Jau šį sekmadienį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose šalies gyventojai raginami juose aktyviai dalyvauti. Nors visuomenės informavimo priemonėse netrūksta diskusijų, kaip bus užtikrintas šių rinkimų skaidrumas, vis dėlto Šiaulių universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad jauniausi šalies rinkėjai stokoja informacijos, kur kreiptis pastebėjus korupcijos apraiškas. Apklausę daugiau nei tūkstantį bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų moksleivių, universiteto ir kolegijų studentų, dirbančiųjų bei ieškančių darbo asmenų nuo 16 iki 29 metų, tyrėjai atskleidė Šiaulių apskrities jaunimo korupcijos suvokimą ir požiūrį.
Dr. Rita Toleikienė, Šiaulių universiteto tyrėja, vadovavusi tyrėjų komandai, teigia, jog tyrimas atskleidė, kad stipriausias sprendimo aktyviai veikti pranešant apie korupcijos atvejį motyvas yra susijęs su antikorupcinės veiklos paveikumu: „30 proc. jaunuolių mano, kad į jų pranešimą greičiausiai niekas nereaguotų. Jų įsitikinimu, korumpuoti asmenys per daug įtakingi, turintys pažįstamų įvairiose srityse, tad pranešus tokią informaciją niekas nepasikeistų.“
Anot mokslininkės, panašiai tiek pat respondentų teigia, kad pranešti jiems gali trukdyti informacijos, kaip tai padaryti, stoka. Be to, respondentai mano, kad pranešimas reikalauja daug pastangų ir laiko, o taip pat nedrįstama pranešti dėl jaunuolio, ypač mokyklinio amžiaus, nelygiavertės pozicijos visuomenėje. Maždaug penktadaliui apklaustųjų būtina sąlyga – saugumas. Jie baiminasi dėl savo ir savo šeimos gerovės, nėra įsitikinę, ar pranešimo atveju bus išlaikomas pažadėtas anonimiškumas. Visiškai pasyvią poziciją užima 15 proc. jaunuolių, o 9 proc. informavimą apie korupciją tapatina su išdavyste ar įskundimu.
Tiesa, jaunimo sprendimas priklauso ir nuo užimtumo statuso. Dažniau apie korupcijos atvejus nedrįsta pranešti besimokantys mokykloje ar studijuojantys, taip pat nedirbantys jaunuoliai. Jų tarpe yra daugiausiai asmenų, kurie mano, jog pranešti apie korupciją yra ne jų reikalas.
Asmens aktyvumas kovojant su korupcija pasireiškia ir vengiant įsitraukti bei dalyvauti korupcijos veikose, ir kliudant įvykti korupcijos aktui ar pranešant apie jau įvykusį. „Štai ketvirtadalis jaunuolių teigė, kad yra pasirengę pranešti apie korupcines veikas. Daugiausiai, du trečdaliai, mano, kad jų sprendimas priklausytų nuo aplinkybių, o 11 proc. apie tai niekam nepraneštų.“ – tyrimo rezultatus pristatė Sigitas Balčiūnas, tyrėjų komandos narys. Tokia situacija, anot tyrėjų, rodo gana aukštą antikorupcinio potencialo lygį.
Pasiteiravus, kaip jaunuoliai elgtųsi rinkimų metu pastebėję, kad rinkimų komisijos narys agituoja balsuoti už vieną iš kandidatų, aktyviai veikti ketina 40 proc. respondentų, panašiai tiek pat nekreiptų į tai dėmesio. Tad net gana paprastoje situacijoje apie 60 proc. jaunuolių ketina likti pasyvūs. Šiaulių universiteto mokslininkų teigimu, ugdant antikorupcines nuostatas ir gebėjimus, formuojant ir įtvirtinant aktyvaus veikimo korupcijos atveju modelius, yra tikslinga pasitelkti vaidmenų žaidimus, leidžiančius pajusti veiklos sprendimų pasekmes.
Vienas iš reikšmingiausių klausimų tiriant antikorupcines nuostatas – klausimas apie korupcijos lygį institucijose ir organizacijose. Adekvatus korupcijos lygio suvokimas yra svarbus antikorupcinio švietimo rezultatas. Vis tik, jaunimo nuomone, korupcija Lietuvos valdžios struktūrose yra pakankamai įsigalėjusi. Labiausiai korumpuotomis jie įvardija politines partijas bei aukščiausias šalies valdžios ir valdymo institucijas.
Politikų atžvilgiu jaunimo nuostatos itin neigiamos. Net 64 proc. respondentų mano, kad korupcijos lygis politinėse partijose yra aukštas arba labai aukštas. Jų įsitikinimu, politikai sąmoningai ar nesąmoningai atstovauja siaurų grupių interesus, priima daugumai nepalankius politinius sprendimus. Netinkamų politinių sprendimų poveikį jaunuoliai patiria per teigiamų ekonominės situacijos pokyčių stoką. Nepasitikėjimo politikų veikla priežastimi respondentai įvardija nesąžiningų politikų nebaudžiamumą.
63 proc. respondentų įžvelgia aukštą arba labai aukštą korupcijos lygį ir Lietuvos Respublikos Seime. Šiuos faktus iliustruoja ir jaunimo pasisakymai grupinėse diskusijose, kur vienoje jų buvo įvardinta, kad korumpuoti yra apie 70 proc. Seimo narių. Santykinai aukštai vertinamas ir korupcijos lygis Lietuvos teismuose. Tokie duomenys kelia pagrįstą nerimą, nes, kaip rodo tyrimai, nuomonė apie korupciją yra stipriai susijusi su asmens pasitikėjimu valdžios institucijomis, o žemas pasitikėjimas neigiamai veikia demokratijos procesus, yra susijęs su bendru nusivylimu ir netikėjimu šalies perspektyva.
Tyrimas atskleidė korupcijos ir jos lygio suvokimo skirtumus skirtingose respondentų grupėse pagal užimtumą. Korupciją politinėse, viešojo administravimo institucijose, dažniau pastebi dirbantys ar dirbantys ir studijuojantys ar nedirbantys jaunuoliai, rečiausiai – moksleiviai.
Vis dėlto, tyrime dalyvavusių jaunuolių sprendimas pateisini ar nepateisinti nesąžiningą elgesį priklauso nuo daugelio aplinkybių. Dažniausiai jie korupciją atpažįsta ir įvardija viešojo administravimo srityje, tačiau, jei korupcinės veiklos metu naudą gavo ne tik korupcijos subjektai, bet ir korupcijos procese nedalyvavusios gyventojų grupės – įmonės darbuotojai, socialiai remtinos šeimos ir panašiai – dalis jaunų žmonių tokį nesąžiningą elgesį yra linkę pateisinti. Tokį korumpuotą elgesį santykinai dažniausiai pateisina nedirbantys ir nesimokantys asmenys, rečiausiai – dirbantys jaunuoliai ir studentai.
