Kokia yra dar vieno COVID tikimybė?
Praėjo beveik du dešimtmečiai nuo tada, kai iškilo reali koronaviruso, galinčio pasėti sumaištį mūsų organizme ir sukelti pasaulinę pandemiją, grėsmė. Praėjusiais metais ši grėsmė materializavosi, atsiradus SARS-CoV-2 pavadintai naujai mirtinai šio viruso padermei, rašo „Science Alert“.

Lietuvos vėliava keliauja į kosmosą
Lietuvos etnokosmologijos muziejus, siekdamas pažymėti vos prieš kelias dienas minėtą valstybės atkūrimo dieną bei artėjančią nepriklausomybės atkūrimo dieną, lietuvių proveržį ir pasiekimus kosmoso srityje, nutarė į Tarptautinę kosminę stotį nugabenti lietuvišką trispalvę. Šią idėją įgyvendinti padėjo dr. Vlado Lašo parama.

Terapinį prietaisą sukūrusiems lietuviams atsiveria pasaulis
Daugiau nei 4% žmonių visame pasaulyje, perkopusių 40 metų ir vyresnių, kenčia nuo esencialinio tremoro – nevalingo rankų drebėjimo. Medicinos technologijų startuolis, įsikūręs Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenėje, šį vasarį įgijo rankų drebėjimą mažinančio medicininio įrenginio CE0197 bei įmonės EN ISO 13485:2016 sertifikatus. Po penkerius metus trukusių produkto prototipavimo ir testavimo etapo, „Vilim ball“ kamuoliukas, kuris dirbtinio intelekto valdomų mechaninių virpesių pagalba sumažina rankų drebėjimą, pradeda oficialią kelionę į Europos ir Azijos rinkas.

Ar „Google“ daro mus kvailesniais?
Internetas ir sudėtingais algoritmais paremtos paieškos sistemos leidžia žmonėms šiais laikais pasiekti bet kokią informaciją kone vienu piršto spustelėjimu. Šiandien jau nebereikia dėti daug pastangų, kad surastume tai, ko norime, – ir viskas tik dėl to, kad turime „Google“. Tačiau ar visą laiką ieškodami atsakymų internete nedarome sau meškos paslaugos? Ar lengvas būdas gauti bet kokią informaciją turi įtakos mūsų protiniams gebėjimams?

Patarimai, kaip skaitmenizuoti senas nuotraukas ir įrašus
Paspaudus šalčiui, žymiai daugiau laiko leidžiame namuose – o tai puikus metas padaryti ilgai atidėliotus darbus, pavyzdžiui, skaitmenizuoti senas šeimos nuotraukas ar vaizdo įrašus. Jų kokybė laikui bėgant vis prastėja, todėl kyla grėsmė prarasti brangius atsiminimus visam laikui. Tas kaip skaitmenizuoti fotojuostoje, vaizdajuostėje ar skaidrėse užfiksuotus vaizdus?

Smagūs moksliniai eksperimentai, kuriuos verta išbandyti speiguotu oru
Pavargote visą žiemą sėdėti namuose, bet sniego senių rentimas ir voliojimasis sniege, įspaudžiant sniego angelus, šiek tiek ne jūsų sritis? „IFL Science“ siūlo keletą puikių mokslinių eksperimentų, kurie padės smagiai leisti laiką lauke.

„Forbes“: šlove su šių metų chemijos Nobelio premijos laureatėmis nusipelnė dalytis ir prof. V. Šikšnys
Šių metų chemijos Nobelio premija vis dar sulaukia daug atgarsio ne tik Lietuvos, bet ir autoritetingiausiuose užsienio leidiniuose. Įvairūs pasaulio leidiniai rašo, kad šia Nobelio premija ir šlove su mokslininkėmis Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto Berlyne ir Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto už genų redagavimo įrankio – CRISPR-Cas9 atradimą ir plėtojimą galėjo dalytis ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys.

Mokslininkai pasipiktinę: Nobelio premiją turėjo gauti ir profesorius Šikšnys
Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad 2020 m. Nobelio chemijos premijos laureatės – prancūzė mikrobiologė Emmanuelle Charpentier ir JAV biochemikė Jennifer A. Doudna. Jos įvertintos už atrastą genų redagavimo technologiją CRISPR/Cas9. Lygiai tokią pat – tik kiek anksčiau – buvo atradęs ir VU Gyvybės mokslų centro profesorius, biochemikas Virginijus Šikšnys. Mokslininkas ne kartą yra sakęs, kad jo komanda 2011 m. pati pirmoji pasaulyje išsiuntė mokslinį straipsnį apie vadinamąsias „genų žirkles“ – tačiau ilgą laiką nesulaukė teigiamos reakcijos. Pirmieji du tarptautiniai žurnalai atsisakė publikuoti straipsnį, o trečiasis („Proceedings of the National Academy of Sciences“) galų gale išspausdino – bet tik po keturių mėnesių.

Tiek uraganų, kad trūksta vardų jiems pavadinti
Šiemet virš Atlanto susiformavo tiek uraganų ir atogrąžų audrų, kad pradeda trūkti vardų jiems pavadinti, antradienį pranešė Jungtinės Tautos. Audroms vardai suteikiami abėcėlės tvarka, bet šiemet sudaryto abėcėlinio katalogo gali pritrūkti. „2020 metų Atlanto uraganų sezonas yra toks aktyvus, kad tikimasi išnaudoti įprastą audrų vardų sąrašą“, – per spaudos konferenciją sakė Ženevoje įsikūrusios JT meteorologijos agentūros atstovė Clare Nullis.

Nuolatinis sveikatos duomenų rinkimas – mūsų ateitis
„Mūsų, kaip visuomenės, misija – užtikrinti, kad didžiųjų duomenų („Big Data“) naudojimas sveikatos priežiūros srityje būtų vertingas kiekvienam asmeniui, iš kurio jie gaunami“, – teigia nepriklausomas skaitmeninės sveikatos srities konsultantas, duomenimis grįstą programinę įrangą kuriančios įmonės „37Binary” įkūrėjas, Charité  ir Berlyno Humboldto universitetų tyrėjas Johannesas Starlingeris.

Lietuvoje patentuota pasaulyje unikali sveikatos stebėjimo sistema, patyrusiems insultą
Biotechnologijų kompanijos „Gruppo Fos Lietuva“ biomedicinos inžinieriai ir Kauno technologijos universiteto (KTU) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai užpatentavo pažangią sveikatos stebėsenos technologiją, skirtą insultą išgyvenusiems žmonėms. Tai pirmasis toks sprendimas pasaulyje, kurio pagalba vienu metu galima stebėti ir analizuoti paciento sveikatos būseną atspindinčius rodiklius tiek insulto paveiktoje smegenų dalyje, tiek širdies ir kraujagyslių sistemos veikloje, rašoma pranešime.

Kokias didžiausias atakas pasaulis patyrė šiemet?
Šiemet pasaulį purto ne tik koronaviruso pandemija ar masiniai nesutarimai, bet ir pavojingos programišių atakos. Jų taikinyje ir didžiausios pasaulio bendrovės – „Twitter, „Garmin“, „Zoom“ – ir net valstybių vyriausybės bei nepelno siekiančios organizacijos. Kas leido programišiams sėkmingai įgyvendinti savo tikslus ir kokią įtaką pasauliui turėjo didžiausios šių metų kibernetinės atakos. Jau kurį laiką matoma aiški tendencija, kad užpuolikų atakos persikelia į kibernetinę erdvę ir jų metu kėsinamasi ne tiesiai į pinigus bankuose ar saugyklose, bet į privačią informaciją ir duomenis. Kai programišiai turi prieigą prie tokių duomenų, tuomet gali tiesiog reikalauti piniginės išpirkos arba pinigus išgauti kitais neteisėtais būdais, pavyzdžiui, neteisėtai naudojant kito asmens atvaizdą ar asmeninę informaciją. Todėl labai svarbu pažinti tokių atakų tendencijas, kad nuo kibernetinių grėsmių galėtume apsisaugoti ir patys – kai kurios atakos buvo „sėkmingos“ tik todėl, kad atsakingi žmonės nesilaikė saugumo reikalavimų“, – sako technologijų ekspertė Agnė Adomaitytė ir plačiau pasakoja apie didžiausius šių metų kibernetinius išpuolius.