Daugiau 
 

Ekstremizmas ir susipriešinimas Amerikoje

09/04/2020 Aidas

Vienas iš ginkluotų kovotojų, patruliuojančių Kenošoje

Mintis, kad pusiau automatiniu šaunamuoju ginklu ginkluotas paauglys gali kirsti valstijos sieną, su intencija palaikyti viešąją tvarką, šokiravo daugelį amerikiečių. Tačiau Kovos su šmeižtu lygos (Anti-Defamation League, ADL) Ekstemizmo centro tyrėjas Alexas Friedfeldas sako, kad tai tebuvo dar vienas nerimą keliančios tendencijos – kai į protestus vyksta ginkluoti, jokio specialaus pasirengimo ar paskyrimo neturintys vyrai, nusprendę prisiimti tvarkos palaikytojų vaidmenį – požymis.

Praėjusią savaitę ekstremizmą tyrinėjantis mokslininkas sakė esąs susirūpinęs, kad šaudynės Kenošoje, Viskonsine, gali paskatinti daugiau panašių mirtinų įvykių protestuose. Po trijų dienų kažkas panašaus nutiko Portlande, Oregone: po prezidento Donaldo Trumpo šalininkų ir jų oponentų susirėmimo buvo nužudytas vyras. Šio straipsnio rašymo metu policija neidentifikavo nei šaulio, nei aukos tapatybės, nors pirmasis dėvėjo kepurę su radikalių dešiniųjų organizacijos „Patriot Prayer“ ženklu.

Kovos su šmeižtu lyga ko gero yra geriausiai žinoma dėl savo pastangų fiksuoti ir kovoti su antisemitizmu, tačiau organizacijos analitikai iš tiesų dirba su daugybe persipinančių ekstremizmo formų. Tai reiškia, kad Friedfeldas ir jo kolegos ADL bei kitos kovos su ekstremizmu grupės atidžiai stebi jau kelis mėnesius šalyje vykstančius „Black Lives Matter“ protestus. Artėjant lapkričio mėnesio rinkimams ir augant įtampai šalyje, Friedfeldas nerimauja, kad vis daugiau žmonių gali pasekti 17-mečio Kyle’o Rittenhouse’o, nužudžiusio du žmones Kenošos protestuose, pavyzdžiu. Friedfildas atsakė į svarbiausius klausimus apie šaudynes Kenošoje, ką šis įvykis atskleidžia apie ekstremizmą Amerikoje ir kokią grėsmę kelia populiarėjantis „civilių kovotojų“ judėjimas.

– Kokia jūsų reakcija į dviejų žmonių mirtimis pasibaigusias šaudynes Kenošoje ir šį įvykį supančias aplinkybes?

– Šis įvykis yra tai, dėl ko mes nerimavome pastaraisiais mėnesiais, ypač suintensyvėjus BLM judėjimui. Nuo tada mes pamatėme vis daugiau ginkluotų kovotojų, nusprendusių tvarką ir įstatymus perimti į savo rankas. Kartais tai yra formalios grupės, tačiau dažniausiai tai yra pavieniai ar keli tarpusavyje bendrą kalbą suradę asmenys. Jie yra nusprendę, kad jiems tenka atsakomybė užtikrinti žmonių ir jų vietinės bendruomenės saugumą, nors iš tiesų jie tam neturi nei įgaliojimų nei kvalifikacijos.

Taigi, mes turime šiuos ginkluotus asmenis savavališkai atsiduriančius labai įtemptose situacijose, kur reikalai labai lengvai gali tapti nekontroliuojami ir baigtis labai liūdnai, ypač, kai žmonės yra apsiginklavę rimtais šaunamaisiais ginklais.

Niekas neturėjo leisti 17-mečiui vaikiui „patruliuoti“ gatvėse protestų metu. Jis atsidūrė pozicijoje, leidusioje jam žudyti žmones, o to nutikti neturėjo.

– Koks ryšys yra tarp minėtojo Rittenhouse’o, radikalių dešiniųjų kovotojų grupuočių ir kitų jūsų tyrinėjamų ekstremistinių grupių?

– Mes stebime šias kovotojų grupes, išlendančias protestuose visoje šalyje. Viena iš šių grupių yra „Kenosha Guard“, nepriklausoma civilių kovotojų grupė, patruliavusi tą vakarą, kai įvyko šaudynės. Jos neturi ryšių su kitose šalies vietose esančiomis grupėmis, tačiau tai yra tokio pat pobūdžio vietos saugumo prižiūrėtojai, kokius mes matome aktyvėjant kaip atsaką BLM judėjimui ir protestams.

Juos vienija įsitikinimas, kad mes privalome saugoti savo miestą nuo chuliganų, vandalų, plėšikų ir maištininkų. Šis požiūris normalizuoja ginkluotus civilius savavališkai patruliuojančius Amerikos gatvėse ir perimančius teisingumą į savo rankas.

Šių grupių socialiniuose tinkluose yra labai dažnas priešiškumo „Black Lives Matter“ judėjimui sentimentas. Viešai jie tikina, kad jų vienintelis tikslas yra apsaugoti visus žmones, nuosavybę, verslus, o taip pat žmonių teisę protestuoti, tačiau pasigilinus į jų retoriką, tampa aišku, kad jie yra prieš BLM judėjimą apskritai.    

– Ar tokios grupės kaip „Kenosha Guard“ laikosi ekstremistinių ir antivyriausybinių ideologijų, kurios yra tokios dažnos tarp radikalių dešiniųjų kovotojų grupių? 

– Didžiausias panašumas yra tas, kad jie tiki civilių kovotojų grupių efektyvumu bei taip pat yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Tačiau šios grupės yra labai naujos, susikūrusios kaip atsakas „Black Lives Matter“ judėjimui, todėl ir koncentruojasi tik į šį judėjimą. Kol kas sunku daryti išvadas apie jų pažiūras kitais klausimais. Tačiau akivaizdu, kad jie patenka į platesnę civilių kovotojų bendruomenę, kur yra plačiai paplitusi sąmokslo teorija, kad kažkas siekia sunaikinti Ameriką, o tam pasipriešinti ir sustabdyti privalo šie vyrukai.

– Kas, jų nuomone, nori sunaikinti Ameriką?

– Plačiausiai paplitusi versija yra kaltinti progresyvių pažiūrų finansininką ir filantropą George’ą Sorosą ar panašius veikėjus. Pastaraisiais mėnesiais nuolatos girdime, kad būtent jis finansuoja BLM judėjimą. Aišku, už kaltinimų vienam asmeniui gali slypėti daug užkoduotos informacijos, ką šie kovotojai kaltina dėl neramumų šalyje: žydus, milijardierius, finansininkus, progresyvistus, kairiuosius... tačiau burnoti ant tikrų ar įsivaizduojamų priešų internete yra vienas dalykas.

Nerimą kelia požiūris, kad galima išeiti į gatves nešiniems užtaisytais galingais ginklais ir siųsti žinutę, kad bet kada galiu tą ginklą panaudoti prieš aplinkinius. Šis požiūris yra ektremistinis ir, nori nenori, transliuoja tam tikrą politinę poziciją.

– Kaip vertinate Kenošos policijos reakciją į šaudynes?

– Negaliu pasikalbėti su Kenošos policija, ar kažką plačiau pakomentuoti, nes šis įvykis yra vis dar tiriamas.

Tačiau galiu pasakyti, kad man kelia nerimą tai, kad policija nebando iš karto pašalinti šių žmonių iš gatvių arba leisti jiems pasilikti su nusiginklavimo sąlyga. Taip, ginklus besinešantys vyrai nepažeidžia įstatymų. Tačiau chaotiškoje, emocingoje ir neprognozuojamoje aplinkoje, mano manymu, reikia siekti sumažinti ginklų skaičių.

– Ar manote, kad tokios šaudynės gali padažnėti?

– Mūsų aptarinėjamas šaudynes sukėlusios aplinkybės ir sąlygos niekur nedingo. Nepasikeitė niekas, kas leistų manyti, jog tai neįvyks niekur kitur. Nesakau, kad tai būtinai įvyks, tačiau sąlygos tam yra, ypač artėjant rinkimams, augant įtampai ir gilėjant žmonių susipriešinimui.

Šis įvykis neprivertė civilių kovotojų pergalvoti savo pozicijų, imtis priemonių, kad ateityje nieko panašaus nenutikt, imtis kokios nors žmonių atrankos, ar įvertinimo. Policija taip pat nedavė suprasti, kad imsis kokių nors žingsnių kontroliuoti ginkluotus gatvėse patruliuojančius civilius. Niekas į tai nesureagavo kaip į rimtą įvykį.

„Kenosha Guard“ bandė atsiriboti nuo įvykio, tačiau apskritai matome tendenciją, kad dauguma kovotojų grupių gina ir palaiko tokį elgesį, tikindami, kad Rittenhouse’as buvo teisus, o jo veiksmai buvo savigyna.

– Ar šių grupių gretos auga dėl vykstančių „Black Lives Matter“ protestų?

– Taip, protestai paskatino daugumos šių grupių susiformavimą. Dauguma jų įsikūrė tam, kad apsaugotų savo miestą nuo BLM ptotestuotojų ir „antifa“ kovotojų. Incidentas Kenošoje tiesiog parodė, kas yra pastatyta ant kortos, dalyvaujant tokioje veikloje. Kad ginkluoti vyrai, pasiryžę suvaldyti situaciją, kuriai suvaldyti jie neturi nei pasirengimo, nei įgūdžių, ir įsisiautėjusi minia gali būti mirtinas derinys.

– Koks ryšys tarp Kenošos incidento ir išpuolio Portlande? Anksčiau minėjote, kad nerimaujate, jog incidentas Kenošoje atsikartos kažkur kitur, o dabar kaip tik tai ir įvyko.

– Manau, kad tai yra dar vienas smurto gatvėse intensyvėjimo, kurį stebime visą vasarą, pavyzdys. Smurtas gatvėse auga, kovotojai agresyvėja, gausėja jų gretos, pačių protestuotojų įniršis iš gatvėse rengiamų demonstracijų persimeta į kitas vietas. Pavojus kyla daug didesniam skaičiui žmonių.

Tačiau didžiausią nerimą kelia smurto politizavimas. Vietoj to, kad suvienytų pajėgas ir sakytų, kad netoleruos jokio smurto, žmonės kaltina ir pirštais bado savo politinius oponentus. Vietoj to, kad pasmerktų ir nutrauktų šį užburtą ratą, žmonės jį tik kursto.

Reikalas tas, kad kai bet kokį klausimą ar poziciją pradedi vertinti kaip itin svarbų, bos ne per gyvybės ar mirties prizmę, smurtas nebėra neracionalus ar ekstremalus sprendimas.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu