„Pastaruosius trejus metus daugiau nei 140 000 musulmonų rohinjų gyveno siaubingomis sąlygomis pabėgėlių stovyklose Mianmare ir daugybėje kitų šalių, įskaitant Indoneziją“, - skelbia peticijos autoriai.
„3 000 rohinjų buvo nužudyta per tris dienas tarp 2017 m. rugpjūčio 25-osios ir 27-osios“, - rašoma peticijos tekste, remiantis Europos rohinjų tarybos (European Rohingya Council, ERC) duomenimis.
Jungtinių Tautų migracijos agentūra, arba IOM, praėjusios savaitės pabaigoje patvirtino, kad nuo rugpjūčio 25-ąją prasiveržusių naujų žiaurumų prieš šią etninę mažumą iš Mianmaro jau yra pabėgę iš viso 270 000 žmonių.
Laikinų pabėgėlių stovyklų ir sveikatos priežiūros centrų kaimyniniame Bangladeše nepakanka, kad būtų tinkamai pasirūpinta tokiu precedento neturinčiu naujų atvykėlių srautu. IOM kol kas yra paskyrusi $1 mln. būtiniausių lėšų, kad padėtų šaliai susitvarkyti su šia krize.
Peticijos autoriai taip pat iškelia gana aštrų klausimą: „Kodėl negerai būti musulmonu, Suu Kyi?“ Tai yra aliuzija į ankstesnius Mianmaro lyderės komentarus, išsakytus duodant 2013 m. interviu „BBC Today“ vedėjui Mishalui Husainui.
„Niekas man nesakė, kad kalbėsiuosi su musulmonu“, - tuo metu esą pasakė Suu Kyi, rašoma peticijos tekste.
Aung San Suu Kyi buvo apdovanota Nobelio taikos premija 1991-aisiais, už savo aktyvizmą taikiai kovojant su karine chunta Burmoje (dabar – Mianmaras), dėl kurio ji 15 metų buvo kalinama namų arešto sąlygomis, ir paleista tik 2010 m. Pasak Nobelio premijų teikimo komiteto, Suu Kyi šį prestižinį apdovanojimą gavo už „jos nesmurtinę kovą dėl demokratijos bei žmogaus teisių“ ir pasipriešinimo kariuomenės lyderiams. Ji savo šalies de facto lydere tapo po to, kai Mianmare 2012-aisiais buvo surengti pirmi laisvieji rinkimai, per kuriuos ji atvedė savo partiją į pergalę didžiule balsų persvara. 2015 m. Suu Kyi vadovaujama „Nacionalinė lyga už demokratiją“ laimėjo ir visuotinius rinkimus, ir ji tapo valstybės vadove, pradėdama eiti oficialias valstybės kanclerės pareigas.
Tačiau, nepaisant vis garsiau reiškiamo nepasitenkinimo dėl jos abejingumo savo šalies nuskriaustiesiems, Norvegijos Nobelio taikos premijos skyrimo komitetas atmetė bet kokias kalbas apie galimybę atšaukti Suu Kyi įteiktą apdovanojimą, teigdamas, kad svarstant kandidatūras yra vertinama tik iki tol atlikta žmogaus veikla, o ne bet kokie toliau sekantys jo arba jos veiksmai.
„Nei Alfredo Nobelio testamente, nei Nobelio fondo statutuose nėra palikta erdvės galimybei, kad Nobelio premija – ar fizikos, ar chemijos, ar medicinos, ar literatūros, ar taikos – galėtų būti atšaukta“, - žinių tarnybai AFP sakė Nobelio instituto vadovas Olavas Njolstadas.
„Nobelio komitetas vertina tik tas pastangas, kurias laureatas įdėjo iki premijos paskyrimo“, - pridūrė jis.
Pati Aung Sang Suu Kyi nepasitenkinimą dėl jos veiksmų siekiant suvaldyti musulmonų rohinjų krizę vadina „didžiuliu dezinformacijos ledkalniu, (...) su tikslu iškelti teroristų interesus“, jos žodžius cituoja AFP.
Tačiau ilgametis dabartinės Mianmaro lyderės draugas ir patikėtinis, buvęs arkivyskupas Desmondas Tutu, taip pat pasmerkė Suu Kyi veiksmus krizės fone.
„Jeigu tavo iškilimo į aukščiausias Mianmaro pareigas politinė kaina yra tavo tyla, tuomet ta kaina akivaizdžiai yra per didelė, – išplatintame pranešime teigia Tutu. – Tai, kad toks teisingumo simbolis vadovauja tokiai situacijai, dar labiau prisideda prie mūsų skausmo. Tie vaizdai, kuriuose matome rohinjų kančias, pripildo mus skausmo ir baimės.“
