Liežuvio rietimas ir kiti mitai apie genetiką

Ar galite užriesti savo liežuvį? Jeigu taip, tai priklausote absoliučiai daugumai. Nuo 65 iki 81 proc. pasaulio žmonių turi šį keistą ir, iš pirmo žvilgsnio, nenaudingą talentą. Tačiau kodėl vieni moka tai padaryti, o kiti ne? Dažniausias atsakymas, išmokomas pradinėse mokyklose, yra tas, jog viską lemia genetika. Esą, jeigu iš vieno savo tėvų paveldėjote dominuojantį „liežuvio rietimo geną“, tai ir jūs galite atlikti šį vakarėlių triuką. Tačiau Johnas H. McDonaldas, Delavero universiteto biologinių mokslų departamento profesorius, paneigia tokį įsitikinimą: „Jei tai būtų tiesa, tuomet du tėvai, negalintys užriesti savo liežuvių, niekuomet neturėtų vaikų, gebančių tai padaryti. Tačiau realybėje dažnai matome priešingą variantą.“ Pasak jo, mokytojai ir vadovėliai ilgus metus perdėtai supaprastina šią teoriją, kurią galima atsekti iki vieno 1940-ųjų
daugiau

Saturno palydove – visos sąlygos nežemiškai gyvybei

NASA mokslininkai pranešė, kad kosminis zondas „Cassini“ rado įrodymų, jog Encelade, viename iš 62 Saturno palydovų, gali būti visų gyvybės atsiradimui reikalingų medžiagų. „Cassini“ tyrinėjo iš Enceladą dengiančio vandenyno gelmių pro išorinį ledo sluoksnį prasiveržiančių geizerių sroves ir jose aptiko vandenilio molekulių. Tai gali reikšti, jog vandenyno gelmėse egzistuoja taip vadinamos hidroterminės angos, panašios į tas, kuriose, kai kurių mokslininkų nuomone, kažkada gimė ir gyvybė Žemėje. Naujausiose savo išvadose, aprašytose žurnale „Science“, mokslininkai taip pat svarsto tikimybę, jog šiose Encelado povandeninėse angose galimai vyksta metanogenezės reakcija, be kurios neįmanomas mikrobinių gyvybės formų vystymasis. Vis dėlto, negalima atmesti ir galimybės, kad palydovas yra pernelyg jaunas, jog jame vyktų gyvybės atsiradimo procesai.
daugiau

„Prasikaltę šunys“ ir ką tai reiškia?

Jeigu kada nors jums teko subarti savo šunį, tai tikriausiai matėte tas dideles, liūdnas akis ir nuleistą galvą. Toks jų elgesys yra labai sudėtinga išlikimo taktika. Gyvūnų elgsenos ekspertai tai vadina „atsiprašymo nusilenkimu“. Niujorko miesto universiteto molekulinės biologijos ekspertas Nathanas H. Lentsas „Psychology Today“ žurnale rašė, jog jauni vilkai savo socialinės integracijos periodo pradžioje taip pat naudojasi „atsiprašymo nusilenkimu“. Vilkai užsiima tokiais pačiais žaidimais kaip ir šunys, o iš to galima daug išmokti apie gaujos socialines taisykles. Lentsas aiškino, jog tuo atveju, kai vilkas žaidimų metu per stipriai įkanda kitam, visa gauja jį atstumia. Norėdamas būti socialinės vilkų bendruomenės dalimi, vilkas turi nusilenkti atsiprašydamas. Taip pat elgiasi ir šunys. „Šunys paveldėjo tokį elgesį ir naudojasi juo po visų
daugiau

Įdomiausi faktai apie Saulės sistemą

Saulės sistema yra keista vieta su atšiauriomis planetomis, paslaptingais mėnuliais ir keistais fenomenais. Mokslininkai jau yra atradę ledą spjaudančius vulkanus Plutone ir Amerikos dydžio kanjoną Marse. Štai dar keli įdomiausi ir keisčiausi faktai apie mūsų Saulės sistemą. Planeta, kuri sukasi šonu. Uranas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip paprastas melsvas rutulys, tačiau šis dujinis milžinas pasižymi keliomis keistenybėmis. Visų pirma, planeta yra vienintelė mūsų sistemoje, kuri sukasi šonu, ir mokslininkai iki šiol nežino, kodėl. Labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad planeta gilioje praeityje susidūrė su vienu ar daugiau kosminių kūnų, kas pakeitė jos sukimosi aplink savo ašį kryptį. Taip pat Uranas turi daugybę žiedų (tai patvirtinta tik 1977 m.), o visai neseniai astronomai pastebėjo ir milžiniškas audras planetos atmosferoje, greičiausi
daugiau

Turingo premija – interneto išradėjui

Kompiuterinės mašinerijos asociacija, arba ACM, paskelbė, jog 2016 m. Turingo premija skiriama Timui Bernersui-Lee, vienam iš pasaulinio interneto tinklo išradėjų. Šis apdovanojimas yra laikomas vienu svarbiausių šioje mokslo srityje ir dar yra vadinamas kompiuterijos Nobeliu. Pasak asociacijos, premija mokslininkui atiteko dėl kelių priežasčių. Visų pirma, Bernersas-Lee yra laikomas „www“ sistemos išradėju, sukūrusiu jos pagrindą. Nors ir itin paprasta, ši sistema yra laikoma elegantišku ir subtiliu kompiuterijos metodu. Bernersas-Lee taip pat patobulino kai kuriuos URL ir URI adresus bei pavertė HTML interneto širdimi, kas leidžia kone kiekvienam dalintis duomenimis itin praktišku formatu. Britų mokslininko ir matematiko Alano Turingo garbei pavadinta premija yra teikiama kiekvienais metais. Ji skiriama asmenims, įdėjusiems „reikšmingus ir patv
daugiau

Meilės ir netekties istorija „Titanike“

18 karatų aukso medalionas, ištrauktas iš „Titaniko“ nuolaužų, pasakoja tokią meilės ir netekties istoriją, kuri lenkia net ir garsųjį Holivudo filmą. Virginia Estelle McDowell Clark kartu su savo vyru Walteriu Milleriu Clarku buvo pirmos klasės keleiviai, vykę į pavėluotą medaus mėnesį tragiško likimo transatlantiniu laineriu. Kai „svajonių laivas“ beveik prieš 105 metus nuskendo lediniuose šiaurės Atlanto vandenyse, Virginia buvo perkelta į gelbėjimo valtį, o jos vyras liko ir galiausiai mirė. Per nuolaužų tyrinėjimo ekspediciją 1994 m. buvo rastas nedidelis porai priklausęs lagaminas, kuriame buvo auksinis medalionas, išgraviruotas inicialais „VC“, o taip pat marškinių sąsagos, tualetiniai reikmenys ir lošimo žetonai. Visi šie daiktai bus demonstruojami Las Vegaso „Luxor“ viešbutyje-kazino nuo balandžio 15-osios, minint „Titaniko“ katastrofos
daugiau

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Dar visai neseniai manyta, kad žmonės nustojo vystytis labai seniai. Atsiradus galimybei ištirti genomą paaiškėjo, kad iš tiesų mūsų organizmas ir toliau keičiasi prisitaikydamas prie konkrečios aplinkos. Tačiau, pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. Žurnale „National Geographis Lietuva“ teigiama, kad atotrūkį panaikinti ir pranašumo žmonijai suteikti gali nauji moksliniai metodai ir technologiniai sprendimai – skaičiuojama, kad jau dabar Žemėje vaikšto apie 20 tūkst. kiborgų, t. y. žmonių, nešiojančių vienokius ar kitokius ypatingų gebėjimų suteikiančius implantus. „Nepaisant evoliucijos pasiekimų netolimoje praeityje, mes gana prastai prisitaikę prie kompiuterių ekranų ir visą parą užpildžiusių darbotvarkių, sūrių kukurūzų traškučių
daugiau

Nuo Raudonosios iki Negyvosios planetos

Marsas, mūsų artimiausias kaimynas Saulės sistemoje, kažkada buvo kur kas panašesnis į Žemę. Prieš milijardus metų, Raudonoji planeta turėjo atmosferą, ją dengė jūros ir vandenynai, ir galbūt mikrobiniame lygmenyje netgi egzistavo gyvybė. Tačiau šiandien Marsas yra negyvenama ir suledėjusi dykuma. Kaip tai nutiko? Pasak naujausių NASA kosminio zondo duomenų, aiškėja, jog didžiausia kaltininkė gali būti Saulė. Pasak mokslininkų, vadovaujančių Marso atmosferos ir kintamos evoliucijos misijai (Mars Atmosphere & Volatile Evolution, MAVEN), Marso atmosferą greičiausiai sunaikino intensyvi Saulės radiacija ir vėjai. Mokslininkai teigia, kad tuomet iš vis dar jaunos mūsų žvaigždės atkeliavusios radiaciją spinduliuojančios dalelės susidūrė su Marso atmosfera ir po truputį išstūmė ją tiesiai į kosmosą. Tyrimai rodo, jog ši kaita Marse vyko per pirmąjį mili
daugiau

Katės tikrai myli savo šeimininkus

Ar katėms tikrai patinka būti su žmonėmis, ar jos paprasčiausiai naudojasi jais kaip maisto tiekėjais ir durų atidarytojais? Neseniai publikuotas naujas tyrimas rodo, kad kontaktas su žmonėmis katėms yra kur kas svarbesnis nei manyta anksčiau – tiesa, kačių šeimininkai tikriausią tą jau žino. Katės yra užsitarnavusios žmonėms abejingų ar netgi nedraugiškų gyvūnų reputaciją, tačiau tyrėjai, nagrinėję kačių santykį su žaislais, maistu ir žmonėmis, atskleidė, kad dauguma kačių žmonių kompaniją stato į pirmą vietą – netgi virš maisto. Tyrimas buvo atliekamas Oregono valstijos universiteto Žmonių ir gyvūnų bendravimo laboratorijoje. Mokslininkai tyrinėjo 38 suaugusias kates nuo 1 iki 20 metų amžiaus, kurių pusė gyveno prieglaudoje, o kita pusė – su šeimininkais. Likus 2 val. ir 30 min. iki bandymų pradžios, katės buvo izoliuotos nuo žmonių ir maisto.
daugiau

Nauja debesų rūšis

Pažvelgę į dangų galite pamanyti, jog stovite po audringa, banguojančia jūra, tačiau iš tiesų tai yra unikalus ir žadą atimantis meteorologinis reiškinys. Šiemet šie debesys Pasaulinę meteorologų dieną pagaliau įgavo oficialų pavadinimą – asperitas (šiurkštieji) debesys. „Asperitas debesų pagrindas banguotas. Bangų paviršius gali būti lygus arba turėti nedidelius iškilimus. Stebint iš apačios šie debesys yra panašūs į banguotą, neramią jūrą,“ – rašoma naujoje „Tarptautinio debesų atlaso“ versijoje. Žodis asperitas yra kilęs iš lotynų kalbos asperatus ir reiškia „šiurkštus“. Pirmąsias šiurkščiųjų debesų nuotraukas 2006 metais gavo „Debesų vertintojų bendruomenė“. Po kelių metų bendruomenės nariai pasiūlė šių debesų tipą įtraukti į oficialų atlasą. „Kai kažką įvardijame, pradedame į tai žvelgti kitaip, pradedame suprasti apie tai ir tuo rūpin
daugiau