- Kokie vėjai jus atpūtė į Čikagą?

- Atvykau dalyvauti pasaulinėje Parkinsono ligos ir judėjimo sutrikimų konferencijoje (3rd International Conference on Parkinson’s Disease & Movement Disorders), kuri vyks Čikagoje rugsėjo 25-26 dienomis. Konferencijos metu skaitysiu pranešimą „Parkinsono liga sergančių asmenų gyvenimo kokybės gerinimas fiziniu ir psichosocialiniu požiūriu: Kauno kolegijos projekto geroji patirtis“.

- Papasakokite apie jūsų Lietuvoje vykdomą Parkinsono projektą. Kuo jis toks svarbus ir reikšmingas?

- Geriems sumanymams lemta išsipildyti, sulaukę palaikymo iš Kauno kolegijos vadovybės, Kolegijos Medicinos fakulteto jėgas sujungė parengtas projektas, kuriam suteiktas finansavimas laimėjus konkursą „Idėjos praktiškai“. Taigi 2016-2017 metais Kauno kolegijoje buvo vykdomas projektas „Parkinsono liga sergančių asmenų gyvenimo kokybės gerinimas fiziniu ir psichosocialiniu požiūriu“. Projektas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Kauno apskrities Parkinsono draugija, VšĮ Dainavos poliklinika, Kauno klinikine ligonine ir UAB TZMO Lietuva.
Šio projekto tikslas buvo pagerinti Parkinsono liga sergančių asmenų gyvenimo kokybę fiziniu ir psichosocialiniu požiūriu.

Projekte dalyvavo beveik 60 asmenų, sergančių Parkinsono liga. Taip pat į mūsų siūlomas veiklas aktyviai buvo kviečiami jų artimieji. Džiugu tai, kad savanoriškai, vykdydami neatlygintiną veiklą, projekte dalyvavo 30 Kauno kolegijos dėstytojų. Projekte savanoriavo 40 studentų ir tokiu neformaliu būdu įgijo žinių ir įgūdžių, susijusių su šia liga sergančiųjų reabilitacija, slauga, socialinių paslaugų ir kt. organizavimu (kineziterapijos, slaugos, ergoterapijos, kosmetologijos, burnos higienos, biomedicininės diagnostikos, sporto vadybos ir kt. studijų programų).

Kolegijos suteikta parama projektui leido įgyvendinti įvairaus tipo veiklas, kurių esmė – reikalingų žinių suteikimas sergantiesiems. Viso projekto metu vyko įvairūs renginiai – praktiniai seminarai, susitikimai, tyrimai, procedūros – organizuojami kolegijos padaliniuose ir Dainavos poliklinikoje. Dalyviams buvo suteikiamos praktinės rekomendacijos burnos higienos, veido ir kūno priežiūros, fizinio aktyvumo klausimais, taip pat buvo gvildenamos aktualios temos apie savęs pažinimą, orumo stiprinimą, miego, šlapimo nelaikymo mitybos problemas, vaistų vartojimą ir kasdienes keblias situacijas.

Taip pat projekte buvo organizuojamos „Saviraiškos ir sveiko judesio stovyklos“. Jų metu buvo mokoma atlikti stambiųjų raumenų grupių, pusiausvyros lavinimo pratimus ant nestabilių paviršių – pusiausvyros lavinimo platformų, lauke buvo organizuojamos mankštos ir vaikščiojimas šiaurietiško ėjimo lazdomis. Šių užsiėmimų metu bus diegiamos metodikos, gerinančios pusiausvyrą, raumenų tonusą, emocinę būklę.

Asmenims, kurie dėl pablogėjusios sveikatos negali dalyvauti socialiniame gyvenime, negali lankytis draugijos veikloje, yra taikomi integralūs slaugos ir reabilitacijos metodai jų namuose. Šiuos asmenis sistemingai lanko mūsų slaugos ir reabilitacijos katedrų dėstytojai ir studentai. Pasitelkiant į pagalbą kompensacines slaugos technikas ir reabilitacijos priemones, konsultuojami asmenys, sergantys Parkinsono liga, ir jų artimieji.

Taip pat projekto eigoje buvo parengta metodinė priemonė-knyga „Kaip gyventi sergant Parkinsono liga“ (leidykla „Vitae litera“, 2017 m.). Tikimės, kad ši knygelė bus naudinga asmenims, sergantiems Parkinsono liga, ir jų artimiesiems. Taip pat manome, kad informacija, esančia šiame leidinyje, susidomės ir būsimi sveikatos priežiūros bei socialinio darbo studentai ir praktikai.

Doc. dr. V. Piščalkienė įteikia pagal projektą parengtą metodinę knygą Kauno apskrities Parkinsono ligos draugijos pirmininkui V. Tunaičiui[/caption]

- O kaip į jūsų projektą reagavo jo dalyviai? Kokie jų įspūdžiai?

- Projekto dalyviai apie jį atsiliepė ypač nuoširdžiai ir pozityviai, įvardijo jo naudą tiek fiziniu, tiek psichosocialiniu požiūriu. Štai pateikiu vos kelis mūsų gautus atsiliepimus.

„Bendraudama įvertinau savo galimybes, kiek pajėgiu bendrauti su kitais žmonėmis. Tai leido nesijausti kitokiu žmogumi“.

„Mane studentai, dėstytojai priėmė kaip lygią su visais“.

„Jaučiau, kad mane stumtelėjo į priekį, nors ir mažas žingsnis į priekį, vis ne atgal“.

„Projektas davė didelį pastiprinimą“.

„Projektas išmokė susigyventi su liga. Labai dėkoju už tokį jautrų ir naudingą projektą“.

„Dalyvavimas įvairiose projekto veiklose leido pamiršti negalią“.

„Labai smagu buvo būti būryje su jaunimu, su studentais“.

„Išeidavau iš namų, neužsisėdėdavau, daug bendravau su tokiais žmonėmis kaip ir aš“.

„Išmokė pratimų, kuriuos galiu atlikti namuose. Daug metų sergu Parkinsono liga, iš namų jau nebeišeinu. Mankštą atlieku ir viena namuose“.

„Buvome priversti judėti, nes namuose nieko vieni nedarome“.

„Mankštos davė didelę naudą judrumui, jaučiausi mažiau sustingusi“.

„Išėjimas iš namų, dalyvavimas užsiėmimuose mažina skausmus. Anksčiau, kai sėdėdavau namuose, vargindavo laužantys skausmai“.

Įvadinė paskaita „Saviraiškos ir sveiko judesio stovykloje“[/caption]

- Ar tikrai eiliniam žmogui yra svarbu būti informuotam apie Parkinsono ligą? Kuo ši liga unikali, ypatinga, ką reikėtų žinoti? Kokie yra Parkinsono ligos simptomai?

- Parkinsono liga – lėtinė progresuojanti centrinės nervų sistemos liga, pažeidžianti motorinę, autonominę, sensorinę, kognityvinę ir emocinę sistemas. Anglų gydytojas Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson) 1817 m. savo straipsnyje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ aprašė tokių pacientų simptomus. Nuo to laiko ši liga buvo pavadinta gydytojo vardu. Žmonių, sergančių Parkinsono liga, gyvenimo kokybę lemia motoriniai, psichiniai, emociniai, sensoriniai sutrikimai. Ligai progresuojant sergančiojo savarankiškumas mažėja, jis vis labiau tampa priklausomas nuo aplinkinių, blogėja gyvenimo kokybė. Sergamumas didėja su amžiumi: šia liga pradedama sirgti sulaukus vidutiniškai 60 metų. Tačiau šių dienų praktika rodo, kad ja vis dažniau suserga ir jaunesni, net 30-40 metų amžiaus asmenys. PL serga maždaug 300 iš 100 000 gyventojų. Ja beveik vienodai serga abiejų lyčių asmenys. Daugiausia serga baltaodžių žmonių, mažiausiai - Afrikos ir Azijos juodaodžių.

Šios ligos atveju nervų sistemoje sumažėja dopamino kiekis. Taip pat atsiranda ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) pusiausvyros sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime. Sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, nebevyksta impulso plitimas, ypač tose smegenų dalyse, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. Dėl dopamino trūkumo smegenyse išryškėja Parkinsono ligai būdingi simptomai.

Šiai ligai yra būdinga simptomų triada:
Rankų ar kojų drebėjimas ramybėje (ramybės tremoras), primenantis popierinių pinigų skaičiavimą.
Kojų, rankų, kaklo raumenų sukaustymas (rigidiškumas), kuomet padidėja raumenų tonusas, darosi sunku pajudinti rankas, kojas, galvą dėl įsitempusių raumenų.
Sulėtėję judesiai (bradikinezija) – sunku pradėti judėti (pvz., pradėti eiti), išnyksta mojavimas rankomis einant, veide dingsta emocijos.
Sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Ligoniai vaikšto smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis per alkūnes rankomis ir kojomis per kelius. Jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.
Pasikeičia ligonių rašysena: raidės tampa smulkios, neaiškios. Balsas tampa monotoniškas, gali prikimti. Ilgiau sergant, vargina seilėtekis, gali pasunkėti kramtymas, rijimas.

Be šių, pagrindinių, Parkinsono ligos simptomų, paprastai pasireiškia ir kiti: stabilumo praradimas, suprastėjusi uoslė, vidurių užkietėjimas, miego sutrikimai, raumenų spazmai, prakaitavimas, dermatitas, kalbos sutrikimas, sunkumas ryjant, seksualinės funkcijos sumažėjimas arba suaktyvėjimas, depresija, nerimas, psichozės, polinkis azartiškiems žaidimams, silpnaprotystė (demencija) ir kt.

Stovyklos dalyviai mankštinasi [/caption]

Mankšta gryname ore[/caption]

- Kokios yra ligos priežastys?

- Pagrindiniai PL rizikos veiksniai: senėjimo procesai, toksinų poveikis, genetiniai faktoriai (sutrinka tam tikri toksinių medžiagų – patologinių baltymų – smegenyse išsivalymo arba prisikaupimo mechanizmai). Iš aplinkos veiksnių, galinčių paskatinti Parkinsono ligos manifestavimą, labiau išskiriamas kontaktas su herbicidais, pesticidais, insekticidais, pelėsiu. Taip pat manoma, kad liga gali atsirasti dėl smegenų kraujotakos sutrikimų. Riziką susirgti šia liga didina vaistai, mažinantys dopamino kiekį smegenyse.

- Ar galima ligai kaip nors užkirsti kelią?

- Tyrimai parodė, kad asmenims, reguliariai gėrusiems po du puodelius kavos per dieną, 25 proc. rečiau išsivystė Parkinsono liga. Kofeinas padeda ir jau sergantiems Parkinsono liga. Geriantiems kavą ši medžiaga padeda kontroliuoti ligos simptomus. Anot Parkinsono ligos draugijos pirmininkės, neurologės Vainetos Valeikienės, mokslinėje literatūroje galima rasti įrašų, kad apsaugoti nuo Parkinsono ligos gali ir žalioji arbata, kanapės ir net fermentinis sūris.

- Kas yra žinotina, jei jums yra diagnozuota Parkinsono liga? Ką reikia žinoti sergančiojo artimiesiems?

- Klinikinė Parkinsono ligos diagnozė nustatoma remiantis paciento nusiskundimais, ligos anamneze ir klinikinio ištyrimo duomenimis. Tačiau dar vis pasitaiko atvejų, kuomet žmonės į gydytojus kreipiasi praėjus keleriems metams po pirmųjų simptomų (kai visiškai praranda savarankiškumą, nebegali vaikščioti). Ankstyva diagnostika, tinkamo gydymo būdo parinkimas, kuris gali būti medikamentinis ir chirurginis (kovai su liga kartais taikomas chirurginis gydymas – gili smegenų stimuliacija). Tik visapusiškas požiūris – biomedicininis ir socialinis – gali padėti žmogui kuo ilgiau išlaikyti pilnavertį gyvenimą – toliau dirbti, atlikti kasdienius veiksmus, dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Asmenims, sergantiems Parkinsono liga, be galo svarbus yra įgalinimas, kitaip tariant – žmogaus gebėjimų lavinimas, motyvavimas, mokymas ir savęs vertinimo skatinimas. Labai svarbus dalyvavimas socialiniame gyvenime, susitikimas su bendraminčiais, panašaus likimo broliais ir seserimis, patirčių ir gerų patarimų perdavimas. Sergant Parkinsono liga yra labai svarbu „neužsistovėti“, „neužsisklęsti“ – eiti mankštintis, būti gryname ore, tinkamai vartoti medikamentus, derinant juos su maistu. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad daugelis žmonių, sergančių šia liga, neteisingai vartoja medikamentus, juos geria „kaip išmano“. Labai svarbu, kad jie būtų geriami 30-40 min. iki valgio, užgeriant vandeniu, o ne pienu (kuris yra baltyminis produktas ir trukdo vaistų pasisavinimui).

V. Piščalkienė dalina medžiagą seminaro dalyviams[/caption]

- Ne paslaptis, kad gyvenimo trukmė ilgėja. O kaip užtikrinti, kad galėtume džiaugtis ne tik ilgu, bet ir kokybišku bei pilnaverčiu gyvenimu? Koks apskritai yra raktas į sveikesnę ir energingesnę senatvę? Ką kiekvienas mūsų galime jau šiandien padaryti, kad gyventume sveikiau?

- Senėjimas yra neišvengiamas gyvenimo faktas, bet kiekvienas galime imtis žingsnių, kad atitolintume neigiamą metų poveikį. O svarbiausia, su senatve nereikia kovoti, o reikia išmokti su ja gyventi. Jei senovės Graikijoje ir Romoje vidutinė gyvenimo trukmė siekė 30 metų, dar net XIX a. ji buvo 40 metų, dabar mes galime džiaugtis, jog ji siekia 70 metų. Pirmieji senėjimo požymiai pasirodo jau jauname amžiuje – atminties pablogėjimas, minties aiškumo, logiškumo netekimas prasideda jau sulaukus 30 metų. Miego problemos jau gali išryškėti sulaukus 40 metų (dėl sumažėjusios hormono melatonino gamybos kankorėžinėje liaukoje).

Mūsų kūnas ir siela yra visuma bei veikia vienas kitą. Jei esame prastos fizinės formos, mus dažniau aplanko liūdnos, pesimistinės mintys, mažėja produktyvumas darbe, atsiranda įtampa asmeniniuose santykiuose.

Sveikam senėjimui didžiausią reikšmę turi mityba ir fizinis aktyvumas. Jei mūsų kūnas yra sveikas, smegenys gauna pakankamai deguonies, esame kūrybiški ir energingi, kasdienius darbus atliekame greitai ir su malonumu.

Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos suaugusiems asmenims (nuo 18 iki 65 metų): šios amžiaus grupės suaugusiems žmonėms siūlomas sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas ar įvairūs pratimai laisvalaikio metu, fiziškai aktyvus poilsis lauke (pavyzdžiui, važiavimas dviračiu ar vaikščiojimas pėsčiomis), profesinė veikla (t. y. darbas), namų ruošos ir ūkio darbai, žaidimai, sporto ar kita organizuota fizinio aktyvumo veikla, kuri įgyvendinama kasdieninių užsiėmimų pagalba su šeima, draugais ir bendruomene.

Kad pagerėtų širdies ir kvėpavimo sistemų būklė bei raumenų jėga ir ištvermė, kaulų tvirtumas ir bendra organizmo funkcinė sveikata, sumažėtų nerimo, depresijos šiai amžiaus grupei yra rekomenduojama per savaitę būtina skirti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba ne mažiau kaip 75 minutes didelio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai. Bet kokia aerobinė veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais.

Projektas uždarytas linksmais šokiais[/caption]

- Kokie jūsų ateities profesiniai planai? Kokia ateitis laukia Parkinsono projekto? Ar turite kažkokių idėjų, kurias norėtumėte įgyvendinti, o gal yra kažkokios sveikatos/socialinės problemos šiuolaikinėje visuomenėje, kurias norėtumėte imtis spręsti?

- Viena iš pagrindinių mokslo taikomosios veiklos sričių Kauno kolegijoje yra „Sveiko senėjimo“ ir „Gyvenimo kokybės“ tyrimai. Kadangi Kauno kolegijos Medicinos fakultete dirba įvairių sričių specialistai – kineziterapeutai, bendrosios praktikos slaugytojai, ergoterapeutai, gydytojai, burnos higienos, socialinio darbo ir kiti specialistai, mes esame nemažai nuveikę ta linkme. Vykdome įvairius fizinės sveikatos vertinimus, ieškome atsakymų, kokios efektyviausios fizinio aktyvumo formos vyresniame amžiuje, tyrimų pagalba ieškome atsakymų, kas leidžia išlaikyti gerą psichinę sveikatą ir aktyvų socialinį dalyvavimą. Džiugu tai, kad esame įsijungę į tarptautinius tyrimus, vykdomus ES šalyse, tokiose kaip kokių kompetencijų reikia ateities sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistams (ELLAN - 539547-LLP-1-2013-1-FI-ERASMUS-ENW). Taip pat dalyvaujame Baltijos ir Skandinavijos šalių projekte „Villages on Move Baltic“ (Nr. 2016-3715/001-001). Šio projekto tikslas – įsitraukiant į sportinius dalyvauti sveikatą gerinančioje fizinėje veikloje, akcentuojant fizinio aktyvumo svarbą įvairių socialinių grupių asmenims, kurti interaktyvų fizinio aktyvumo žemėlapį, rinktis geriausias fizinio aktyvumo idėjas ir jas kultūriškai adaptuoti įvairiuose šalyse.

Jaučiamės metodine, moksline, profesine prasme pasirengę dalyvauti tolimesniuose tyrimuose, kurie spręstų įvairaus amžiaus žmonių fizinės, psichinės sveikatos problemas. Mūsų dėstytojai yra parengę nemažai metodinių priemonių, mokslinių straipsnių, turime dalyvavimo tarptautiniuose projektuose patirties. Todėl esame atviri bendradarbiavimui, pasirengę dalintis savo sukaupta profesine ir edukacine patirtimi, ieškoti bendrų sprendimų su kolegomis, įvairiomis organizacijomis ir už Atlanto. Kontaktas susirašinėjimui: viktorija.piscalkiene@go.kauko.lt.