Šaltuoju metų sezonu retas žino, kaip teisingai rūpintis akimis, todėl žmonės itin dažnai skundžiasi dviem didžiausiomis problemomis – varginančiu ašarojimu ir akių sausėjimu. 

Žiemą vėjas ir šaltis džiovina akies paviršių, o organizmas, norėdamas apsiginti, pradeda drėkinti akį ir ima riedėti ašaros. Ašarojimas yra sveika apsauginė reakcija, tačiau daugeliui tai sukelia rimtą diskomfortą.

O štai sausų akių sindromui didelį poveikį turi patalpų šildymas: kuo intensyviau šildoma, tuo stipriau oras paveikia akis dengiančią natūralią ašarų plėvelę, akys išsausėja, tampa jautresnės, gali atsirasti deginimo jausmas, dilgčiojimas. Akių sausumas dar stipriau pasireiškia tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų, diskomfortą gali sukelti ir ryškus dirbtinis apšvietimas.

Sausų akių sutrikimais paprastai dažniausiai skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės. Organizmui senstant, lėtėja reikalingų medžiagų gamyba, pritrūksta ašarų liaukų ir drėgmės gaunama mažiau. Vis dėlto, akių sausumu vis dažniau skundžiasi ir jauni žmonės, o tokia tendencija jau neramina.

Nuolat dirginamos akys sparčiau sensta, tad jas reikėtų nuolat stiprinti, prižiūrėti. Akims svarbus vitaminas A, žuvų taukai, liuteinas. Šių medžiagų ir vitaminų galima gauti ir su maistu – ypač akims naudingos morkos ir mėlynės. Tačiau bene svarbiausia taisyklė, kuri gali padėti apsaugoti akis nuo perštėjimo ir sausėjimo, yra kasdienis akių drėkinimas. Norint palaikyti nuolatinę drėgmę, reikėtų pasitelkti dirbtines ašaras ar akių lašus, kurie ir drėkina, ir panaikina deginimo, karščio pojūtį.

Drėkinti svarbu ne tik akis, bet ir patalpas. Sausas patalpų oras bus mažiau kenksmingas, jei namus ar darbo kabinetą reguliariai vėdinsite. Ne ką mažiau svarbu leisti akims pailsėti nuo ekranų, o tam padės labai paprastas pratimas. Kartą per valandą darykite maždaug 5 min. pertrauką, atsipalaiduokite, pramankštinkite akis žiūrėdami į tolį, pasukiokite akių obuolius visomis kryptis. Toks pratimas – svarbus poilsis ir jums, ir akims.