Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

03/13/2018 Aidas
web 6

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje Nerijus Mačiulis kalbėjo apie euforiją kriptovaliutų ir finansų rinkose. Būtent čia ir pasėtos pirmosios krizės sėklos, sako ekonomistas.

Nebeturime baimės, nebeturime racionalumo

Ekonomistas N. Mačiulis prisiminė vieno iš JAV prezidentų pasakymą – vienintelis dalykas, kurio turime bijoti – baimė. Tačiau dabar esame tokioje situacijoje, kuomet baimės visiškai nėra, tikimasi, kad akcijos toliau kils ir viskas bus gerai.

„Kai klausia kada prasidės krizė? Krizė jau prasidėjo. Dabar esame tokioje situacijoje, kur baimės visiškai nėra. Krizė jau pernai prasidėjo, gal dar šiek tiek anksčiau visų galvose. 2017 metai buvo tokie neracionalūs, tokie persunkti euforijos, kuomet visos blogos naujienos buvo ignoruojamos. JAV prezidento pasipykimai su Šiaurės Korėjos vadovu: vienas sako, kad turiu branduolinį ginklą, kitas „Twitteryje“ rašo, kad turiu didesnį mygtuką. Finansų rinkos susvyruoja šiek tiek.

Pirmą kartą istorijoje buvo metai, kuomet kiekvieną mėnesį be pertraukos brango viso pasaulio akcijos. Nepaisant visų geopolitinių rizikų, visų protekcionistinių šmėklų ir visų kitų problemų. Nepaisant to, kad palūkanų normos pradeda didėti ir baigiasi neigiamų palūkanų era. Jei kas prieš penkis metus būtų pasakę, kad 2017 metais 10 trilijonų vertės vertybiniais popieriais bus prekiaujama su neigiamu pajamingumu, investuotojai pirks vertybinius popierius, kurių palūkanos neigiamos, tai niekas nebūtų patikėję. Tokie scenarijai vadovėlyje nebuvo parašyti. Bet dar dabar yra 7,5 trilijonų JAV dolerių vertės vertybinių popierių, kurių pajamingumas neigiamas, įskaitant ir įmonių obligacijų su neigiamu pajamingumu“, – konferencijoje kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, atsidūrėme visiškai iškreiptų veidrodžių karalystėje. Jis paaiškina, kad tokie iškraipymai atsirado dėl neigiamų palūkanų ir trilijonų dolerių įlietų rinką iš Centrinių bankų.

„Dešimt trilijonų, tai maždaug prilygsta 200 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokios sumos nukreiptos į vertybinius popierius, kur niekas nesitiki teigiamos grąžos. Tikimasi, kad tos pervertintos obligacijos bus dar brangiau parduodamos ar centriniams bankams, ar didesniems kvailiams kokiems. Ir net, kai vyksta tokios menkos korekcijos, kokios buvo sausio mėnesį, kai nukrenta 9–10 proc. akcijų rinkos, kokios pagrindinės naujienų antraštės? Nuolaida. Galima nusipirkti su nuolaida.

Nors, jei pažiūri akcijų kainas ir akcijai tenkančio pelno santykį, tai tas santykis didesnis buvo tik du kartus istorijoje: interneto bendrovių burbulas ir 1999 metų prieš krizę. Dabartinis momentas pirkti, net jei labai teigiamai vertini visas perspektyvas ir manai, kad viskas bus gerai pasaulyje: toliau augs ekonomika, jokių protekcionistinių karų nebus, nebus geopolitinių rizikų, Donaldas Trumpas nepadarys to, ką žada...

Ši euforija tikrai unikalus bruožas. Baimės nebuvimas ir euforija ypač daugelyje finansų rinkų jau yra krizės bruožas ir tos sėklos jau yra pasėtos“, – teigia N. Mačiulis.

Kriptovaliutos nėra revoliucija

Ekonomistas N. Mačiulis pašiepia ir kriptovaliutų verslo modelį. Jis pajuokauja, kad kas dar turi laiko pirkti įmones, jas pertvarkyti ir vėliau parduoti brangiau su 7 proc. metine grąža. Dabar geriau nusiperki kriptovaliutą, o po mėnesio parduodi dvigubai brangiau.

Tačiau pasak jo, pamirštama, kokią žalą neša kriptovaliutos.

„Kriptovaliutų kasimas iš esmės yra sandorių tvirtinimas. Kas reiškia, kad tai labai brangus ir neefektyvus procesas. Vien bitkoinas per metus sandorių tvirtinimui sunaudoja 50 tWH elektros Tai yra dešimt kartų daugiau nei Lietuva per metus.

Problema yra iš esmės ta, kad jokios pridėtinės vertės jos kol kas nekuria. Tai tik pažadas, kad revoliucionuos visą pasaulį. Tas elektros energijos sąnaudas galima paversti kitais rodikliais. Pavyzdžiui, kiek anglies dvideginio išmetama. Tai vien bitkoinas per metus – 30 megatonų. Beveik dvigubai daugiau negu visi transatlantiniai skrydžiai“, – sako jis.

Anot jo, iš kriptovaliutų galima išlošti tik dviem atvejais. Pirmuoju, jei rasi didesnį kvailį, kuris iš tavęs brangiau nupirks. Antruoju, jei pats sukursi kriptovaliutą, išleisi ir ją išpirks.

„Tačiau jau dabar 50 proc. sėkmingai įvykdytų pirminių kriptovaliutų siūlymų jau numirę: išplatinom, pasiėmėm pinigus, viso gero. Pabaigoje šių metų ar kitų metų, 99 proc. bus tokių. Tai aišku patrauklu. Tuos 20–30 miljonų susirinkti dabar reikia spėti ir išsigryninti, tačiau tai bus didelis smūgis reputacijai. Tai bus gėdos stulpas, kurio nesinorės įrašyti į CV“, – teigia ekonomistas.

Jis įsitikinęs, kad klaidinga manyti, jog žmonės iš kriptovaliutų kasimo uždirba tiek, kad gali nusipirkti „Ferrari“. Žmogus juk gali nusipirkti dėl to, kad turi pinigų.

„Tos baimės reikėtų šiek tiek daugiau turėti, reikėtų racionaliau vertinti visas finansines galimybes“, – savo pranešimą užbaigia jis.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu