Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Mokslo premijomis apdovanoti užsienio lietuviai

11/14/2014 Aidas
education-11

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanojo keturis užsienio lietuvius. Mokslo premijas gavo Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katarzyna Korzeniewska–Wolek iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.
„Dėkojame Jums už darbus, kad būdami už Lietuvos ribų garsinate jos vardą ir palaikote ryšius su savo šaknimis, kad mūsų jaunimas gali į Jus atsiremti ir su Jumis bendradarbiauti“, – sveikindamas užsienio lietuvių mokslo premijos laureatus sakė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.
Bigelovo okeanografijos laboratorijoje dirbantis biologas Ramūnas Stepanauskas – vienas pagrindinių vienos ląstelės genomikos specialistų pasaulyje. Ekologijos mokslų daktaras aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančios asociacijoje „Futura Scientia”, siekiančioje tarptautinio Lietuvos mokslo konkurencingumo, taip pat rūpinasi jaunaisiais Lietuvos tyrėjais sudarydamas jiems tarptautinių stažuočių galimybes.
Šiaurės Ilinojaus universiteto profesorius emeritas Algirdas H. Marchertas branduolinių reaktorių saugumo klausimais konsultavo Nacionalinę Argonne laboratoriją JAV ir Shimizu korporaciją, kaip Lietuvos energetikos instituto konsultantas modeliavo Ignalinos reaktoriaus konstrukcijų saugumą.
Nors 1941 m. profesorius emigravo į Vakarus, tačiau ir būdamas už Lietuvos ribų aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos mokslininkais. Profesoriaus svarbiausi mokslinių tyrimų darbai skirti branduolinės energetikos konstrukcijų patikimumo analizei.
1993–1994 m. profesorius dirbo Lietuvos energetikos institute ir daug prisidėjo įkuriant konstrukcijų stiprumo analizės grupę, kuri ir šiuo metu aktyviai tęsia mokslinių tyrimų veiklą, įsitraukia į ES finansuojamus projektus branduolinės energetikos tematikoje. Institute profesorius vadovavo specialistų grupei, kuriančiai Ignalinos reaktoriaus avarijų lokalizavimo sistemos matematinį modelį, įvertinantį elektrinės saugumą avarinėse situacijose.
„Aš savęs niekad nelaikiau mokslininku. Didžiausia savo profesijos laiką praleidau ruošiant kompiuterių programas, vartojant žinomus skaičiavimo metodus. Tai buvo sukūrimas skaičiavimo metodų, kad būtų galima įvertinti branduolinių konstrukcijų stiprumą. Šie metodai įgalino analizuoti galimas branduolinio reaktoriaus nelaimių pasekmes bei reaktoriaus konstrukcijos saugumą“, – teigė profesorius.
Kalbininkė Laimutė Balodė dėsto lituanistiką Latvijos ir Helsinkio universitetuose. Ji laikoma viena geriausių baltų tikrinių vardų specialistų pasaulio mastu. Filologijos daktarė taip pat nuolat rūpinasi ir sėkmingai dirba, kad suartėtų Baltijos regiono akademinės ir etninės bendruomenės.
Baltstogės universiteto docentė Katarzyna Korzeniewska–Wolek įkūrė Lietuvos studijų centrą Krokuvos Jogailaičių universitete. Sociologijos daktarė ne tik pati aktyviai dalyvauja šiuolaikinės Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimuose, bet ir yra į juos įtraukusi daug lenkų mokslininkų ir studentų, jos pastangomis vyksta Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų mainai.
Iš viso mokslo premijoms užsienio lietuviai šiemet pateikė 18 kandidatūrų. Kaip ir anksčiau, daugiausia kandidatų paraiškų – šiemet devynios – sulaukta iš JAV, po dvi paraiškas gauta iš Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos, po vieną kandidatą pasiūlė Latvija, Šveicarija ir Venesuela.
Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų.
Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau aštunti metai. Iki šiol premijas yra gavę 25 mokslininkai.
Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje. Mokslo premijos dydis – 13 tūkst. litų. Premijų laureatai savo pasiekimus visuomenei pristato skaitydami viešas paskaitas.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu