Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Neaiški ateitis po „Brexit“

08/04/2017 Aidas

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį patvirtino, jog ir toliau laikysis griežtos pozicijos derybose dėl „Brexit“ su Europos Sąjunga, kurią šalies premjerė Theresa May išdėstė anksčiau šiais metais – įskaitant ir siekį nutraukti laisvą ES piliečių judėjimą į JK – paneigiant anksčiau pasirodžiusius prieštaringus ministrų kabineto narių pareiškimus.

Šalies premjerės atstovas spaudai pažymėjo, jog laisvas ES piliečių judėjimas į ir iš JK baigsis 2019 m. kovą, kai šalis oficialiai išstos iš Bendrijos.

„Būsimos imigracijos sistemos elementai bus pristatyti sava tvarka, – taip pat sakė jis. – Būtų nederama spėlioti, kokie jie bus, arba teigti, jog laisvas judėjimas ir toliau tęsis.“

Praėjusią savaitę vidaus reikalų sekretorė Amber Rudd savo išsakytais komentarais leido suprasti, jog užbaigus „Brexit“ procesą šalyje greičiausiai įsigalios palyginti liberali migracijos sistema. Tačiau Liamas Foxas, tarptautinės prekybos sekretorius, „The Sunday Times“ savaitgalį sakė, jog „nereglamentuotas laisvas žmonių judėjimas“ tarp JK ir ES po Didžiosios Britanijos išstojimo iš 28 šalių bloko prieštarautų elektorato norams, išreikštiems pernai metų referendume dėl narystės ES.

Savo ruožtu, premjerės atstovas pirmadienį pareiškė, kad vyriausybės požiūris į „Brexit“ derybas nesikeičia nei viena, nei kita kryptimi. „Vyriausybės pozicija yra tokia pati, kokią išdėstė ministrė pirmininkė Lankasterio rūmuose“, - sakė jis, turėdamas omenyje sausį premjerės pasakytą kalbą, kurioje ji išdėstė savo požiūrį į „Brexit“ derybas. Toje kalboje May sakė, kad JK derybose sieks susitarimo daugeliu klausimų, tačiau neatmetė galimybės, kad Didžioji Britanija gali palikti ES ir nepasiekusi galutinio susitarimo.

Šie jos atstovo spaudai komentarai buvo išsakyti po to, kai šalies iždo kancleris Philipas Hammondas atsitraukė nuo ankstesnių savo siūlymų, jog JK po „Brexit“ gali tapti dereglamentuota žemų kainų konkurente ES, kai Prancūzijos laikraščiui „Le Monde“ pasakė, kad jo šalis planuoja išlikti „atpažįstamai europietiška“ net ir po išstojimo iš ES, bei pažymėjo, jog JK nežais „fiskaline korta“, kad išsaugotų savo konkurencingumą po to, kai paliks Bendriją 2019-ųjų kovą.

Hammondas jau anksčiau Vokietijos laikraščiui „Welt Am Sonntag“ buvo sakęs, kad jeigu JK nepavyks pasiekti susitarimo „Brexit“ derybose, šalis gali pakeisti savo ekonominį modelį ir pradėti konkuruoti su europietiškuoju bloku per savo reglamentinį ir mokestinį režimą.

„Aš dažnai girdžiu sakant, kad JK svarsto galimybę įsitraukti į nesąžiningą konkurenciją per reglamentus ir mokesčius, – sakė jis „Le Monde“, tačiau pažymėjo, jog tai nėra nei dabartinis JK planas, nei šalies vizija ateičiai. – Mūsų surenkamų mokesčių lygis, vertinant pagal BVP vienam gyventojui, siekia maždaug Europos vidurkį, ir aš manau, kad ir toliau liks šiame lygyje. Galiu prognozuoti, kad mes liksime šalimi su tokiu socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu modeliu, kuris yra atpažįstamai europietiškas.“

Hammondas vadovauja nuosaikiajai įstatymų leidėjų grupei, agituojančiai vengti „aklavietės“ pereinamuoju laikotarpiu. Praėjusį penktadienį jis BBC žinioms sakė, jog nuosaikus „Brexit“ susitarimas gali reikšti, kad iškart po JK išstojimo iš ES įvyks labai nedaug pokyčių, ir pereinamasis sandėris gali galioti iki pat kitų visuotinių rinkimų JK, numatomų 2022 m.

Tačiau tarptautinės prekybos sekretorius Liamas Foxas, vienas aršiausių „Brexit“ šalininkų ministrų kabinete, šį savaitgalį teigė, jog nors ir būtų atviras diskusijoms dėl pereinamojo laikotarpio susitarimo laisvojo gyventojų judėjimo klausimu, jis „neturi žinių“ apie planus pradėti tokias diskusijas.

„Jeigu buvo kažkokių diskusijų šiuo klausimu, aš apie tai nieko nežinau, – sakė jis „The Sunday Times“. – Aš nesu susijęs su jokiomis diskusijomis šiuo klausimu ir nedaviau savo sutikimo panašiems dalykams.“

Atrodo, kad vyriausybės pastangų uždangstyti ministrų nesutarimus nepakako, nes jau pirmadienį šalies opozicijos iždo sekretorius Peteris Dowdas pareiškė, jog naujausi Hammondo komentarai parodė, kad vyriausybė „tapo farsu“.

„Jis ne tik nesutinka su kitais ministrų kabineto nariais dėl „Brexit“, jis netgi konfliktuoja pats su savimi, nes šie jo komentarai prieštarauja tam, ką jis kalbėjo sausį“, - sakė Dowdas.

Kol laikrodis ir toliau skaičiuoja minutes iki istorinio JK atsiskyrimo nuo ES, pažvelkime, ką „Brexit“ gali reikšti milijonams šiuo metu šalyje gyvenančių Europos šalių piliečių bei žemyne gyvenančių britų.

Kiek ES piliečių iš viso gyvena Didžiojoje Britanijoje? Šiuo metu JK gyvena maždaug 3,3 mln. ES piliečių, įskaitant beveik 600 000 vaikų. Theresa May patvirtino, jog visi ES piliečiai, šiuo metu gyvenantys JK, galės siekti „gyventojo statuso“ ir pasilikti šalyje visam laikui. Premjerė birželį pažadėjo, kad „nė viena šeima nebus išskirta“, kai pristatė 15 psl. apimties dokumentą, detalizuojantį vyriausybės planus piliečių teisėms. Ji taip pat atskleidė, kad visi jų artimi giminaičiai, net ir gyvenantys už ES ribų, taip pat galės pasilikti šalyje, jeigu atvyks iki „Brexit“ galutinio termino (2019 m. kovo). May yra sakiusi: „Noriu visiškai patikinti žmones, kad, pagal šiuos planus, nė vieno teisėtai JK gyvenančio ES piliečio nebus prašoma palikti šalies po JK išstojimo iš ES. Mes norime, kad jūs pasiliktumėte. ES piliečiai deda neįkainojamą indėlį į mūsų Jungtinę Karalystę, į mūsų ekonomiką, mūsų viešąsias paslaugas ir mūsų kasdienius gyvenimus.“

Liepos mėnesį Anglijos vaikų teisių komisarė apkaltino ES naudojantis vaikais kaip „derybų įrankiu“ derybose po to, kai Briuselis atmetė dosnų Theresos May pasiūlymą dėl ES piliečių teisių. Anne Longfield sukritikavo „Brexit“ derybininką Michelą Barnierą dėl viešų abejonių beveik 600 000 JK gyvenančių vaikų, turinčių kitų ES šalių pilietybę, ateitimi. Briuselis savo ruožtu pareikalavo iš JK, jog Europos teisingumo teismas ir toliau išsaugotų savo jurisdikciją ES piliečiams, tačiau komisarė išreiškė nuogąstavimus, kad tai gali palikti pilietybės klausimą „aklavietėje“ iki pat derybų pabaigos.

Theresa May šį savaitgalį taip pat pareiškė, kad „neteisinga“ teigti, jog laisvas žmonių judėjimas „ir toliau bus toks, kaip dabar“ po 2019 m. kovo. Po šios datos ES piliečiai, migruojantys į JK, privalės prisiregistruoti iki tol, kol įsigalios nauja nuolatinė imigracijos sistema. Primename, kad laisvo judėjimo principas leidžia ES piliečiams gyventi, dirbti, ir, tam tikrais atvejais, naudotis socialinės paramos sistema bet kurioje ES šalyje.

Ar ES šalių piliečiams reikės palikti šalį po „Brexit“? Pagal dabartinius planus, ES šalių piliečiai, praleidę JK bent penkerius metus, privalės kreiptis į Vidaus reikalų biurą ir gauti leidimą toliau gyventi šalyje per dviejų metų laikotarpį. Tai reikštų, kad vyriausybė turėtų apdoroti po vidutiniškai 4 100 tokių prašymų per dieną. Žmonėms taip pat tektų sumokėti apie £65 už tokį leidimą – tai iždą papildytų iš viso £195 mln. Teisė prašyti naujo statuso galios ir imigrantų šeimų nariams bei partneriams, įskaitant tuos, kurie šalyje dar nėra praleidę penkerių metų.

Visi asmenys, teisėtai gyvenantys JK mažiausiai penkerius metus, gaus „gyventojo statusą“ ir galės gyventi, dirbti ir naudotis šalies socialinių paslaugų sistema lygiai taip pat, kaip ir iki šiol. Tuo tarpu visi ES šalių piliečiai, atvykę į JK prieš mažiau nei penkerius metus iki 2019 m. kovo, gaus „laikinus leidimus“ apsistoti tam tikram laikotarpiui, kuris, kaip manoma, gali siekti iki dviejų metų. Vaikai, gimę šalyje tėvams, turintiems kitų šalių pilietybę, automatiškai taps Didžiosios Britanijos piliečiais.

Kas keisis Europoje gyvenantiems britams? Ministrė pirmininkė derybų metu sieks garantijų 4,5 mln. britų, gyvenantiems Europoje. Vyriausybė jau prižadėjo, kad britai išsaugos teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą keliaudami ar gyvendami Europoje, o Europoje gyvenantys pensininkai britai kiekvienais metais gaus vis didesnes pensijos išmokas, kaip būtų, jeigu jie vis dar gyventų JK. Guy‘jus Verhofstadtas, Europos Parlamento vyriausiasis „Brexit“ derybininkas, taip pat yra iškėlęs pasiūlymą, jog britams būtų pasiūlyta „asociatyvi pilietybė“ po to, kai JK išstos iš ES, netgi paliekant jiems galimybę dalyvauti ES rinkimuose.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu