Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO šiemet vykusi knygų mugė lankytojus pasitiko su Jono Meko mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“.
„Nuoširdžiai dėkoju Vilniaus knygų mugės organizaciniam komitetui, Lietuvos leidėjų asociacijai, Lietuvos kultūros institutui, parodų ir kongresų centrui LITEXPO, visiems leidėjams ir dalyviams už tai, kad bendromis pastangomis šiemet ir vėl turime be galo turtingą programą su daugybe knygų naujienų, su itin įdomiais Lietuvos ir užsienio autoriais. Dėkoju už tai, kad visi kartu siekiame atrastas formas tobulinti toliau. Tegul mugės šurmulyje mus veda skambančių formų ilgesys“, – sakė Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, atidarydamas 21-ąją Vilniaus knygų mugę.
Prezidentas Gitanas Nausėda knygų mugėje teigė suprantantis, kad „nei knyga, nei kultūra Lietuvoje nemirė.“
Sveikindamas susirinkusius Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasidžiaugė, kad Vilniaus knygų mugė pasirinko tokį šūkį, kuris verčia mąstyti.
Tai didžiausias Baltijos šalių literatūrinis renginys, kuriame šiemet dalyvavo net 380 dalyvių iš 9 pasaulio šalių: Lietuvos, Ukrainos, Australijos, Vokietijos, Ispanijos, Japonijos, Omano, Baltarusijos, Estijos.
Atidarymo dieną pasveikinti dailininkai, leidėjai, spaustuvininkai – 2019 metų Knygos meno konkurso nugalėtojai. Premijas ir diplomus laureatams įteikė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
Įsimintina 15min forume vykusi diskusija „Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje?“ Dalyvavo Aurelijus Katkevičius, Tautvydas Mikalajūnas, Ugnius Jankauskas, Laurynas Peluritis. Moderavo Mindaugas Reinikis.
Tik atsiradus pirmiesiems interneto žinių portalams tradicinė periodika pradėta laidoti argumentuojant, jog elektroninės naujienos skaitytoją pasiekia greičiau, efektyviau bei pigiau. Per pasaulį nuvilnijo užsidarančių laikraščių ir žurnalų banga. Tačiau pastaruoju metu tradicinė spauda atkovoja prarastas pozicijas, ypač motyvuodama, kad žymiai efektyviau valdo „fake news“ problemą nei skaitmeninė žiniasklaida. Diskusijoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Lietuvos periodinės spaudos situacijai skaitmeninės žiniasklaidos apsuptyje aptarti. Kokie esminiai iššūkiai ir problemos kyla? Ką žiniasklaidos priemonių vadovai numato ateityje? Ar galų gale skaitmena pakeis spaudą? Ar spauda išliks kaip aukštesnės kokybės žiniasklaidos standartas?
Jau nepirmus metus knygų mugėje buvo galima rasti asociacijos „Ahmadija“ stendą ir jos vadovą Ahmed Faraz. Vykdydami aktyvią visuomeninę veiklą, šios asociacijos nariai griauna stereotipą, kad musulmonai nenori integruotis, ar yra potencialūs teroristai.
Pasak rengėjų, mugės metu vienoje vietoje susitinka visi, kurie domisi naujausiomis literatūros pasaulio tendencijomis: leidėjai turi puikią progą pristatyti knygų naujienas, autoriai pabendrauti su savo gerbėjais bei užmegzti sėkmingas darbines pažintis, lankytojai ne tik randa šaunių knygų laimikių, pabendrauja su mylimais rašytojais, bet ir puikiai praleidžia laiką dalyvaudami plačioje renginių programoje.
Jau penkioliktąjį kartą paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai" nugalėtojai. 2019 m. skaitytojų mėgstamiausiomis tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Marijaus Gailiaus „Oro" (leidykla „Odilė"), poezijos kategorijoje – Vytauto Kazielos eilėraščių knyga „Alyvmedžiai" (leidykla „Kauko laiptai"), knygų vaikams kategorijoje – Ignės Zarambaitės knyga „Stebuklingi senelio batai", kurią iliustravo Vanda Padimanskaitė (išleido Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus") ir knygų paaugliams kategorijoje – Ilonos Ežerinytės apysaka „Skiriama Rivai" (leidykla „Dominicus Lituanus").
Akcijos „Metų knygos rinkimai 2019" laureatai paskelbti ir apdovanoti Vilniaus knygų mugėje, kuri kitais metais vyks vasario 25-28 dienomis ir lankytojų lauks su tema „Vaizdas kaip tekstas“, kvies aptarti, koks yra vaizdo vaidmuo teksto kūrimo procese, kaip vaizdas siejasi su tekstu ir ar gali jį pakeisti.
Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
