Daugiau 
 

Mūsų lietuviškai bendruomenei nusipelniusiems įteikti Rotary klubo apdovanojimai

02/09/2023 Aidas

Čia AŠ. Čia AŠ rašau. Rašau Tau dienoraštį.  Mūsų istoriją, Lietuva!

Tai mano sesės, brolio, mamos ir tėčio, mano senolių prisilietimas.

Prie manęs, tavęs. Prie dienos, ryto ir vakaro.

AČIŪ, senoliai, už Lietuvą!

Brangink gyvenimą. Laimę turi kurti pats. Pradėk nuo savęs.

Saugok ir puoselėk savo protėvių palikimą.

Mokykis, ieškok ir atrask savo gyvenimo kelią ir tikslą.

Turėk tvirtą tikėjimą, ryžtą.

Dainuok. Šok. Mylėk. Vienykis. Gerbk. Gyvenk dorai.

Gyvenk ne tik sau. Gyvenimas sau – tuštuma.

Padėti kitam – tai malonumas ir džiaugsmas.

Ieškok laimės paprastuose dalykuose.

Niekada nepamiršk, kas esi ir iš kur atėjai.

Siek tikėjimo ir išminties.

Brangink Lietuvą!

AŠ. TU. JŪS. Mes visi esame iš Lietuvos.

Visi MES mylime Lietuvą.

                                            Dienoraštis Tau

                                            Sandra Scedrina

Šiais rašomosios mašinėlės garsų palydimais dienoraščio žodžiais prasidėjo Čikagos lietuvių Rotary klubo metinių apdovanojimų vakaras. Jie tarsi nusako šio renginio esmę. Jau trečią kartą gražų būrį svečių į meno galeriją „Siela“ Pasaulio lietuvių centre Lemonte sukviečiantis renginys yra skirtas pagerbti asmenis ir organizacijas už puikius nuopelnus mūsų lietuviškai bendruomenei.

„Nėra paprasta išrinkti geriausius, ypač kai turime tiek daug iškilių, veiklių asmenybių ir organizacijų, savo idėjomis, vertybėmis ir veikla darančių įtaką mūsų lietuviškam gyvenimui toli nuo Lietuvos. Džiaugiamės galėdami juos pagerbti ir padėkoti už tai, kad savo laiką, energiją ir talentus skiria lietuvybės puoselėjimo darbams čia, toli nuo mūsų tėvynės“, – rotariečių vardu į vakaro svečius kreipėsi klubo prezidentė Sandra Scedrina.

Po Rotary klubo narių tradiciškai kiekvieno jų renginio pradžioje sakomos priesaikos klubo narė Eglė Vasiliauskienė pristatė klubo veiklą ir svarbiausius nuveiktus darbus.

2008 m. įkurtas Čikagos lietuvius rotariečius vienijantis klubas – naujų sumanymų nepritrūkstanti organizacija, kurios tikslas yra padėti ne tik Čikagos lietuviams, bet ir prisidėti prie Lietuvoje vykdomų projektų. Ėmęsi naujų projektų, lietuviai bendradarbiauja su rotariečiais iš kitų klubų, tokiu būdu atsiranda galimybė ženkliai padidinti surinktą sumą. Pagrindinė klubo teikiama pagalba yra skiriama sergantiems vaikams Lietuvoje, taip pat remiama vietinė lietuviška veikla ir mokyklos, vykdomi projektai vietos bendruomenėse. Per 15 rotariečių klubo gyvavimo metų vykusių labdaros renginių lėšos buvo skirtos insulino pompų pirkimui Lietuvoje diabetu sergantiems vaikams, įrangos pirkimui Šiaulių ligoninei, paramai „Pieno bankui“ Kauno klinikose, Pasaulio lietuvių centrui Lemonte, Klaipėdos jūrų muziejui delfinų terapijai, bendradarbiavimo su „Mamų unija“ projektui – Šeimos namų vėžiu sergančių vaikų šeimoms įkūrimui Vilniuje, autizmu sergančių vaikų terapijos centrams Mažeikiuose ir Biržuose, specialios įrangos neįgaliesiems Ukmergėje pirkimui, paramai Universiteto klinikų Pediatrinės onkologijos skyriui, Kauno klinikų pediatriniam skyriui.

Čikagos lietuvių Rotary klubas, kaip ir kiti visame pasaulyje veikiantys Rotary klubai, stengiasi kiek galėdamas prisidėti prie paramos už laisvę kovojančiai Ukrainai. Karo pradžioje kartu su Chicago Lakeview Rotary klubu ukrainiečių medikų prašymu padėjo įsigyti pirmosios pagalbos reikmenų ir medikamentų siuntą. Grupė medikų iškeliavo į Ukrainą, lydėdami 167 lagaminus vaistų, skirtų kariaujančios šalies ligoninėms. Kartu su JAV Lietuvių Bendruomene organizuota akciją – surinkta ir išsiųsta didelė siunta tuo metu taip reikalingų miegmaišių bei specialių batų. Gegužės mėn. kartu su JAV Lietuvių Bendruomene bei Rimanto Kaukėno labdaros ir paramos fondu Čikagoje, COMPASS arenoje surengėme labdaros koncertą „Už taiką ir gyvenimą“, jo metu surinktos lėšos buvo skirtos paremti Ukrainos vaikus. Sužinoję, kad kare sužeistiems ukrainiečiams reikalingos vaikštynės ir vežimėliai neįgaliesiems, rotariečiai kartu su Elmhurst American Legion T.H.B. Post 187, kompanija „National Seating and Mobility“ bei kitais savanoriais surinko ir išsiuntė į Ukrainą didelį kiekį šios reikalingos įrangos.

Vienas iš svarbesnių renginių buvo praėjusį rugsėjį vykęs tradicinis labdarai skirtas golfo turnyras. Pasidžiaugta, kad kaip tik šią dieną rotariečius pasiekė gera žinia, jog už turnyro metu surinktas lėšas nupirkta ultragarso sistema ACUSON Sequoia perduota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikai. Tikimasi, kad toks labdaros renginyje dalyvavusių Čikagos lietuvių dosnumas padės ne vienam su sunkia liga kovojančiam mažyliui, o galbūt kam nors išgelbės ir gyvybę.

Pasidžiaugta ir augančia pamaina – prieš pora metų įkurtas Čikagos lietuvių Rotaract klubas pildosi vis naujais nariais, jaunimas noriai dalyvauja įvairiuose projektuose. O patys jauniausieji (12-18 metų) dabar jau gali prisijungti prie neseniai įkurto pirmo Jungtinėse Valstijose lietuviško Interact klubo, kuris renkasi Pasaulio lietuvių centre. 

„Džiaugiamės mūsų darbais ir kviečiame jungtis prie mūsų!“ – rotariečių vardu kvietė S. Scedrina. Ji kartu su viešnia iš Lietuvos atlikėja Renata Norviliene pakvietė susipažinti su šių metų nominantais, kurie buvo pristatyti apdovanojimui trijose kategorijose – lietuvybės puoselėjimo, kultūros ir sporto. Visiems apdovanotiesiems buvo įteikti 1,000 JAV dolerių čekiai.

Nominacijai lietuvybės puoselėjimo srityje buvo pasiūlyti Juozas Polikaitis, Antanas Rašymas ir Karilė Vaitkutė. 

Pristatome juos:

JUOZAS POLIKAITIS

Lietuvių visuomenės veikėjas, chemikas, gimęs Gudžiūnuose, Lietuvoje. 1959 metais bakalauro laipsniu baigė chemijos studijas Detroito universitete, Mičigano valstijoje, 1977 metais įgijo magistro laipsnį, studijuodamas metalurgijos inžineriją Ilinojaus technologijos institute Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Po karinės tarnybos dirbo chemijos inžinieriumi Los Angeles Douglas Aircraft bendrovėje, Čikagoje dirbo Chicago-American National Can organinių ir polimerinių medžiagų tyrimo skyriuje.

Daugelį metų dalyvauja ateitininkų veikloje: buvo Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas (1958 m.), ateitininkų sendraugių sekretorius. Ateitininkų federacijos tarybos narys nuo 1984 m., pirmininkas 1984–1985 m. ir federacijos vadas nuo 1985 metų. „Ateities“ žurnalo administratorius nuo 1969 m. Buvęs JAV Lietuvių bendruomenės tarybos narys, JAV LB Krašto valdybos Socialinių reikalų tarybos pirmininkas, Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo narys, dienraščio „Draugas“ tarybos narys, mokytojas Maironio (Lemonte) ir Čikagos lituanistinėse mokyklose, lietuvių meno ansamblio „Dainavos“ narys, Švenčiausios Mergelės Marijos parapijos tarybos narys. 1993 m. pelnė Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos premiją. Kartu su žmona Irena užaugino šeimą, kuri aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje.

Pats sako, kad „Po kelerių veiklos Lietuvių Bendruomenėje dekadų lyg metas ištarti, kad darbas baigtas, tikslai pasiekti… Tačiau tas darbas niekada nesibaigia. Jį reikia tęsti, jei leidžia sveikata ir jei to darbo vertė yra akivaizdi. Du judėjimai stipriai palietė mano gyvenimą ir davė jam prasmę: ateitininkija ir Lietuvių Bendruomenė. Pirmajame giliau supratau tikėjimo svarbą, tautybę ir patriotizmą, visuomenės ir šeimos reikšmę bei norą plėsti intelektinį išsilavinimą. Ateitininkų federacijoje įgytą patirtį galėjau pritaikyti Lietuvių Bendruomenės veikloje. Šių abiejų judėjimų vertybės išugdė mane tokį, koks dabar esu – ateitininkas ir Lietuvių Bendruomenės narys.“

Ir priduria: „Remdamasis savo patirtimi, dabar sakau – neleiskime jaunimui nuobodžiauti. Kaip galima anksčiau įtraukime jaunuolius į lietuvišką veiklą. Norėdami išlaikyti lietuvybę už Lietuvos ribų, tėvai turi apsispręsti, ar ji jiems svarbi. Jei taip, tai Tėvynės meilės jausmą būtina perduoti vaikams savo pavyzdžiu ir nuoširdžiu pasiaukojimu.“

ANTANAS RAŠYMAS

Gimęs ir augęs Toronte, Kanadoje. Ten lankė Maironio šeštadieninę mokyklą, vėliau – Toronto aukštesniuosius lituanistinius kursus. Baigęs lituanistinę mokyklą, pradėjo joje dirbti mokytoju, vėliau – direktorės padėjėju. Ilgai šoko ansamblyje „Gintaras“. 1999 m. vedė ir išsikraustė į Oak Lawn, Illinojaus valstiją, iki šiol čia ir gyvena. Mokytojavo Čikagos lituanistinėje mokykloje ir buvo mokyklos tėvų komiteto pirmininku.

Daugiau nei 6 metus pirmininkauja Jaunimo centrui ir savo darbu bei organizuojamais renginiais atgaivino ir prikėlė jį naujoms veikloms. Antanas sako, kad be Jaunimo centro Tarybos narių veiklos ir jų pasitikėjimo niekas nebūtų vykę. Centras yra tik 20 minučių nuo Čikagos miesto ir garsina lietuvių veiklą bei vardą šiame mieste bei apylinkėse. Daugybę laurų Antanas atiduoda savo žmonai, kuri taip pat nėra abejinga lietuviškai veiklai. Kartu jie augina sūnų Domą, kuris taip pat yra baigęs Čikagos lituanistinę mokyklą. Visi trys anksčiau šoko lietuviškų šokių grupėse.

KARILĖ VAITKUTĖ

Gyvendama Lietuvoje Vilniaus Universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas, atvykusi į Jungtines Valstijas studijavo lituanistiką Illinojaus Universitete, vėliau ten dėstė lietuvių kalbą. Dar studente būdama pradėjo dirbti Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, ten dirba jau 26 metus. Per tą laiką yra tekę eiti įvairias pareigas, bet pagrindinė veikla, kuria pati labiausiai mėgaujasi ir džiaugiasi, yra geneologija. Ji padeda įvairių kartų lietuviams atrasti savo šaknis. Susidomėjusiems netgi organizuoja pažintines keliones į Lietuvą. Tarp daugelio veiklų, Karilė jau šešti metai redaguoja JAV Lietuvių bendruomenės žurnalą „Bridges“, yra įsteigusi vertimų biurą ir padeda daugeliui lietuvių vertimo paslaugomis, yra išvertusi keletą knygų.

Karilė yra įsitikinusi, kad lietuvybė Čikagoje klestės metų metus, kadangi daugybė lietuviškų veiklų šiandien byloja, kad žmonėms tai reikalinga. Vienintelis dalykas, kurio ji palinkėtų žmonėms: „Sustoti, pasigilinti ir pagalvoti...“ Ji linki, kad žmonės rastų daugiau laiko paskaityti rimtas knygas, nueiti į parodą, ten pabūti ir prisiminti mūsų lietuvių istoriją.

Į sceną pakviesta operos solistė Nida Grigalavičiūtė paskelbė, kad apdovanojimas lietuvybės puoselėjimo srityje atitenka Antanui Rašymui.

Atsiimdamas apdovanojimą Jaunimo centro pirmininkas už šį jam svarbų įvertinimą visų pirma dėkojo savo tėvams. „Meilė Lietuvai buvo tėvų įskiepyta, – sako Antanas Rašymas. – Mylėjom Lietuvą jos nematę.“ Jis prisiminė, kaip šokdamas ansamblyje „Gintaras“ kartu su kitais šokėjais lankėsi Lietuvoje. Šis muzikinis kolektyvas buvo pirmasis, 1989 metais vykęs į Lietuvą koncertuoti. „Dangus ir žemė ta pati. Mes jus mylime, kaip ir jūs mus mylite – nematę“, – iki šiol prisimena žodžius, kuriuos jis išgirdo tik nusileidęs Lietuvoje. Šie žodžiai Amerikos lietuviui giliai ir ilgam įstrigo širdyje. Paklaustas, kokie planai ateičiai, Antanas neslepia: „Svajonių yra daug“... ir priduria, kad svarbiausias tikslas yra išlaikyti Jaunimo centrą kaip aktyvų lietuviškos kultūros branduolį Čikagoje.

Kultūros kategorijoje buvo nominuoti Valdas Aušra, Vytas Čuplinskas ir Jonas Kuprys.

Pristatome juos:

VALDAS AUŠRA

Gimė Klaipėdoje, studijavo Vilniaus pedagoginiame institutute (biologiją), baigė Liuteronų seminariją Čikagoje, filosofijos daktaras. Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapijos Čikagoje klebonas, Šiaurės Ilinojaus evangelikų liuteronų vyskupijos dekanas. Įsteigė Šiaurės Amerikos lietuvių psichologinės ir dvasinės paramos draugiją, Mažosios Lietuvos fondo ir draugijos Tarybos narys ir pirmininkas, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narys.

Parašė knygą „Ateik, Viešpatie Jėzau!“, išleido poezijos ir fotografijos albumą „Kelionė, arba Žodžiai ir Vaizdai“, eilėraščių, trumpų pamokslų ir pokalbių knygą „Pakvietimas“, eilėraščių vaikams knygą „Kokios avys skraido“, poezijos knygas „Chronos ir Kairos“, „Kas buvo užrašyta vakar“. Lietuvių rašytojų sąjungos narys, Lietuvių rašytojų draugijos (JAV) pirmininkas. Su kitais surengė ne vieną kultūrinį renginį Jungtinių Valstijų lietuviams. Bendradarbiauja laikraščiuose „Liuteronų balsas“, „Draugas“, „Amerikos lietuvis“, žurnale „Lituanus“. Vedęs Norą Aušrienę, kuri šiuo metu dirba Hospiso tarnyboje kapelione.

VYTAS ČUPLINSKAS

Gimė ir augo Kanadoje, Toronte. Menų fakulteto mokslus baigė Toronto York universitete. Daugeliui lietuvaičių gražius prisiminimus keliančioje „Dainavos“ stovyklavietėje Mičigane susipažino su būsima žmona Asta, ten ir susituokė, o Čikagoje apsigyveno po vedybų. Dabar Čikagos universiteto (University of Chicago) Skaičiavimo institute (Computation Institute) eina Vartotojo patirties (User Experience) skyriaus vadybininko pareigas. Baigus universitetą, pirmasis jo darbas buvo įteigti Kanados valdžiai, kad pripažintų atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, sudaryti sąlygas, kad užsimegztų ryšiai tarp šių dviejų šalių. 1989-asisiais prasidėjo jo kelionės į Kanados sostinę Otavą. Įsteigė Kanados lietuvių bendruomenės valdžios reikalų raštinę. Ten jos vedėju liko dirbti ketverius metus, per visus svarbiausius Pabaltijo įvykius.

„2006 metais Čikagoje vykusioje aštuntojoje dainų šventėje buvau daugiau atsakingas už šventės grafikos, dizaino dalykus – sukūriau šventės logotipą, pasirūpinau marškinėlių dizainu, apipavidalinau leidinio viršelį. Bet su režisavimu tuomet reikalų neturėjau“, – sako V. Čuplinskas.

Vytas – fotografas, grafikos dizaineris, koduotojas, apšvietimo kūrėjas, kinematografas, scenografas, filmų redaktorius, režisierius ir naudotojų patirties profesionalas. Kuria unikalius daugialypių terpių spektaklius – režisavo Šešioliktają Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventę 2022 metais Filadelfijoje, Dešimtąją Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventę 2015 metais ir Vasario 16-osios spektaklį 2018 m. Čikagoje.

JONAS KUPRYS

Čikagoje gimęs fotografas Jonas Kuprys išeivijos žmones ir renginius fotografuoja dar nuo gimnazijos laikų. Ilinojaus technologijos instituto Dizaino institute įgijo fotografijos meno magistro laipsnį. Patirties sėmėsi iš žymių fotografų Roberto Heinekeno ir Davido Plowdeno. Dalyvavo parodose Beverly Arts Center, Ward Gallery, Crown Hall Gallery, Čiurlionio galerijoje Čikagoje, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Jo nuotraukos buvo spausdinamos „Ateities“ žurnale, „Dirvoje“, „Pasaulio lietuvyje“, „Laiškuose lietuviams“, „Tėviškės žiburiuose“, „Laive“, „Mūsų žiniose“, „Vytyje“ ir kituose leidiniuose. Bet daugiausia jų skelbta ir iki šiol skelbiama seniausiame išeivijos lietuvių laikraštyje „Draugas“.

Pažvelgus į J. Kuprio fotografijas atrodo, kad jis savo darbuose praskleidžia „paradinio“ išeivijos gyvenimo širmą ir atveria išeivių buities kasdienybę. Algimantas Kezys yra pastebėjęs: „Jono Kuprio portretavimas nerodo jokių pretenzijų į žmogaus, sakykime,’pagarbinimą’. Jo priėjimas ir prie tikrai nusipelniusių mūsų meilės ir pagarbos asmenų yra paprasčių paprasčiausias – dokumentinis.“ Kitaip sakant, tai, ką dabar J. Kuprys daro lietuvybės labui, daro iš širdies. Tai jame yra išauginta ir subrandinta jau prieš daugelį metų.

Rotary klubo narys Rolandas Rauduvė pajuokavęs, jog jam teko didelė garbė pirmam sužinoti, kas nugalėjo šioje nominacijoje, paskelbė, kad apdovanojimas kultūros srityje atitenka Vytui Čuplinskui.

„Pirmiausiai esu dėkingas tėvams, kurie buvo užsispyrę ir namuose mums leisdavo kalbėti tik lietuviškai. Noriu padėkoti savo šeimai, kurių užnugaris sudarė sąlygas kurti ir įvykdyti tuos didžiulius projektus,“ – atsiimdamas apdovanojimą sakė Vytas Čuplinskas. Jis pabrėžė, kad tai – ne tik jo, bet ir visų su juo dirbusių ir tebedirbančių bendraminčių darbo įvertinimas.

Nominacijai sporto kategorijoje buvo pasiūlyti studija Dance Duo, futbolo klubas „Liths ir vaikų krepšinio klubas Lituanica.

Pristatome nominantus:

STUDIJA „DANCE DUO“

Studija „Dance Duo“ sėkmingai pasitiko septynioliktą šokių sezoną, joje lavinama geriausia šokėjo versija mėgėjiškam ar sportiniam šokio lygiui. Studijos įkūrėja Sandra Čelkytė Krumhorn didžiuojasi puikių vadovų komanda, kuri įžiebia žmonių meilę šokiui ir muzikai bei padeda atrasti savą išraišką. Studijoje šoka apie šimtas penkiasdešimt įvairaus amžiaus šokėjų, yra siūlomos baleto, hip hop, pramoginių/sportinių ir modernaus šokio stilių klasės. Šokėjai pagal savo siekius gali pasirinkti grupės ar privačias klases ir kaip dažnai lankyti jas.

Suaugusiems vyksta šokių vakarai, kurie suteikia galimybę išmokti, tobulėti bei susipažinti. „Dance Duo“ džiaugiasi užaugintomis ir augančiomis pramoginių/sportinių šokių poromis bei pavieniais šokėjais, kurie skina laurus JAV sportinių šokių konkursuose. Vasarą organizuojamos dienos šokių stovyklos, kurias su dideliu noru lanko vaikai nuo 4 iki 12 metų amžiaus. Vyresni vaikai vyksta prie Mičigano ežero į savaitinę stovyklą, kurioje lavinama ne tik šokio technika, bet ir fizinė ištvermė bei savarankiškumas.

„Dance Duo“ studijos šokėjai prisideda šokio gracija prie lietuviškos bendruomenės įvairių renginių. 2022 metai buvo ypatingai gausūs puikių projektų: miuziklas „Aš kitoks“, Čikagos lituanistinės mokyklos 30-metis, ŠALFASS 70-metis, dainininko Merūno Vitulskio koncertas, Jaunimo centro 65-metis su dainininku Egidijumi Sipavičiumi.

Esame dėkingi šiai studijai, žengiančiai šokio ritmu per gyvenimą ir besidalinančiai šokio džiaugsmu!

FUTBOLO KLUBAS „LITHS“

Futbolo klubas „Liths“ yra pelno nesiekianti organizacija, įkurta 1951 metais. Per visus gyvavimo metus klubas turėjo daug įvairių komandų: vyrų ir moterų, įvairių amžiaus grupių komandų, kurios laimėjo daug čempionų trofėjų.

2018 metais klubas įkūrė „Geležinio vilko“ futbolo akademiją 3–12 metų vaikams. Akademijos misija yra sukurti aplinką, palankią žaidėjo tobulėjimui kokybiškai treniruojantis, studijuojant ir varžantis. Ruošiami žaidėjai ateičiai tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Siekiama sustiprinti ne tik futbolui būdingus įgūdžius, bet taip pat tokius įgūdžius kaip bendravimas, komandinis darbas, atsakomybės disciplina ir pagarba visiems žaidėjams.

Akademijoje yra 4 komandos, iš kurių 2 komandos žaidžia konkurencingose lygose. Vyrų komanda žaidžia įvairiuose turnyruose, „over 48“ vyrų komanda žaidžia Metro Futbolo lygoje.

VAIKŲ KREPŠINIO KLUBAS „LITUANICA“

„Lituanicos“ krepšinio klubas yra 1995 m. įkurta pelno nesiekianti organizacija, jos tikslas – paruošti vaikus žaisti krepšinį mėgėjiškame ir profesionaliame krepšinio lygyje, organizuoti ir populiarinti krepšinį tarp išeivijos lietuvių vaikų, išmokyti vaikus krepšinio pagrindų ir padėti jiems sustiprėti fiziškai bei psichologiškai; gabiausiems vaikams padėti gauti pasiūlymus tęsti savo karjerą ir gauti išsilavinimą JAV universitetuose; padėti ir skatinti išlaikyti lietuvybę tarp išeivijos lietuvių vaikų; garsinti ir populiarinti Lietuvos vardą.

Šiais metais klube sportuoja daugiau nei šimtas įvairaus amžiaus vaikų, pradedant 4-5 metų vaikais. Vaikai yra treniruojami profesionalių krepšinio trenerių, turinčių sukauptą didelę treniravimo patirtį ne tik treniruojant Amerikoje, bet taip pat Lietuvoje ir tuo pačiu jiems žaidžiant krepšinį įvairiuose krepšinio lygiuose ir komandose. „Lituanicos“ vaikų krepšinio akademija savo pasiekimais garsina Lietuvos vardą bei populiarina lietuvišką krepšinio mokyklą ne tik Čikagos apylinkėse, bet ir plačiai už jų ribų. Jau keletą metų iš eilės 16-mečių ir 17-mečių rinktinės dalyvauja AAU Nacionaliniuose čempionatuose, kur susirenka geriausios komandos iš visų JAV.  2010 metais „Lituanicos“ 17-mečių rinktinė pasirodė labai sėkmingai šiame čempionate. Iš 200 dalyvavusių geriausių JAV komandų „Lituanicai“ pavyko patekti tarp 32 geriausių. „Lituanicos“ vaikų krepšinio akademijos vaikai sportuoja moderniame sporto komplekse, pastatytame prieš penkerius metus Pasaulio Lietuvių Centre.

Nugalėtoją šioje kategorijoje paskelbė Maironio lituanistinės mokyklos direktorė Goda Misiūnienė, juo tapo krepšinio klubas „Lituanica“. Kadangi klubo treneriai Aurimas Matulevičius ir Stepas Žilys negalėjo dalyvauti šventėje, apdovanojimą atsiėmė vieno iš „Lituanicos“ žaidėjų mama Rita Maleiškienė. Ji dėkojo klubo vadovų bei žaidėjų vardu ir sakė, kad jų sūnus, atsakydamas į klausimą, ką jam reiškia būti lietuviu, sako „Būti lietuviu – reiškia žaisti su kitais lietuviais krepšinį“. Šie žodžiai turbūt geriausiai apibūdina tokių sporto klubų reiklaingumą puoselėjant lietuvybę mūsų vaikuose.

Po apdovanojimų įteikimo visiems nominantams įsiamžinus bendroje nuotraukoje vakaro svečiams koncertavo atlikėjai iš Lietuvos Renata ir Deividas Norvilai, savo talentais, šmaikštumu ir nuoširdumu nepalikę salėje nei vieno abejingo.

Renginio metu buvo atidaryta autorinė S. Scedrinos fotografijų paroda „Veidai“. Sandra – aktyvi išeivijos fotografė, jau beveik 20 metų įamžinanti žmones, renginius ir išeivijos istorines akimirkas. Ji yra sudėjusi į fotometraštį gausybę diplomatinių susitikimų, JAV lietuvių bendruomenės suvažiavimų, kultūrinių renginių, koncertų, spektaklių, operos ir kitų svarbių lietuvybės gyvenimo akimirkų tiek čia, Čikagos apylinkėse, tiek ir Washingtone, New Yorke, Los Angele bei kitur.

Paroda „Veidai“ skirta žmonėms, garsinantiems Lietuvos vardą, puoselėjantiems lietuvybę, mūsų kultūrą, lietuviškas tradicijas ir papročius. Tai vaikų ir iškilių senolių portretų galerija. Tai žmonės, kurių vardai jau įrašyti į Lietuvos istoriją. Tai dėkingumo išraiška už jų svarų indėlį lietuvybei, jos puoselėjimą ir išsaugojimą, tai mūsų istorijos įprasminimas.

Susirinkusieji turėjo galimybę dalyvauti aukcione, dosniausiems jo dalyviams atiteko klubo narių įsteigti prizai. Vakaro metu burtų keliu buvo išrinkta loterijos laimėtoja – bilietas į miuziklą „Paryžiaus katedra“ atiteko Vilmai Kuprescenko.

Nuoširdžiai dėkojame visiems nominantams už jų indėlį, puoselėjant lietuvybę išeivijoje. Kiekvienas mūsų paminėtas žmogus – iškili asmenybė, pavyzdys, skatinantis, įkvepiantis ir vienijantis mus dideliems tikslams ir meilei Lietuvai. Esame dėkingi visiems dalyvavusiems šventėje už puikią nuotaiką, gražius žodžius, linkėjimus ir bendrą tikslą, išlaikant lietuvybę.

Daugiau apie klubo veiklą galite sužinoti apsilankę „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/RotaryClubofChicagolandLithuanians/

Studio Light nuotraukos

Loreta Timukienė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu