Heroino vartojimas JAV nuo 2007-ųjų išaugo daugiau nei dvigubai. 2013 metais daugiau nei 500 tūkstančių žmonių sakė, kad yra vartoję heroino per pastaruosius metus – tai yra beveik 150 procentų išaugęs skaičius, teigiama antradienį paskelbtoje Ligų kontrolės ir prevencijos centro ataskaitoje. Dar blogiau yra tai, kad beveik visi, vartojantys heroiną, vartoja ir dar bent vieną kitą narkotinę medžiagą. Ekspertai mano, kad būtent tai gali paaiškinti, kodėl 2013 metais heroinas pasiglemžė beveik keturis kartus daugiau gyvybių nei 2000-aisiais.
Heroino vartojimas „sparčiai auga beveik visose demografinėse grupėse“, sako Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) direktorius Tomas Friedenas. „O drauge su šiuo augimu mes matome ir mirčių skaičiaus didėjimą“, – sako jis.
Su heroino vartojimu siejamos mirtys 2010-2013 metais išaugo beveik tris kartus (nuo 1 mirties 100 tūkst. gyventojų iki 2,7). Tačiau, be padidėjusio mirčių skaičiaus, augantis intraveninių narkotikų vartojimas yra ir svarbi visuomenės sveikatos problema. Sveikatos priežiūros ekspertai praneša apie hepatito C ir ŽIV spiečius, kylančius dėl opioidų injekcijų. „Liūdna matyti, kad į JAV sugrįžta leidžiami narkotikai“, – sako Friedenas.
CDC teigimu, heroino vartojimo augimas labai susijęs su priklausomybe nuo nuskausminamųjų vaistų ir žema heroino kaina. Taigi, nors daugiau žmonių JAV miršta nuo nuskausminamųjų perdozavimo, heroino populiarėjimas kelia nerimą - pakankamą, kad CDC šią tendenciją pavadintų „epidemija“.
Šiuo metu didžiausia priklausomybės nuo heroino grėsmė kyla 18-25 metų asmenims, baltaodžiams, Medicaid gavėjams, vyrams, neturintiems medicininio draudimo, ir žmonėms, per metus uždirbantiems mažiau nei $20,000. „Didžiausias augimas fiksuojamas tarp žmonių, daug vartojančių receptinių opiatų“, – sako Maisto ir vaistų kontrolės įgaliotinio patarėjas Christopheris Jonesas.
„Heroino vartotojai jau nebėra varginguose miestų rajonuose gyvenantys mažumų atstovai, o jauni priemiesčių baltaodžiai“, – 2015 metų tyrime, paskelbtame „Journal of Addictive Diseases“, rašė Teksaso universiteto Ostine politologė Jane Carlisle Maxwell. 2013 metais daugiausiai su heroinu susijusių mirčių buvo 18-44 metų amžiaus baltaodžių tarpe (7 mirtys 100 tūkst. gyventojų). Palyginimui: 2000-aisiais daugiausiai tokių mirčių teko 45-64 metų juodaodžiams – 2 mirtys 100 tūkst. gyventojų.
Kai kurie mokslininkai augantį heroino vartojimą sieja su pastarojo meto pastangomis sumažinti receptinių vaistų vartojimą nemedicininiais tikslais: pakeista oksikontino formulė, kad būtų sunkiau vaistą sutrinti ir šniaukšti, medikai atsargiau išrašo stipresnius vaistus nuo skausmo. Norėdami išvengti narkotinės abstinencijos, kai kurie vaistus iki tol vartoję asmenys ėmė rinktis heroiną, teigia Carlisle Maxwell, anksčiau priklausiusi Nacionalinei piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir psichikos sveikatos paslaugų patarėjų tarybai. Tačiau Friedenas su šia hipoteze nesutinka.
„Opiatų išrašymo praktikos tobulinimas yra sprendimo, o ne problemos dalis, – sako jis. – Už didesnį heroino vartojimą atsakinga didesnė pasiūla ir sumažėjusi kaina. Šiuo metu gatvėse heroinas kainuoja maždaug penkis kartus mažiau nei receptiniai opiatai.“
Jis mano, kad būtent tai skatina didesnį heroino vartojimą, drauge su tuo faktu, kad nuskausminamuosius vaistus vartojantys asmenys jau būna „paruošti“ priklausomybei nuo heroino, todėl ir tikina, kad mažiau išrašant nuskausminamųjų yra mažinama tendencija pereiti prie heroino.
Jam pritaria Jonesas, kuris sako, kad „poslinkis prie heroino prasidėjo dar iki valstijoms imantis griežčiau kontroliuoti nuskausminamuosius“. „Nuskausminamuosius vartojantys asmenys pereina prie heroino, paskui grįžta prie vaistų ir taip toliau – priklausomai nuo to, kokių medžiagų tuo metu gali gauti“, – sako jis.
Ekspertai sutinka, kad nuskausminamųjų vartojimas yra stipriausias heroino vartojimo faktorius. Tyrimai rodo, kad nuo receptinių nuskausminamųjų priklausomi asmenys yra 40 procentų labiau linkę piktnaudžiauti heroinu, o 80 procentų dabartinių heroino vartotojų sako praeityje vartoję receptinius nuskausminamuosius.
Nors statistika ir niūri, tačiau Friedenas mano, kad įmanoma pakeisti dabartinę situaciją. Valstijos gali gerinti situaciją pažabodamos gydytojų polinkį lengva ranka skirti receptinius nuskausminamuosius, padidindamos prieigą prie reabilitacinių įstaigų ir sterilių švirkštų, bei užtikrindamos, kad vis daugiau žmonių būtų parengti atlikti gyvybes gelbstinčių vaistų, tokių kaip naksolonas, injekcijas.
„Pokyčiai valstijų lygmenyje yra labai svarbūs, – sako Friedmanas. – Visuomenės sveikatos ir teisėsaugos specialistai turi bendradarbiauti.“
