Tyrimai rodo, kad pandemijos metu dažnas gyventojas pamiršta pasirūpinti savo širdies ir inkstų sveikata, todėl paūmėjo šių organų ligos, padidėjo kraujospūdis. Gegužę ekspertai skatina skirti daugiau dėmesio širdžiai.
Profesorius, gydytojas nefrologas dr. Marius Miglinas sutinka, kad per karantiną išsitrynus darbo ir poilsio balansui, užgriuvus buitiniams namų rūpesčiams, dalis žmonių pamiršo skirti dėmesio savo sveikatai, dėl to specialistai fiksuoja lėtinių ligų paūmėjimą.
„Labiausiai turėtų susirūpinti vidutinio ir vyresnio amžiau žmonės. Širdies siunčiami signalai gali būti labai subtilūs, todėl vyresniems nei 40 metų žmonėms rekomenduojama kasmet reguliariai apsilankyti pas specialistus“, – sako dr. M. Miglinas.
Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis. „Tačiau iki gana vėlyvų ligos stadijų simptomai dažniausiai būna nejaučiami, todėl reikia tikrintis profilaktiškai. Jei žmogus turi vieną problemą, medikai rekomenduoja patikrinti ir kitus minėtus organus, nes kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnis pavojus“, – įspėja profesorius.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad apie širdį ir inkstus reikėtų kalbėti vienu metu. „Aukštas kraujospūdis, per didelis druskos kiekio suvartojimas, per mažas judėjimas, viršsvoris gali privesti ir prie inkstų ligų. Visi paminėti dalykai sendina kraujagysles, jos tampa neelastingos, dėl to gali nukentėti ne tik širdis bei inkstai, bet ir smegenys“, – pastebi gydytojas.
Aukštas kraujo spaudimas gali ypač paveikti smegenis, gali prasidėti nerimas. Nediagnozuojamos ir negydomos širdies bei inkstų ligos gali tapti netgi insulto priežastimi. Pasak gydytojo, vienas didžiausių kraujo išsiliejimo į smegenis rizikos veiksnių yra padidėjęs kraujospūdis.
Kraujospūdį matuokite reguliariai
Dr. Miglinas pataria kraujospūdį matuoti reguliariai, tam geriausia turėti kraujospūdžio matavimo aparatą namuose. Siektinas kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 140/90. Kraujospūdį reguliariai matuoti rekomenduojama tiems, kurie skundžiasi galvos skausmu, bendru silpnumu. Specialistai pastebi, kad nors aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga, organizmas tiesiog pripranta prie tokios savijautos, ją būtina kontroliuoti.
Kraujospūdis turėtų būti matuojamas reguliariai – ryte ir vakare. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tiksliems rezultatams įtakos turėti gali daugybė veiksnių. Vaistininkė pataria matuoti kraujospūdį praėjus bent valandai po valgio, būti nusiraminus, sėdėti patogiai ir neįsitempus.
Per daug druskos ir cukraus
Specialistas atkreipia dėmesį, kad mityba irgi yra labai svarbu, norint išvengti širdies ir inkstų ligų. Naujausiais duomenimis, žmonės, kurie maitinasi pagal Viduržemio jūros dietą, jaučia mažiau nerimo, todėl turi mažesnį kraujo spaudimą ir apskritai būna sveikesni. Vakariečiams rekomenduoja maisto racione sumažinti cukraus, druskos ir angliavandenių kiekį.
Vartojami angliavandeniai turėtų būti su mažesniu glikeminiu indeksu, pavyzdžiui, rudieji ryžiai, ankštinės daržovės, pilno grūdo produktai. Patariama vengti cukraus, saldumynų ir saldžių kepinių, duonos su dideliu cukraus kiekiu. Rekomenduojama rinktis maisto produktus, kuriuose yra iki 5 g cukraus šimte gramų produkto.
Panaši situacija yra ir su druska. Jos ne tik per daug dedame į maistą, bet per daug būna ir jau paruoštuose produktuose. Patariama vartoti maisto produktus, kuriuose yra iki 1,5 g druskos šimte gramų. Pasak dr. M. Miglino, druskos beveik neįmanoma gauti per mažai, nes jos yra visur.
„Iš tikrųjų visas maistas turi pakankamai druskos, todėl jo papildomai sūdyti nereikėtų. Geriausia sūdyti maisto ruošimo pabaigoje, tada geriau jaučiamas druskos skonis ir reikia mažesnio jos kiekio. Svarbiausia skaityti maisto etiketes ir atsirinkti geriausius produktus“, – teigia dr. Miglinas.
5 specialisto patarimai, norint išvengti širdies bei inkstų ligų:
Reguliariai tikrintis kraujo spaudimą.
Kasmet darytis bendrą kraujo tyrimą.
Reguliariai atlikti inkstų veiklą atspindinčius kraujo tyrimus.
Reguliariai atlikti šlapimo tyrimą.
Vidurinio amžiaus žmonėms reguliariai tirtis cholesterolio lygį.
