Moterys tikrai yra stiprioji lytis, atskleidžia moksliniai tyrimai, kurie rodo, kad jos yra labiau linkusios išgyventi bado ir epidemijų laikotarpius.

Nors jau seniai yra žinoma, kad moterys apskritai turi ilgesnę tikėtiną gyvenimo trukmę nei vyrai, 250 metų senumo istorinių įrašų analizė parodė, kad moterys taip pat ilgiau nei vyrai išgyvendavo vergų plantacijose Trinidade, badmečio laikotarpiais Švedijoje, bei tymų epidemijos metais Islandijoje.

Net ir tais atvejais, kai mirtingumas buvo labai aukštas tarp abiejų lyčių atstovų, moterys vis tiek išgyvendavo ilgiau – vidutiniškai nuo šešių mėnesių iki ketverių metų – nei vyrai, rodo analizė, kurią atliko Duke universitetas Šiaurės Karolinoje.

Tarp tyrime analizuotų duomenų buvo įtraukta informacija apie septynias grupes žmonių, kurių gyvenimo trukmė siekė 20 metų arba mažiau abiejų lyčių atstovams. Tarp jų buvo dirbantys ir buvę vergai Trinidade ir Jungtinėse Valstijose XIX amžiaus pradžioje; badmečius Švedijoje, Airijoje ir Ukrainoje patyrę žmonės XVIII, XIX ir XX a.; o taip pat islandai, nukentėję nuo 1846 ir 1882 m. tymų epidemijos proveržių.

Visos šios situacijos drastiškai sumažino žmonių gyvenimo trukmę. Pavyzdžiui, 1882 m. tymų epidemijos proveržio metu vidutinė islandų gyvenimo trukmė nukrito nuo 43,99 metų iki 18,83 metų moterims ir nuo 37,62 metų iki vos 16,76 metų vyrams.

Vyriausia tyrimo autorė, Virginia Zarulli iš Pietų Danijos universiteto Visuomenės sveikatos instituto, gyvenimo trukmės atotrūkį tarp lyčių priskiria biologiniams faktoriams, tokiems kaip genetika ir hormonai, bei daro paprastą išvadą, jog „naujagimės mergaitės yra atsparesnės nei naujagimiai berniukai“.

Pavyzdžiui, mergaitės, gimusios 1933 m. bado laikotarpiu Ukrainoje, vidutiniškai išgyveno iki 10,85 metų amžiaus, kai tuo tarpu berniukai – iki 7,3 metų.

Mergaitėms taip pat geriau sekėsi vakarų Afrikoje XIX a. Išlaisvinti Amerikos vergai buvo perkelti į Liberiją tarp 1820 ir 1843 metų, bei patyrė aukščiausią mirtingumą, kada nors užfiksuotą istorijoje – net 43 proc. visos populiacijos mirė per vienerius metus nuo atvykimo. Gyvenimo trukmė siekė neįtikėtinai žemą lygį berniukams – 1,68 metus, tačiau mergaitės vidutiniškai išgyvendavo iki 2,23 metų amžiaus.

Prof. Zarulli sakė: „Sąlygos, kurias patyrė žmonės analizuotose populiacijose, buvo siaubingos. Tačiau, nors krizės sumažino moterų išgyvenamumo lygį, jos vis tiek išgyvendavo ilgiau nei vyrai. Net ir tais atvejais, kai mirtingumas būdavo labai aukštas, moterys vis tiek išgyvendavo ilgiau.“

„Tai, kad moteriškosios lyties išgyvenamumas yra toks akivaizdus ir pastovus įvairiose populiacijose, tikrai stebina, – teigė prof. Zarulli. – Dar labiau stebina tai, kad didžiausią lyčių skirtumą tyrinėjant gyvenimo trukmę krizės laikotarpiais lėmė akivaizdūs išgyvenimo skirtumai tarp naujagimių. Tai yra pats įdomiausias rezultatas.“

Prof. Zarulli atkreipia dėmesį į tai, kad dviguba X chromosoma, kurią turi visos moterys, o taip pat hormonas estrogenas, gali potencialiai paaiškinti, kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus, nepriklausomai nuo tokių faktorių kaip smurtas ar polinkis į riziką.

„Paprastais žodžiais tariant, labai lengva pamatyti, kad jeigu X chromosomoje įvyksta kokia nors bloga mutacija, moterys dar turi kitą X chromosomą, kuri gali iš dalies – arba visiškai – tai kompensuoti, o vyrai tokios galimybės neturi“, - teigia mokslininkė.

Jos teigimu, patys svarbiausi moteriški hormonai, estrogenai, taip pat saugo kraujagysles ir gina organizmą nuo įvairiausių ligų. „Tuo tarpu testosteronas, svarbiausias vyriškas hormonas, didina kelių mirtinų ligų riziką, o taip pat yra ir labiau vyrams tipiško beatodairiško elgesio kaltininkas, kas didina netyčinės ir smurtinės mirties riziką“, – sako prof. Zarulli.