Ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo pradeda vizitų seriją Europos sostinėse. Jis atvyksta po rinkimų į Europos Parlamentą, kur tradicinių partijų pozicijos susilpnėjo, o žalieji surinko daugiau balsų nei anksčiau. Tai apsunkina aukščiausių Europos Sąjungos postų dalybas.
Pirmiausia Pompeo lankysis Berlyne. Po ką tik įvykusių Europos parlamento rinkimų, JAV diplomatijos vadovas ras gerokai pasikeitusią politinę atmosferą. Europoje sustiprėjo nacionalistų pozicijos, bet didžiųjų tradicinių partijų koalicijų politiką gali nulemti ir Vašingtonui visai nesimpatizuojantys žalieji, nes jų įtaka taip pat gerokai išaugo.
Pompeo vyksta į Vokietiją ieškodamas bendros pozicijos dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtos politikos Irano atžvilgiu, bet dabar jam teks susidurti su naujomis realijomis Europos ir ypač Vokietijos politiniame gyvenime.
Po įtemptų rinkimų į Europos Parlamentą politikos apžvalgininkai atkreipė dėmesį į stiprėjančius nacionalistus ir populistus, bet rečiau komentavo tai, kad beveik du kartus išaugo ir Vokietijos žaliųjų pajėgos EP.
„Žmonės nori konstruktyvios ir drąsios Vokietijos pozicijos Europoje. Būtent už tai ir balsavo. Jiems nerūpi kiti klausimai. Per dideles jaunimo demonstracijas nemačiau plakatų su užrašais „žalieji turi tapti visų partija“. Mokiniai tiesiog nori, kad klimatas būtų saugomas geriau ir tai reikalavimas ne žaliesiems, o valdančiajai didžiajai koalicijai“, – sakė Vokietijos žaliųjų partijos lyderis EP Svenas Giegoldas.
Pastaruoju metu pasipylusios masinės jaunimo akcijos dėl vangios kovos su klimato kaita privertė susimastyti ne vieną Vokietijos ir kitų Europos šalių pilietį. Taip nemaža dalis, pavyzdžiui, Vokietijos socialdemokratų partijos narių ar šios partijos rėmėjų galiausiai balsavo už žaliuosius.
„Nemanau, kad nuo šiol balsuosiu tik už žaliuosius, bet esu įsitikinusi, kad reikia ką nors daryti. Galbūt didžiųjų pokarinių partijų laikai tiesiog baigiasi. Gal mums reikėtų gerokai intensyvesnės politikos, daugiau opozicinės politikos, daugiau kovos, kumščių, kad įgyvendintume savo vertybes užuot darę viską diplomatiškai ir paviršutiniškai“, – sakė Vokietijos socialdemokratų partijos narė, balsavusi už žaliuosius, Sinje Sidler.
Vokietiją valdantiems krikščionims demokratams tai reiškia, kad kompromisų paieškos dėl pagrindinių Europos Sąjungos postų bus dar sunkesnės bei ilgesnės, o žalieji bei taip pat sustiprėję liberalai čia gali tarti lemiamą žodį. Matyt todėl vakarykščiame Europos vadovų susitikime nebuvo kalbėta apie būsimų Sąjungos vadovų personalijas.
„Aišku, kad Europos Liaudies partijos ir Demokratų partijos grupė – stipriausia Europos Parlamente, bet taip pat aišku, kad ji nebeturi daugumos. Taigi, visi turi savo nuomonę šiuo klausimu. Sutarėme, kad dabar dar nepriimsime sprendimų“, – po susitikimo su valstybių vadovais sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Dabartinei JAV administracijai, demonstratyviai pasitraukusiai iš Paryžiaus klimato susitarimo ir pradėjusiai prekybos karus su Kinija bei Europa, tokia senojo kontinento politikos kryptis vargu ar bus palanki.
