Daugiau 
 

Ark. G.Grušas: Apsaugoti šeimą

11/19/2016 Aidas
web-1-2

„Svarbu, kad mes visi kaip piliečiai aktyviai dalyvautume visuomenės gyvenime ir procesuose, kuriančiuose mūsų aplinką. Šitokių iniciatyvų pasirašymas yra krikščioniškos pozicijos išraiška“, – apie iniciatyvą „Mama, tėtis, vaikai“, kuria siekiama, kad į Europos Sąjungos teisinę struktūrą būtų įrašytas konkretus šeimos apibrėžimas, dėl kurio, kaip bendro vardiklio, sutariama visoje ES, kalba arkivyskupas Gintaras Grušas.

- Į ką kviečia Katalikų Bažnyčia šiandien, kai kalbame apie akciją „Mama, tėtis ir vaikai“?

- Šiuo metu Lietuvoje ir kitur pasaulyje bandoma keisti pamatines sąvokas. Tai daroma filosofinėse diskusijose ir politikoje. „Mama, tėtis ir vaikai“ yra Europos piliečių iniciatyva, siekianti, kad į Europos Sąjungos teisinę struktūrą būtų įrašytas konkretus šeimos apibrėžimas, dėl kurio, kaip bendro vardiklio, sutariama visoje ES.

Galime matyti kai kurių politikų ir politinių partijų intensyvius bandymus įteisinti tokias šeimos, santuokos, partnerystės sąvokas, kurios iš principo yra nekrikščioniškos. Todėl Europoje gimė iniciatyva, pasinaudojant ES įstatymuose numatyta teise, surinkti milijoną parašų, kad ES institucijos remtųsi bendru šeimos apibrėžimu. Pagal šį apibrėžimą šeima kyla iš santuokos ar giminystės. Toks apibrėžimas apimtų sutuoktinius ir jų vaikus, vienišus tėvus su vaikais, įvaikius, brolius ir seseris, senelius. Kiekviena šalis galėtų išlaikyti jau įteisintas bendro gyvenimo formas, pavyzdžiui, partnerystę, bet būtų užkirstas kelias spaudimui iš Europos Sąjungos teisės perkelti į savo teisę ką nors daugiau nei šį bendriausią šeimos apibrėžimą.

Svarbu, kad mes visi kaip piliečiai aktyviai dalyvautume visuomenės gyvenime ir procesuose, kuriančiuose mūsų aplinką. Šitokių iniciatyvų pasirašymas yra krikščioniškos pozicijos išraiška.

Parašų rinkimo akcijos padaro visuomenės balsą girdimą. Dažnai masinė žiniasklaida ir politikai turi savo tendencijų. Jie bando skleisti savo, o kartu – nuslopinti krikščionišką žinią. Tas turbūt aiškiausiai buvo matoma demonstracijose už šeimą Paryžiuje „La Manif pour Tous“ (pranc. Manifestas visiems), į kurias susirinko daugiau nei milijonas žmonių, tačiau žiniasklaidoje apie tai beveik nieko negirdėjome ir nematėme. Daug mažiau žmonių susirenka į demonstracijas už abortus, tačiau pasaulio žiniasklaidoje tokie protestai labai plačiai nuskamba. Turime nenutylėti šio tendencingumo. Reikia, kad parodytume savo valią ir kad žmonių, palaikančių šeimą ir gyvybę, balsas taip pat būtų išgirstas.

Kartais norima, kad viešojoje erdvėje apie tai daugiau kalbėtų vyskupai. Jie kalba, bet to tikrai neužtenka. Būtina, kad aktyvus būtų kiekvienas krikščionis, kiekvienas pilietis. Man tai primena istoriją, kai buvo nuspręsta iš Europos Konstitucijos projekto išbraukti bet kokį Dievo paminėjimą ar nuorodą į judėjiškas-krikščioniškas Europos šaknis. Europos Konvente tai sukėlė aštrias diskusijas. Komisija, jungianti visas Europos Bendrijos vyskupų konferencijas (COMECE), kreipėsi į Europos lyderius, ragindama prisiminti išskirtinę krikščionybės reikšmę Europos civilizacijai. Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisija atstovavo beveik pusei Europos gyventojų, todėl jos laiškas turėjo būti svarus signalas politikams. Bet politikai tuo metu sakė: „Iš Jūsų gavome vieną laišką, o iš priešingos pozicijos šalininkų plūsta tūkstančių organizacijų laiškai.“ Nors tas organizacijas neretai sudarė keletas ar keliolika narių ir kartu sudėjus jos vis tiek atstovautų tik mažesnei daliai Europos visuomenės, politikams didelę įtaką daro laiškų ar pasirašiusiųjų peticijas skaičius.

Todėl šį kartą siekiama visoje Europos Sąjungoje surinkti bent milijoną parašų, kad būtų parodyta piliečių valia. Iš tikrųjų apklausos rodo, kad dauguma žmonių suvokia, jog šeima yra mama, tėtis ir jų vaikai. Šis parašų rinkimas yra būdas tai įrodyti.

Matėme, kas įvyko Didžiojoje Britanijoje su vadinamuoju Brexit (Didžiosios Britanijos pasitraukimu iš ES), kurio viena iš priežasčių buvo jausmas, kad Europos Sąjungos teisė neatsiliepia į šalių narių poreikius. Manau, kad Vidurio ir Rytų Europoje taip pat jaučiamas kylantis pasipiktinimas, jog iš Briuselio pernelyg dažnai bandoma nurodyti, kaip kiekviena šalis turi gyventi. Europos piliečių iniciatyva yra galimybė kiekvienai šaliai ir jos piliečiams išsakyti savo nuomonę.

- Kaip reikėtų paraginti prisijungti prie iniciatyvos žmones, kurie yra skeptiški ir netiki savo įtaka politiniams procesams?

- Svarbus kiekvieno žmogaus balsas. Aktyvūs piliečiai yra demokratijos pamatas, o jų pasyvumas kelia pavojų kiekvienai šaliai ir visuomenei. Kylant pragyvenimo lygiui, žmonės dažnai tampa labiau susirūpinę asmeniniais, o ne visuomenės reikalais ir apleidžia pilietinę pareigą.

Kaip minėjau, Europos Sąjungos mastu reikia surinkti milijoną parašų. Kad Lietuva būtų įskaityta kaip dalyvaujanti iniciatyvoje, reikia surinkti daugiau nei 8 tūkst. lietuvių parašų, nors tikimės surinkti dar daugiau.

Kiekvienas pilietis gali prisidėti prie iniciatyvos. Parašai yra renkami vyskupijų šeimos centruose ir kai kuriose parapijose po šv. Mišių. Taip pat yra galimybė pasirašyti internetu mumdadandkids.eu/lt, neišeinant iš namų. Tikriausiai kiekvienuose namuose yra mokantis naudotis internetu ir galintis pagelbėti kitiems. Abiem atvejais (ir internete, ir pasirašant ant parašų rinkimo lapų) reikia įrašyti asmens kodą, kadangi tai yra oficiali iniciatyva. To nereikėtų išsigąsti. Visi Lietuvoje surinkti parašai bus perduoti į Briuselį, patvirtinti ir tokiu būdu įskaičiuoti.

Ši iniciatyva nėra diskriminacinė. Kalbant apie diskriminaciją ir žmogaus teises dažnai atsiranda daug painiavos. Taip yra dėl mano jau minėto bandymo keisti pamatinių sąvokų turinį. Žmogaus teisės, susijusios su nuosavybe, paveldėjimu, medicinos klausimais turi būti valstybės užtikrintos visiems vienodai. Iš tikrųjų Lietuvoje šios teisės pakankamai gerai užtikrintos civiliniame kodekse. Bet yra specifinių teisių ir pareigų, kurias valstybė garantuoja šeimai, pripažindama išskirtinį šeimos statusą visuomenėje, ypatingą jos indėlį į viešąjį gėrį, pavyzdžiui, gimdant, auginant ir auklėjant vaikus. Iniciatyvos „Mama, tėtis ir vaikai“ tikslas yra aiškiai apibrėžti, kas yra šeima. Iniciatyva siūlo apibrėžimą, dėl kurio yra plačiausias visuomenės sutarimas, – šeima kyla iš vyro ir moters santuokos, tėvystės, motinystės ir artimos giminystės.

- Kodėl ši iniciatyva iškilo dabar? Ar tai susiję su tuo, kad Katalikų Bažnyčia pastaruoju metu ėmėsi ypač aktyvaus veikimo ir maldos už šeimą, jos darną, ramybę ir taiką?

- Priežasčių yra įvairių. Ką tik praėjo du vyskupų sinodai šeimos klausimu. Sinodų nutarimų pagrindu pasirodė popiežiaus dokumentas apie šeimą „Amoris laetitia“. Visa tai patvirtino Bažnyčios mokymą šiuo klausimu.

Svarbu ir tai, kad jau daug metų matomas bandymas ES mastu dokumentuose primesti išplėstai vartojamą terminą „šeima“ – siekiama, kad šis žodis apimtų vis daugiau įvairių bendro gyvenimo formų. Šiuos procesus sekantys mato, kad dėl skirtingo sąvokų interpretavimo gali atsirasti savotiškas teisinis chaosas. Kai kuriose šalyse yra pradėtos bylos prieš vyskupus, kaltinant juos diskriminacija, nes skelbiamas Bažnyčios mokymas neatitinka tų šalių teisėje įtvirtinto šeimos apibrėžimo. Yra šalių, kuriose viešas skelbimas, kad šeima kyla iš vyro ir moters sąjungos, gali susilaukti teisinio persekiojimo dėl neapykantos kurstymo. Tokiu būdu prieinama iki savotiškos cenzūros, o ribos, kas yra neapykantos kurstymas, o kas ne, vis plečiamos. Įvairiose šalyse matoma tendencija, kad diskriminacija ar neapykanta imama vadinti tiesiog tai, ką žmonėms nepatinka girdėti.

Iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“ pradėjo ne Katalikų Bažnyčia, o Europos piliečiai, susirūpinę tuo, ką mato. Ši Europos piliečių iniciatyva ypač svarbi dėl to, kad leistų turėti aiškiai apibrėžtą sąvoką, ką reiškia šeima. Atskiros valstybės galėtų turėti savo išimčių, pagal tai, kas jau yra tose šalyse nusistovėję, bet kai kalbėtume visos Europos Sąjungos mastu, visi kalbėtume tą patį. Tai labai svarbu ne tik leidžiant įstatymus ir juos aiškinant, bet ir mūsų kasdieniame gyvenime. Tai palengvintų bendravimą ir susikalbėjimą europiniu mastu.

- Kaip turėtume dvasiškai pažiūrėti į šiuos procesus?

Bažnyčios mokymas yra aiškus – šeima yra namų Bažnyčia; ji – Bažnyčios ir visuomenės pamatas. Todėl ją reikia saugoti tiek kuriant šeimai palankias sąlygas, tiek stiprinant šeimą malda.

Krikščioniškas gyvenimas reikalauja pilietinio aktyvumo. Mes, kaip krikščionys, esame atsakingi, kad leidžiami įstatymai stiprintų mūsų visuomenę, kartu – ir šeimas. Todėl svarbu aktyviai dalyvauti ir palaikyti pilietinę iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“, savo parašu prisidedant prie palankių sąlygų šeimai kūrimo.

Antra vertus, mes, krikščionys, turime pareigą ne tik rūpintis palankių išorinių sąlygų kūrimu, bet malda stiprinti šeimos gyvenimą iš vidaus. Bendra malda būtina kiekvienai krikščioniškai šeimai, nes tikrojo šeimos tvirtumo šaltinis yra Dievas.

Palaikyti iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“ galite pasirašydami patys ir paragindami tai padaryti savo artimuosius ir draugus. Pasirašyti galima internetu (http://www.mumdadandkids.eu/lt) arba specialioje popierinėje formoje.

Tai yra oficiali iniciatyva, todėl pasirašant būtina nurodyti vardą(-us), pavardę(-es), asmens kodą. Pasirašyti gali tik pilnamečiai asmenys ir tik po vieną kartą, kitaip negalios nei vienas iš parašų.

Šaltinis: Bernardinai

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu