Europos Komisijos prezidento Jeano-Claude‘o Junckerio atstovas sakė, kad Briuselis šiuo metu „kruopščiai analizuoja“ nepriklausomų rinkimų stebėtojų pranešimus apie galimus referendumo pažeidimus.
„Vertindami nepriklausomų stebėtojų pateiktą ataskaitą, glaudžius referendumo rezultatus, ir toli siekiančias konstitucinių pakeitimų implikacijas, mes raginame Turkijos vyriausybę labai atsargiai apsvarstyti savo būsimus žingsnius ir siekti plačiausio įmanomo nacionalinio konsensuso laikotarpyje po referendumo, - sakė jis. – Mes raginame visas puses pademonstruoti susivaldymą, o vyriausybę – pradėti skaidrų nepriklausomų stebėtojų aptikto taisyklių nesilaikymo tyrimą.“
Europos Komisijos atstovas taip pat patvirtino, kad nei Junckeris, nei Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas nebendravo su Erdoganu nuo jo pergalės.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, priešingai, asmeniškai pasveikino Turkijos prezidentą per telefoninį skambutį pirmadienį, bei taip pat pasikalbėjo su Erdoganu apie pastarojo meto įvykius Sirijoje, Jungtinių Valstijų atsaką į ten įvykdytą cheminę ataką, bei „susitarė dėl svarbos laikyti Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą atsakingu asmeniu“.
Kalbėdamas per spaudos konferenciją Briuselyje, EK atstovas spaudai pridūrė: „Kalbant apie ateitį, kaip jau anksčiau yra sakęs Komisijos prezidentas Junckeris, mes raginame Turkiją artėti prie Europos Sąjungos, o ne vis toliau ir vis greičiau nuo mūsų tolti.“
Referendumas baigėsi labai glaudžiu rezultatu – 51,4 proc. Turkijos rinkėjų atidavė savo balsą už prezidento galių praplėtimą, kai tuo tarpu „ne“ stovyklą palaikė 48,6 proc. šalies rinkėjų. Tačiau stebėtojams didžiausią nerimą kelia rinkiminės komisijos paskutinę akimirką priimtas sprendimas suskaičiuoti ir neužštampuotus biuletenius – toks sprendimas visuose ankstesniuose rinkimuose būtų buvęs pripažintas negaliojančiu, o tokiu būdu buvo įskaičiuota net 1,5 mln. balsų. Galiausiai, baigus skaičiuoti balsus, paaiškėjo, jog „taip“ stovyklos persvara siekė 1,1 mln. balsų. Stebėtojai iš Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (Organisation for Security and Cooperation in Europe, OSCE) sakė, jog referendumo kampanija buvo vykdoma „nelygiame žaidimo lauke“.
Turkijos ministras pirmininkas Binali Yildirimas antradienį sakė, kad kalbos apie referendumo taisyklių pažeidimus yra varganos pastangos priversti tarptautinę visuomenę suabejoti referendumo rezultatu po to, kai pagrindinė šalies opozicijos partija pažadėjo sieksianti jo anuliavimo.
„Žmonių valia atsispindėjo rinkiminiuose biuleteniuose, todėl diskusijos baigtos, - sakė Yildirimas savo parlamentinei grupei. – Visi turėtų gerbti referendumo rezultatą, ypač pagrindinė opozicija.“
Europos lyderiai kol kas labai atsargiai vertina referendumo baigtį, iš dalies dėl įsitikinimų, jog tai gali pastatyti į pavojų migracijos susitarimą su Turkija, kuris padėjo pažaboti masinį žmonių judėjimą į Senąjį žemyną.
Primename, kad mainais į susitarimą su Turkija Europos Sąjunga, be kita ko, yra pažadėjusi suteikti teisę 75 mln. turkų teisę į bevizį režimą Šengeno zonoje. Dar kartą pademonstruodamas, kad Europos lyderius neramina referendumo rezultatai, EK atstovas neatmetė galimybės, jog Turkijai vis tiek bus suteiktas bevizis režimas, nors šalis ir nėra išpildžiusi savo demokratinių įsipareigojimų.
Vis dėlto, paklaustas apie Erdogano sekmadienį išsakytus komentarus, jog jis ketina surengti dar vieną referendumą, šįkart dėl mirties bausmės grąžinimo, Komisijos atstovas spaudai pavadino tai „pačia raudoniausia linija“ Turkijos dešimtmečių trukmės bandymuose prisijungti prie bloko.
Derybos dėl Turkijos prisijungimo prie ES prasidėjo 2005-aisiais, tačiau jų metu pasiektas tik labai ribotas progresas, daugiausiai dėl nerimo, susijusio su žmogaus teisių padėtimi Turkijoje. Erdoganas yra sakęs, jog prisijungimo prie ES klausimą jis norėtų palikti spręsti žmonėms, referendumo pagalba.
