Išdalintos Mokslinio proveržio premijos

Sekmadienio vakarą mokslininkai galėjo jaustis kaip tikros žvaigždės – NASA Ames tyrimų centre Kalifornijoje vykusios prašmatnios ceremonijos metu „Breakthrough Foundation“ išdalino $22 mln. vertės premijas fizikams, biologams ir matematikams. Ceremoniją vedė aktorius Morganas Freemanas Tarp šių metų laureatų yra penki tyrėjai, kurių kiekvienam įteiktas po $3 mln. čekis už darbą su ląstelių biologija, augalų mokslu ir neurodegeneracinėmis ligomis, o taip pat du matematikai ir 27 fizikų komanda, sudariusi pirmykštės šviesos, prieš 13,8 mlrd. metų iškart po Didžiojo sprogimo nušvietusios Visatą, žemėlapį. Jau šeštus metus teikiamas Mokslinio proveržio premijas įsteigė Silicio slėnio technologijų investuotojas Yuri Milneris. Apdovanojimus taip pat finansuoja „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas su žmona Priscilla Chan, Anne Wojcicki iš DNR testavi
daugiau

Atskleista laimės formulė

Kas sieja Daniją, Kosta Riką ir Singapūrą? Šių valstybių gyventojai jaučiasi saugūs, jaučia prasmę ir gyvena taip, kad patirtų kuo mažiau įtampos ir daugiau džiaugsmo. Žurnalas „National Geographic Lietuva“ lapkričio numeryje žvelgia į laimingiausiomis vadinamas šalis ir jų gyventojus bei išveda laimės formulę. Kasmetinę Pasaulio laimės ataskaitą skelbiantys mokslininkai išsiaiškino, kad maždaug tris ketvirtadalius žmogaus laimės lemia šie veiksniai: spartus ūkio augimas, ilga vidutinė gyvenimo trukmė, kokybiški socialiniai santykiai, dosnumas, pasitikėjimas ir laisvė pasirinkti gyvenimo būdą. Šie veiksniai susidaro neatsitiktinai, o yra glaudžiai susiję su šalies valdžia ir jos kultūrinėmis vertybėmis. Kitaip sakant, laimingiausios valstybės kuria laimę savo gyventojams. „Norėdamas pailiustruoti vietos daromą įtaką vienas iš ataskaitos redaktorių
daugiau

Kas įvyks iki 2050 metų

Norint numatyti ateitį, visai nebūtina būti ekstrasensu. Kai kada užtenka vien išanalizuoti dabartį. Pateikiame sąrašą įvykių, kurie, labai tikėtina, įvyks iki XXI a. pirmosios pusės pabaigos. 2028 m. Venecija gali tapti netinkama gyventi 2019 metai: pasaulio žemėlapyje gali atsirasti naujų šalių Bugenvilio sala Ramiajame vandenyne yra Papua Naujosios Gvinėjos autonominė teritorija, bet jau 2019 m. ji gali tapti savarankiška valstybe, jeigu dauguma jos gyventojų už tai balsuos per referendumą. Taip pat atskira valstybe gali tapti ir Naujoji Kaledonija, kuri šiuo metu priklauso Prancūzijai. 2020 metai: bus baigtas statyti aukščiausias pasaulio pastatas. Šiandien aukščiausias pastatas pasaulyje yra dangoraižis „Burj Khalifa“ Dubajuje, bet jau 2020 m. šis rekordas bus viršytas. Iki to laiko Saudo Arabijoje bus baigtas statyti pastatas „Jeddah
daugiau

Kas buvo pirmosios astronautės?

Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Sally Ride. Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę? Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. Valentina Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties. Jos tautietė Svetlana Savickaja dar prieš kildama į kosmosą garsėjo kaip patyrusi parašiutininkė ir pilotė, šių sričių pasaulio čempionė ir rekordininkė. O štai amerikietė Sally Ride buvo fizikos mokslų daktarė ir su skrydžiais nieko bendro neturėjo. Kelią į kosmosą jai atvėrė Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) sprendimas leisti astronauta
daugiau

Vieneri metai kosmose

Koks jausmas tolti nuo Žemės, žinant, kad ištisus metus nepamatysi savo šeimos, nejusi vėjo plaukuose ir neragausi šviežiai pagaminto maisto? Scottas Kelly, pirmasis NASA astronautas, praleidęs beveik metus Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS), šiuos įspūdžius aprašė naujoje savo knygoje „Endurance“, o taip pat davė interviu „National Geographic“. Astronautas Scottas Kelly pasidarė asmenukę Žemės fone - Scottai, jūsų knygoje aprašoma nuostabi istorija, kaip vieno išėjimo į kosmosą metu jūs pasiklydote tamsoje. Koks tai buvo jausmas? - Tai buvo mano antras išėjimas į kosmosą. Jis buvo ilgas ir sekinantis, o jam baigiantis, kai jau sukomės atgal, manęs buvo paprašyta patikrinti dar vieną vožtuvą. Pradėjau skrieti į kitą pusę, su kuria anksčiau nebuvau susipažinęs, kai staiga visiškai pasiklydau tamsoje, apsiverčiau aukštyn kojom ir nebesupratau, kur e
daugiau

Atskleista disleksijos paslaptis

Disleksiją greičiausiai sukelia akyje esantys šviesos receptoriai, siunčiantys smegenims jas klaidinančius „veidrodinius“ vaizdus, skelbia mokslininkai. Du prancūzų tyrėjai padarė išvadą, kad šviesą skiriančios ląstelės abiejose su skaitymo sunkumais susiduriančių žmonių akyse yra išsidėsčiusios vienodais šablonais. Tai, jų manymu, galimai ir neleidžia jiems atskirti tokių raidžių kaip „b“ ir „d“. Normaliose akyse tos ląstelės yra išsidėsčiusios asimetriškai, ir tai leidžia signalui iš vienos akies „perrašyti“ signalą iš kitos akies ir sukurti vieną abiejų akių matomą vaizdą smegenyse. Tyrėjų teigimu, tai reiškia, kad diagnozuoti disleksiją nuo šiol gali būti „palyginti paprasta“, paprasčiausiai ištyrus žmogaus akis. „Mūsų stebėjimai leidžia mums manyti, kad mes iš tiesų atradome galimą disleksijos priežastį“, - sako tyrimo bendraautorius Guy
daugiau

Paslaptinga Devintoji planeta

Mokslininkai skelbia, jog vis daugėja įrodymų, kad mūsų Saulės sistemos pakraštyje slepiasi paslaptinga Devintoji planeta – bent jau taip mano vienas labiausiai pasišventusių jos ieškotojų, Kalifornijos technologijų instituto Pasadenoje planetų astrofizikas Konstantinas Batyginas, kuris šios planetos egzistavimo tikimybę kartu su savo kolega, astrofiziku Mike‘u Brownu, tyrinėja jau ketverius metus. Abiejų mokslininkų vadovaujamos komandos 2016-aisiais publikavo savo radinius moksliniame žurnale „Astronomical Journal“, kuriame detalizavo jų surinktus naujos, gigantiškos planetos ir jos orbitos įrodymus. Nuo to laiko tyrėjai surinko dar daugiau įrodymų, paremiančių planetos egzistavimo tikimybę. „Dabar turime jau penkias skirtingas įrodymų linijas, rodančias Devintosios planetos egzistavimą, – sako Batyginas. – Jeigu atmestume tuos paaiškinimus ir
daugiau

Nobelio premijos laureatas: „Iš mano tyrimų juokdavosi“

Jeigu gyvūnas galėtų pelnyti Nobelio premiją, juo tikriausiai taptų paprastoji vaisinė muselė, teigia šių metų Nobelio medicinos premijos laureatas, pasitelkęs šį mažytį vabzdį tam, kad atrakintų biologinio laikrodžio paslaptis. Jeffrey C. Hallas Užsiimdamas tyrimais su šiomis muselėmis, buvęs Meino universiteto profesorius, dabar jau į pensiją išėjęs Jeffrey Hallas susilaukė tiek daug pašaipų, kad gavęs Nobelio komiteto skambutį iš pradžių palaikė jį išdaiga. Hallas jau buvo pradėjęs savo dieną, kai spalio 2 dieną, 5 valandą ryto jo namuose Kembridže, Meine suskambo telefonas. Su akcentu kalbantis žmogus pasakė, jog yra iš Švedijos ir atsiprašė už tokį ankstyvą skambutį, tikėdamasis, jog nepažadino Hallo. „Aš jau labai senas, – teigia 72-ejų Hallas. – Seni žmonės anksti eina miegoti ir labai anksti keliasi, tad viskas buvo gerai.“ Tuomet
daugiau

Jeloustouno vulkanas – pavojus visai Žemei

Jeloustouno nacionaliniame parke dirbantys mokslininkai teigia, jog po parku esantis super-vulkanas gali išsiveržti daug anksčiau nei tikimasi bei sunaikinti gyvybę žemėje. „National Geographic“ teigia, jog Arizonos universiteto mokslininkai, ištyrę suakmenėjusius ankstesnio išsiveržimo pelenus, aptiko tam tikrus temperatūrų bei mineralų sandaros pokyčius, kuriems prireikė vos keleto dešimtmečių. Iki šiol geologai manė, kad tokiems pokyčiams prireiktų kelių šimtmečių. Šio tyrimo rezultatai buvo pristatyti neseniai vykusioje vulkanologijos konferencijoje. Kito, 2011 metais atlikto tyrimo metu, buvo pastebėta, jog virš Jeloustouno magmos rezervuarų esanti žemė per septynerius metus pakilo 10 colių. „Tai labai svarbu, nes ši vietovė yra milžiniška, o viskas vyksta labai greitai,“ – tuo metu teigė Jutos universiteto ekspertas Bobas Smithas.
daugiau

Žemei gresia šeštasis masinis rūšių nykimas?

Žmonijos į atmosferą išskirto anglies dvideginio kiekis iki 2100-ųjų gali tapti šeštojo masinio rūšių nykimo priežastimi, įspėja mokslininkai. Didžiulis CO2 lygių augimas per pastarąjį šimtmetį gali priartinti pasaulį pavojingai arti „katastrofos slenksčio“, kai ekologinis nestabilumas ir masinės gyvūnų mirtys gali tapti neišvengiamos, atskleidė nauja matematinė analizė. Be to, net ir tuo atveju, jei masinis rūšių nykimas taptų neišvengiamu, labai tikėtina, kad iš karto to nepastebėtume – šis procesas gali išsitęsti net 10 000 metų, teigia tyrimo bendraautorius Danielis Rothmanas, geofizikas iš Masačusetso technologijų instituto. Nepaisant to, jeigu žmonija suskubs drastiškai mažinti CO2 dujų emisijas jau dabar, to gali pakakti norint išvengti tokios globalinės gamtinės katastrofos, teigia su tyrimų nesusijęs Lee Kumpas, geomokslininkas iš Pe
daugiau