomosios medicinos bei ląstelinės terapijos centro direktorius Chandanas Senas teigia, jog įrenginys veikia ir su kitomis ląstelėmis. Jo teigimu, TNT gali atstatyti visų tipų audinius. Laboratorinių eksperimentų metu, ši technologija visiškai atstatė insultą patyrusios pelės smegenų funkcij
daugiau

Archeologai aptiko Jėzaus apaštalų gimtąjį miestą

Šiaurės Izraelyje archeologinius kasinėjimus atliekantys ekspertai teigia, jog aptiko biblijinį Betsaidos miestą. Tikima, jog būtent šiame mieste gimė trys Jėzaus apaštalai. Archeologai žvejų kaimelio, kuriame pagal Naująjį Testamentą gimė Pilypas, Andriejus bei Petras, ieško jau kelis dešimtmečius. Prieš tai kasinėjimai buvo atlikti trijose kitose vietose, tačiau archeologų pastangos buvo nesėkmingos. Šią vasarą sėkmė atsigręžė į jų pusę. Komandai iš Niujorko pavyko aptikti Romos Imperijos laikų vonios griuvėsius, indus bei I-III a. monetas. Radiniai atitinka I amžiaus istoriko Juozapo Flavijaus kronikas. Pastarasis rašė, jog romėnų karaliaus Pilypo Herodo dėka, mažas Betsaidos kaimelis virto miestu. „Jis neminėjo ar Herodas miestą įkūrė kaimelio vietoje, ar kažkur netoliese, tačiau romėnų vonios aptikimas rodo, jog kažkada čia stovėjo miest
daugiau

NASA besistažuosiantys studentai tikisi gautas žinias pritaikyti ir Lietuvoje

Šiuo metu JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso agentūroje (NASA) stažuojasi 6 lietuviai. Dar šeši jaunuoliai prie jų prisijungs jau šį rudenį: tai Vilniaus universiteto (VU) studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kasmet rengia konkursą, kurio metu studentams suteikiama galimybė laimėti stažuotę NASA. Pasak VU optoelektronikos medžiagų ir technologijų studento Kazimiero Badoko, tokia išskirtinė proga pasitaiko tik kartą. „Didžiąją savo gyvenimo dalį domėjausi naujausiomis technologijomis ir kosmosu, todėl sužinojęs apie galimybę dalyvauti tokio lygio stažuotėje per daug nedvejojau“, – teigia studentas. Nemenką patirtį nanotechnologijų srityje turintis K. Badokas tikisi,
daugiau

Lietuvių inžinierių darbai – „Hilton“ viešbučiuose ir „Google“ biuruose

Paklaustas, kokiose specialybėse ypač reikalingas kūrybingumas, turbūt retas paminėtų inžinierių. Dažniau su šia profesija siejami matematiniai skaičiavimai, lentelės ir schemos. Mindaugas Jonuškis Verslininkas Mindaugas Jonuškis  neigia šį mitą: „Gaminio konstravimo procesas reikalauja daug kūrybos. Juk labai dažnai būtent inžinieriui reikia „mintį paversti kūnu“.“ Pasak jo, būtent dėl kūrybiškumo lietuvių konstruktorių sukurta profesionalioms virtuvėms skirta įranga parodose pelno apdovanojimus už inovatyvumą ir atsiduria prestižinių pasaulio kompanijų virtuvėse. „Kuriant gaminį būtina įvertinti jo funkcionalumą, ergonomiką, pasirūpinti, kad produktas būtų greitai pagaminamas ir lengvai aptarnaujamas. Tuo pačiu reikia atsižvelgti į technologinius bei ekonominius apribojimus. Mes juokaujam, kad gaminys gerai suprojektuotas tada, kai bet kuris jį p
daugiau

Mokslas nusitaikė į Vilniaus mumijų paslaptis

Vilniaus Šventosios Dvasios Dominikonų bažnyčios istorija yra labai spalvinga. Po altoriumi paslėptuose požemiuose Napoleono armija plėšė karstų medieną, Antrojo pasaulinio karo metu naciai rūsiuose slėpėsi nuo bombų, o kadaise šalyje viešpatavę sovietai šią kriptą buvo pavertę ateizmo muziejumi. Dario Piombino-Mascalis O štai dabar Dario Piombino-Mascalis bando išsiaiškinti ir šmėkliškų rūsių gyventojų paslaptis. Kriptose yra 23 vyrų, moterų bei vaikų, mirusių XVII-XIX a. laikotarpyje palaikai, kurie savaime mumifikavosi dėl kriptoje esančio šalčio ir palankaus vėdinimo. Išliko šių žmonių drabužių, odos, vidaus organų liekanos. Antropologas iš Italijos tikina, jog šiuolaikinė medicina gali labai daug išmokti iš šiuos žmones pasiglemžusių ligų. Kol kas geriausias radinys yra DNR pavyzdys iš 1643-1665 metais mirusio vaiko mumijos. Jo pagalba moksl
daugiau

Gyvūnai, kurie matys pasaulio pabaigą

Lėtūnai, dar žinomi kaip „vandens meškučiai“ bei „samanų paršiukai“, yra viena sunkiausiai sunaikinamų rūšių visame pasaulyje. Šie vos vieno milimetro dydžio gyvūnai gali išgyventi pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Mokslininkai teigia, jog šie keisti aštuonkojai padarai Žemėje gyvens dar bent 10 milijardų metų – daug ilgiau negu joje ištvers žmonės. Lėtūnai gali išgyventi net pačias baisiausias katastrofas: saulės sprogimą, gama spinduliuotę, milžiniškų asteroidų lietų bei ekstremalius temperatūrų svyravimus. „Žmonės yra labai jautri rūšis. Net labai maži pokyčiai mums gali skaudžiai atsiliepti,“ – teigė Oksfordo universiteto fizikas Rafaelis Alvesas Batista. Pavyzdžiui, gama spinduliuotės padariniai žmonėms gali būti katastrofiški, nes dėl ozono sluoksnio erozijos atsidurtumėme mirtinoje radiacijoje. „Žemėje gausu daug atsparesnių rū
daugiau