Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

03/08/2019

Kur žiemoti keliauja mūsų gandrai?
Lietuviai vis ieško naujų krypčių, kur pasišildyti žiemą, o gandrams jos aiškios nuo senų laikų į Afriką. Dabar šiuolaikinės technologijos leidžia mums matyti, kur tiksliai jie žiemoja. Ventės rago ornitologinė stotis savo feisbuko paskyroje pasidalijo informacija apie gandrų migraciją į Afriką. Kaip jie skelbia, Ventės rago ornitologinė stotis, bedradarbiaudama su Gamtos tyrimų centru, 2018 metų liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje sugavo, sužiedavo bei GPS/GSM siųstuvais pažymėjo 6 suaugusius baltuosius gandrus.

Daugiau
02/22/2019

Kaip virtualioji realybė sprendžia tikras problemas
Nereikėtų manyti, jog virtualiosios realybės technologijos panaudojamos tik žaidimams ar kitoms pramogoms. Jų pritaikymo galimybės yra kur kas platesnės. Lietuvos mokslininkai pasirengę pasiūlyti virtualios bei papildytos realybės sprendimus, kurie gelbsti reabilitacijoje, skatina žmonių fizinį aktyvumą, padeda įmonėms organizuoti darbuotojų mokymus, aktyvina turizmą ir nekilnojamojo turto rinką bei sprendžia kitas aktualias problemas.

Daugiau
01/25/2019

VDU Intelektualių sistemų laboratorijoje – tarpdisciplininiai dirbtinio intelekto tyrimai
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vykdantis daugiausiai dirbtinio intelekto (DI) tyrimų Lietuvoje, įsteigė Intelektualių sistemų laboratoriją. Tarp svarbiausių laboratorijos tikslų – tarpdisciplininiai DI tyrimai, bendradarbiavimas su verslo ir viešojo sektoriaus organizacijomis, verslo ir mokslo projektų vykdymas, bendradarbiavimas su aukščiausio lygio DI tarptautinėmis organizacijomis ir dalyvavimas naujos kartos  mokytojų rengime.

Daugiau
01/18/2019

Lietuvos onkologų mokslinio tyrimo rezultatams – pasaulinis pripažinimas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) onkologų ir chirurgų koloproktologų komandą pasiekė ypatinga naujiena: jų atlikto ilgamečio klinikinio mokslinio tyrimo rezultatai cituojami prestižiniame šaltinyje – 2018 m. pažangiausių JAV vėžio centrų parengtų tiesiosios žarnos vėžio gydymo gairių III versijoje. Tai – bene pirmasis atvejis, kai Lietuvoje vykdyto klinikinio tyrimo rezultatai cituojami tokio aukšto lygio vėžio gydymo rekomendacijose.

Daugiau
01/11/2019

JAV bus pristatytos Lietuvoje kuriamų optinių prietaisų inovacijos
Laisvalaikiui lauke, šaudymo sportui, medžioklei ir kitoms civilių reikmėms skirtos įrangos bei aksesuarų rinkai svarbiausias įvykis kasmet būna JAV vykstanti verslo atstovams skirta paroda „SHOT Show 2019“. Tarp žymiausių prekės ženklų šiame sausio mėnesį Las Vegase vykstančiame renginyje dalyvaus ir pasaulyje pirmaujanti skaitmeninių bei termovizorinių naktinio ir dieninio matymo optinių prietaisų „Pulsar“ gamintoja, kurios pagrindinė būstinė yra įsikūrusi Vilniuje. Kasmet pajamas auginanti įmonė diktuoja rinkos tendencijas ir prognozuoja vartotojų elgesio pokyčius – technologijomis praturtintas aktyvus laisvalaikis tapo prieinamas visiems.

Daugiau
12/28/2018

2018 metų archeologiniai atradimai
JORDANAS – Seniausia pasaulyje duona Rastos apdegusios akmeniniame lauže maždaug prieš 14 000 metų iškeptos duonos liekanos byloja, kad žmonės duoną kepti pradėjo dar 4000 metų iki žemės ūkio pradžios. Plokščia duona, primenanti pitą, buvo pagaminta iš laukinių javų ir vandeniniam papirusui giminingų šakniavaisių, sutrintų į miltus.

Daugiau
12/28/2018

2018 metų mokslo pasiekimai
Naudodami 10 radijo teleskopų labai ilgos bazinės linijos (VLBA) sistemą astronautai atrado ryškiausią mūsų visatos objektą. P352-15 pavadintas kvazaras yra nutolęs nuo žemės per 13 milijardų šviesmečių ir prasidėjo tuomet, kai kosmosui buvo mažiau nei 1 milijardas metų – vos 7 procentai dabartinio visatos amžiaus.

Daugiau
12/21/2018

Vienintelis toks Lietuvoje: kaip atrodys planuojamas mokslo muziejus
Planetariumas, interaktyvios laboratorijos, konferencijų salės, dirbtuvės ir kitos erdvės tilps daugiau nei 10 tūkst. kv. m. plotą užimsiančioje „Mokslo saloje“ Kaune. Šią savaitę visuomenei pristatyti galutiniai architektų potepiai, nulėmę, kaip atrodys Nemuno saloje iškilsiantis mokslo muziejus. Jo statybas planuojama pradėti 2020 metų pradžioje.

Daugiau
12/14/2018

Rašymas balsu arba apie ką rašytojai svajoja susilaužę ranką?
Pagalvoję apie rašymą šiandien daugelis mintyse išgirstame kompiuterio klaviatūros skrebenimo garsą. Rašyti kompiuteriu tapo taip įprasta, kad ilgesnio teksto užrašymą kitokiu būdu turbūt jau sunkiai beįsivaizduojame. Atrodo, kad rašyti spaudinėjant raidyno ženklais paženklintus mygtukus po ranka yra visai patogu – iki kol nenutinka kas nors netikėto ir, pavyzdžiui, nesusilaužome rankos. Būtent toks nutikimas apie naujus rašymo būdus paskatino pagalvoti daugelio knygų autorę, rašytoją Renatą Šerelytę. Tuo metu kalbos technologijų specialistai sako, kad tokios svajonės jau virsta realybe.

Daugiau
12/14/2018

Tarp geriausių pasaulyje skaitmeninių inovacijų – net du laimėtojai iš Lietuvos
Lapkričio 27 d., paskelbti 2018 metų Jungtinių Tautų globojamų Pasaulio viršūnių apdovanojimų (angl. World Summit Awards, WSA, www.worldsummitawards.org) nugalėtojai – po 5 geriausias pasaulyje skaitmenines inovacijas 8-se konkurso kategorijose. Į geriausių pasaulyje skaitmeninių sprendimų keturiasdešimtuką šiemet pateko net du Lietuvos nominuoti projektai: verslo bei komercijos kategorijoje nugalėjęs Pulsetip („Pulsetip“) ir mokymo bei švietimo kategorijoje – Kompiuteriukai vaikams (Kompiuteriukų paramos fondas).

Daugiau
10/26/2018

Sveikatos inovacijoms – solidžios premijos
Dirbtinis intelektas ligų diagnostikoje,  programėlė, skirta nustatyti nemigos sutrikimus ir juos gydyti, ar tiesiog juodasis šokoladas, praturtintas vitaminu D. Šias ir daugelį kitų inovacijų, kurios jau netrukus gali palengvinti daugelio gydytojų darbą, studentai, startuoliai ir jaunieji mokslininkai pristatė spalio 18–20 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusiame renginyje „Smart-up lab 2018“.

Daugiau
09/28/2018

Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose
Šiais laikais turbūt nėra nė vienos gyvenimo srities be modernių elektronikos sprendimų. Įvairiomis kryptimis dirba ir Lietuvos mokslininkai, kurdami naujus produktus ir paslaugas, bendradarbiaudami su verslu Lietuvoje ir užsienyje. Elektronikos kontroleriai vokiškiems siurbliams „Karcher“, ultragarso metodai neskaidrių medžiagų defektams nustatyti, organiniai šviesos diodai ekranams ir apšvietimui ar analogų pasaulyje neturintys impulsinio magnetinio lauko matuokliai – tik maža dalis Lietuvos mokslininkų darbų, sudominusių tarptautines kompanijas. Daugiau nei kompiuteris Kauno technologijos universiteto (KTU) Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas prof. Vytautas Deksnys pasakojo, kad į kitus įrenginius įterpiamos kompiuterizuotos elektroninės sistemos skirtos dažniausiai valdyti įvairius prietaisus, įrenginius bei technologinius procesus. Daugiau nei kompiuteris – toks galėtų būti trumpiausias įterptinių sistemų apibūdinimas. Jos naudojamos daugelyje sričių – nuo automobilių technikos iki aviacijos, telekomunikacijų, įvairių matavimų, objektų atpažinimo bei technologijų valdymo. „Pagrindinis mūsų darbo objektas šiuo metu yra robotizuotos automatinės gamybos sistemos elektronikos pramonės įmonėms. Paprastai jos techniškai yra kur kas sudėtingesnės už produktus, kuriuos gamina“, – pabrėžė prof. V. Deksnys. Vienas iš pagrindinių KTU mokslininkų partnerių – vokiečių kompanija „Karcher“. Kartu su įmone „Selteka“ Kaune gaminami elektronikos kontroleriai įvairių siurblių valdymui. Gamybos apimtys siekia 100 tūkst. gaminių per mėnesį. „Mūsų sukurtos robotizuotos automatinės linijos gamybos tempas yra apie penkios sekundės gaminiui“, – sakė KTU Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas. Ji programuoja, kalibruoja, testuoja ir klasifikuoja gaminius tai darydama lygiagrečiai. Viso laboratorijoje yra sukurta  gamybos priemonių, su kuriomis per metus pagaminama apie 100 mln. eurų vertės produkcijos. Bendradarbiaujama  daugiausia su įmonėmis Vokietijoje, Anglijoje, Lietuvoje ir Italijoje. Tarp sukurtų produktų, pavyzdžiui, – ir centralizuoto šildymo vamzdynų diagnostikos sistema, mišinių statybinių medžiagų įmonėms gamybos sistemos, komunikacijų sietuvai išmaniai precizinei žemdirbystei, skaitmeninės televizijos sprendimai ir kt. Inovacijos paskleistos daugelyje pasaulio šalių. Partneriai iš visos Europos KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas tarptautiniu mastu gerai žinomas  kaip kompetentingas, patikimas partneris. Kito tokio plataus profilio ultragarso centro Europoje turbūt ir nėra. „Ultragarsas leidžia pažvelgti į neskaidrių medžiagų vidų ir nustatyti defektus ar tų medžiagų savybes. Ši technika plačiai naudojama pasaulyje, tačiau atsiradus naujoms medžiagoms ar iškilus kokioms nors problemoms reikia kurti naujus metodus, kurie leistų tai padaryti naudojant šiuolaikines technologijas, tarp jų – ir elektroniką, signalų apdorojimą“, – sakė Ultragarso mokslo instituto direktorius prof. Liudas Mažeika. Viena KTU mokslininkų darbo krypčių – ultragarso keitikliai. Pavyzdžiui, įgalinantys matavimus karštose aplinkose, pavyzdžiui skystame švino-bismuto lydinyje. Šiuo metu įgyvendinami projektai, skirti tikrinti įvairias konstrukcijas, ar nėra jose defektų. Sritys labai atsakingos: aviacija, energetika, atominė energetika, transportas, geležinkeliai, laivyba. „Vieno projekto metu siekiama sukurti metodus kurie leistų aptikti nerūdijančio plieno, naudojamo atominėje energetikoje, savybių pakitimus.  Mūsų  partneriai yra iš visos Europos. Viena didesnių kompanijų – EDF (Electricite de France) Prancūzijoje“, – pasakojo prof. L. Mažeika. Dar vienas projektas susijęs su slankos defektais. Kai plieniniai vamzdžiai naudojami energetikos srityje yra nuolat veikiami aukšto slėgio ir temperatūros, ties suvirinimo siūlėmis atsiranda mažyčių įtrūkimų. Jiems vis didėjant, vamzdžiai gali trūkti. Projekto tikslas – kuo anksčiau aptikti tuos defektus, kad vėliau netektų patirti didelių nuostolių. Ultragarso mokslo instituto tyrėjai jau yra sukūrę metodą slankos defektams nustatyti, dabar  kuriama įranga, kuri veiktų gamybos sąlygomis. Bendradarbiaujama su INETEC branduolinių technologijų institutu Kroatijoje, kompanijomis „Applied Inspection“ ir „TWIi“ Jungtinėje Karalystėje bei „Public Power Corporation“ Graikijoje. Technologijos kaip įrankis „Elektronikos prietaisai smarkiai mažėja. Atsiranda naujų – lanksčiosios, dėvimosios ar struktūrinės – elektronikos sričių. Kai toks virsmas, tikras iššūkis, kas pirmas pamatys naują pritaikymą ir panaudos naujausias technologijas“, – sakė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto administravimo vadovas doc. Mindaugas Žilys. Todėl KTU įsteigtas vadinamasis prototipų centras „FabLab Kaunas“. Jis skirtas įgyvendinti originalias idėjas, kurti inovatyvius produktus. Stengiamasi sudaryti kuo geriausias sąlygas inovacijoms rastis, nuolat atnaujinti įrangą, laboratorinę bazę. Orientuojamasi daugiausia į elektronikos technologijas. Kaip pabrėžė doc. M. Žilys,  į elektronikos pramonę ateinantys naujieji žaidėjai siunčia būtent tokią žinią: reikia gerai elektronikos technologijas suprantančių ir jas naudoti sugebančių specialistų. KTU mokslininkai jau kelioms didelėms pasaulinėms įmonėms atlieka tiriamuosius darbus, kuria įvairius produktus. Nemažai bendradarbiaujama, pavyzdžiui, su amerikiečių kapitalo įmone „Littelfuse“, vokiečių kompanija AK-KO, skandinavų „Kitron“, lietuviška „Selteka“. Tik pradedama bendradarbiauti, bet gana intensyviai, su neseniai į Lietuvą atėjusiomis vokiečių įmonėmis „Hella“ ir „Continental“. Ekranams ir apšvietimui KTU Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslininkų naujausi tyrimai skirti organinėms medžiagoms, pasižyminčioms uždelstosios fluorescencijos reiškiniu. Potenciali šių medžiagų sritis, kaip sakė katedros vadovas prof. Juozas Vidas Gražulevičius, – organiniai šviesos diodai (OLED). Šie prietaisai naudojami ekranuose ir apšvietimui. Tyrėjų darbai  šiuo metu daugiausia finansuojami per programos „Horizontas 2020“ projektus. Du vykdomi dabar, trečią pradės – ir koordinuos – nuo 2019 metų sausio. Per šiuos projektus vyksta bendradarbiavimas ir su pramonės įmonėmis, daugiausia su tokiomis Vokietijos kompanijomis kaip „Novaled“, priklausanti „Samsung Electronics“, „Cynora“, „Creaphys“. Anksčiau prof. J. Gražulevičiaus grupė vykdė projektus, tiesiogiai finansuotus „Samsung Electronics“ ir BASF. Per projektą, finansuotą „Samsung Electronics“, patentuota daug organinių puslaidininkių. Geležinkeliams ir kariuomenei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Andrius Ušinskas išskyrė du svarbiausius  projektus, vykdytus pastaraisiais metais. Vilniaus lokomotyvų remonto depui sukurta sistema, leidžianti gauti ir išanalizuoti lokomotyvų elektroninius duomenis bei įvertinti lokomotyvų veiklą. Per antrą projektą VGTU elektronikos specialistai Lietuvos kariuomenei sukūrė sunkiai aptinkamo radijo ryšio technologiją ir radijo stotelės prototipą, garantuojančius operacijų slaptumą. 2016-2017 metais vykdyto projekto koordinatorius – UAB „Geozondas“. Per dabar vykdomus projektus  VGTU Elektronikos fakulteto mokslininkai kuria daiktų interneto karkaso modelį ir priemones intelektualioms transporto sistemoms, atviros prieigos virtualiosios realybės technologijų platformą ar, pavyzdžiui, išmaniąją optinio atsparumo testavimo sistemą lazerinių technologijų sektoriui. Neturi analogų pasaulyje „Mūsų koncepcija elektronikos srityje tokia – nuo fundamentinių tyrimų iki produktų. Tik dėl naujų mokslinių rezultatų sugebame padaryti unikalius, analogų pasaulyje neturinčius prietaisus“, – pabrėžė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus vadovas prof. Saulius Balevičius. Pagrindinė FTMC tyrėjų produkcija dabar – impulsinio magnetinio lauko matuokliai. Kuriant priešakinius prietaisus bendradarbiaujama su Prancūzijos-Vokietijos tyrimų institutu Saint Louise, Dresdeno stiprių magnetinių laukų laboratorija Helmholtzo-Rozendorfo centre. Prietaisų, pritaikytų labai stipriems magnetiniams laukams, parduota amerikiečiams, vokiečiams, turkams. Neseniai impulsinio magnetinio lauko matuoklį savo laboratorijai įsigijo stambi JAV kompanija „Baker Hughes“, konglomerato „General Electric“ dukterinė įmonė, gaminanti daugiausia skalūnų, naftos, dujų paieškos prietaisus. Planuojama su ja pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. „Dabar sukurtas naujas prietaisas turės kur kas platesnį pritaikymą, nes impulsiniai laukai silpnesni“,– pasakojo prof. S. Balevičius. Prietaisas apgintas europiniu patentu 32 šalyse. Taip pat tikimasi su amerikiečiais kartu patentuoti kai kurias inovacijas. Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse. „OPEN R&D Lietuva“ informacija  

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu