Daugiau 
 

Nepaprasta tamplierių istorija

09/29/2017 Aidas
society-1060-e1506681336946

Knygoje „The Templars: The Rise and Spectacular Fall of God’s Holy Warriors“, britų istorikas Danas Jonesas siekia atskirti faktus nuo mitų, kad papasakotų nepaprastą šio legendinio religinio ordino istoriją. Jis „National Geographic“ papasakojo, kaip tamplieriai iš Kryžiaus žygių piligrimų gelbėtojų pavirto plačios finansinės imperijos valdovais, kur jie dingo, ir kodėl šiandien jų vardu naudojasi islamistai.

- Daugelis mūsų apie tamplierius sužinojo iš „Da Vinčio kodo“. Ar didelė dalis tos knygos yra paremta istoriniais faktais?

- Labai nedidelė! (juokiasi – red. past.) „Da Vinčio kodas“ labai gerai pristato tamplierių pseudoistoriją ir Šventąjį gralį kaip slaptos Jėzaus Kristaus kraujo linijos metaforą. Tai tikrai užvaldė žmonių vaizduotę.

Jeigu skaitėte specifines pastraipas apie tamplierius „Da Vinčio kode“, tuomet sutiksite, kad tai yra puiki tamplierių mito ir tamplierių istorijos priemaiša. Brownas betarpiškai keičia faktinę informaciją, tokią kaip ordino įkūrimas Jeruzalėje 1119-aisiais, mitais ir spekuliacijomis, kurie visada supo tamplierius. Viskas atrodo labai realu, bet, paėmus bendrai, tai yra netiesos ir pusiau tiesos fokusas.

- Grįžkime prie pradžios. Kas buvo tie tamplieriai? Kada ir kur jie veikė?

- Jų ištakos gali būti atsekamos iki Jeruzalės ir Pirmojo Kryžiaus žygio pabaigos. Po Pirmojo Kryžiaus žygio, kai miestas perėjo iš musulmonų krikščionių okupantams, į jį atplūdo visa banga piligrimų iš Vakarų. Jų patirtis, kaip mes žinome iš išlikusių dienoraščių, buvo tokia, kad Jeruzalę ir šventąsias vietas supančios teritorijos buvo nepaprastai pavojingos.

Piligrimų dienoraščiai aprašo kalnus negyvėlių pakelėse, kur juos užpuldavo banditai ir palikdavo praryti laukiniams žvėrims. Maždaug 1119 metais, grupė riterių, daugiausia prancūzų karių iš Šampanės regiono, nusprendė įkurti pakelės patrulių grupę su tikslu apsaugoti piligrimus aplink Jeruzalę. Per po to sekusius dešimtmečius, jie iš piligrimų gelbėtojų tapo elitine sukarinta Kryžiaus žygių karių grupe. Jų istorijos pradžioje jiems buvo perleistas pastatas, kurį šiandien žinome kaip Al Aksos mečetė ant Šventojo kalno.

Kartais tamplieriai dar yra vadinami „kariais vienuoliais“, bet tai šiek tiek klaidinanti sąvoka. Jie iš tiesų nebuvo vienuoliai, nors ir gyveno į jų panašų gyvenimą. Pilnas jų ordino pavadinimas buvo „Jėzaus Kristaus ir Saliamono šventyklos neturtingieji broliai kariai“.

- Frazė „civilizacijų susidūrimas“ šiandien yra populiari tarp dešiniojo sparno idėjininkų, apibūdinant konfliktą tarp Vakarų ir islamo. Ar būtų sąžininga sakyti, kad tamplieriai buvo krikščioniškoji „Islamo valstybės“ versija?

- Prancūzų rašytojas Rene Guenonas sako, jog tamplierių ordino žlugimas buvo esminė akimirka ilgoje civilizacijų susidūrimų istorijoje. Iš tiesų, nesunku šiandien į Kryžiaus žygių istoriją žiūrėti kaip į civilizacijų konfliktą, tačiau aš nemanau, kad tai yra visiška tiesa. Taip, tai iš dalies buvo ideologijų susidūrimas, bet taip pat ir kone nekontroliuojamas karas dėl praktiškai visiems patrauklios teritorijos.

Kalbant apie tamplierius kaip apie „viduramžių ekstremistus“, manau, jog išoriškai tikrai yra daug metodų ir ideologijų tokiose grupėse kaip „Islamo valstybė“, kuriuos taip pat galime atpažinti pačiose ekstremaliausiose krikščioniškose grupėse Viduramžių laikais, ypač išskiriant mirties vardan savo religijos idėją. Taip pat juos vienija idėja, kad atskiras organizacijos narys gali būti lengvai pakeičiamas, tačiau organizacijas labiausiai sujungia ideologija – tas įsitikinimas, kad pergalę bus galima švęsti tik tuomet, kai Šventoji žemė bus išvalyta nuo kitatikių.

- Tamplieriai ne tik buvo krikščionių kariai, bet galiausiai jie ėmė kontroliuoti ir platų finansinį tinklą, įskaitant nekilnojamąjį turtą, bankus, ir netgi senovinį kredito unijos prototipą. Papasakokite daugiau apie šią imperiją.

- Jūs visiškai teisus! Nuo pat ankstyvųjų savo metų tamplieriai sulaukė didelės materialinės ir finansinės paramos iš pamaldžių krikščionių, kurie norėjo pasikelti Viešpaties akyse, tačiau nepageidavo patys eiti kariauti (juokiasi – red. past.). Tokiu būdu, tamplieriai sukūrė žemės ir nekilnojamo turto tinklą Airijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, o taip pat Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Vengrijos, Vokietijos ir netgi Kipro karalystėse.

Visą šį turtą jie valdė taip, kad maksimaliai pasididintų pajamas, ir galiausiai tamplierių ordinas tapo nepaprastai turtingas tiek grynųjų pinigų, tiek nekilnojamojo turto. XIII-ame amžiuje jie jau gebėjo nesunkiai kilnoti savo turtą iš vienos vietos į kitą. Mes žinome, kad per Penktąjį Kryžiaus žygį, nuo 1213 iki 1221 metų, popiežius naudojosi tamplieriais kaip mokesčių rinkėjais, būtent dėl jų sugebėjimo lengvai keliauti ir rinkti lėšas.

Tamplieriai buvo ypač artimi Prancūzijos valdovams. Kai karalius Liudvikas IX išleido visus savo pinigus Septintojo Kryžiaus žygio metu, tamplieriai aktyviai padėjo apginkluoti jo kariuomenę ir paskyrė laivų, kad perkeltų karius iki pat Egipto. Šio Kryžiaus žygio metu Liudvikas IX taip pat buvo pagrobtas ir tamplieriai padėjo išmokėti paskutinę jo išpirkos dalį, kurią surinko vos per dieną, iš savo laivuose laikytų turtų.

Tamplieriai dažnai yra vadinami pirmaisiais bankininkais, ir aš naudoju šią sąvoką savo knygoje, nors manau, kad geresnis šiandieninis atitikmuo būtų „Viduramžių laikų finansinių paslaugų tiekėjai“. Jie ne tik turėjo keliaujančius indėlių ir paskolų bankus, bet taip ir sudarinėjo įvairiausias skolinimo sutartis su Prancūzijos karaliais ir popiežiaus administracija.

- Tamplierių ordino turtas galiausiai lėmė staigų ir brutalų jų žlugimą valdant Prancūzijos karaliui Pilypui IV. Papasakokite mums apie šį istorijos epizodą.

- 1291-aisiais, Kryžiaus žygių metu užimtos teritorijos buvo prarastos, o tamplieriai buvo išspirti iš Šventosios žemės ir turėjo atsitraukti į Kiprą. Tai lėmė 15 metų trukusius apmąstymus vakarietiškame krikščioniškame pasaulyje. Mandagiuose Vakarų Europos rateliuose ėmė populiarėti ta mintis, kad galbūt reikia reformuoti karinius ordinus, įskaitant tamplierių ordino išformavimą ir naujo įsteigimą.

1306 metais Jacquesas de Molay, paskutinis tamplierių ordino vadas, buvo iškviestas į Europą aptarti planų dėl naujo Kryžiaus žygio, bei apsaugoti ordiną nuo ketinimų jį išformuoti. Popiežius, kuriam jis buvo pavaldus, Klemensas V iš Gaskonės regiono Prancūzijoje, buvo praktiškai po padu karaliui Pilypui IV.

1307-aisiais, beje, penktadienį, 13 dieną, Pilypas įsakė pradėti ataką prieš tamplierius, kad perimtų jų turtus ir sustiprintų savo, kaip krikščionio reformisto karaliaus, poziciją. Jis pasiuntė savo agentus į kiekvieno tamplieriaus namus Prancūzijoje, kad suimtų visus ordino narius, kuriuos tik galėjo rasti, ir uždarytų juos į kalėjimą. Daugybė jų buvo nukankinti ir viešai nuteisti. Jiems iškeltus kaltinimus galima pavadinti puikia šiuolaikine fraze – „netikros naujienos“. Kaltintojai pasinaudojo kasdienio tamplierių gyvenimo aspektais – pavyzdžiui, taikos bučiniu, – kad pavaizduotų juos kaip iškrypimo ir seksualinės nedorybės incidentus.

Tamplierių persekiojimas Prancūzijoje ir kitose teritorijose tęsėsi iki 1312 metų, kai ordiną oficialiai panaikino popiežiškoji taryba. Dar po dviejų metų Jacquesas de Molay ir keli kiti tamplierių ordino vadai buvo paleisti iš kalėjimo ir nuteisti specialios kardinolų grupės už jų asmenines piktadarybes. Jacquesas de Molay ir dar vienas jo kolega atsiėmė savo anksčiau padarytus prisipažinimus dėl erezijos, kurie buvo išgauti juos kankinant, ir todėl buvo sudeginti ant laužo Paryžiuje.

Jacquesui de Molay mirštant, vienas liudininkas išgirdo, kaip tamplierių vadas prašo Dievo atkeršyti žmonėms, kurie jį taip nukankino. Na ir ką, po metų, tiek Prancūzijos karalius Pilypas IV, tiek popiežius Klemensas V buvo mirę (juokiasi – red. past.).

- Norvegų teroristas ir baltųjų supremacistas Andersas Breivikas teigė priklausantis atkurtam tarptautiniam tamplierių ordinui. Kaip manote, ar tame yra bent dalelė tiesos?

- Andersas Breivikas teigė esąs vienas iš atkurto tamplierių ordino įkūrėjų. Jis sakė, kad iš viso devyni įkūrėjai susitiko Londone ir nusprendė įsteigti naują šventąjį ordiną su misija kovoti prieš musulmonus Europoje.

Tamplierių simbolizmas tikrai nepaprastai vilioja, ypač neofašistus, baltuosius supremacistus ir islamofobus, kurie tiki, jog kovoja istoriniame civilizacijų kare tarp krikščionybės ir islamo. Ar tai būtų masonai, ar teroristai, ar netgi Meksikos narkotikų karteliai, didelės grupės žmonių naudojasi tamplierių simbolika, protokolais ir įsitikinimais savo pačių tikslams pasiekti.

- Tamplieriai ir toliau įkvepia rašyti knygas, kurti filmus ir netgi kompiuterinius žaidimus („Assassin‘s Creed“). Kaip manote, kodėl? Ko jie gali mus išmokyti?

- Ši nuostabi jų istorija yra praturtinta nepaprastų mitų, legendų ir simbolių, kurie net ir šiandien kaitina žmonių vaizduotę. Tačiau tas pats vyko ir pačių tamplierių laikais! XIII-ame amžiuje vokiečių poetas Wolframas von Eschenbachas aprašė tamplierius pačiame savo pasakojimo apie karalių Artūrą centre, kaip Šventojo gralio gynėjus. Jie simbolizuoja kažką egzotiško, keisto ir paslaptingo, kas ir šiandien mums atrodo kartu ir svetima, ir taip patraukliai pažįstama.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu