Daugiau 
 

JAV imasi „ypatingų priemonių“

12/28/2018 Aidas
usa 1

Jungtinės Valstijos imsis „ypatingų apsaugos priemonių“ dėl išaugusio sulaikytų imigrantų vaikų skaičiaus, trečiadienį paskelbė krašto saugumo sekretorė Kirstjen Nielsen, mirus jau antram sulaikytam vaikui iš Gvatemalos. Nielsen planuoja vėliau šią savaitę nuvykti prie Meksikos sienos pamatyti medicininius patikrinimus ir sąlygas sienos apsaugos stotyse. Pareiškimas buvo paskelbtas Kongresui ir Donaldui Trumpui toliau nesutariant dėl prezidento reikalavimų skirti milijardus dolerių sienai atsitverti nuo Meksikos.

„Reaguodama į precedento neturintį vaikų, kurių globą perėmėme, skaičiaus padidėjimą, nurodžiau imtis virtinės ypatingų apsaugos priemonių“, – sakoma Nielsen pareiškime, paskelbtame po „itin didelį nerimą keliančios ir širdį veriančios“ vaiko mirties.

Nielsen paprašė Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ekspertų ištirti „sergančių vaikų, kertančių mūsų sienas, padaugėjimą“ ir nustatyti, kokių tolesnių veiksmų rengdamosi turėtų imtis pasienio ligoninės, sakoma jos pareiškime.

Nielsen pridūrė, kad paprašė JAV pakrančių apsaugos tarnybos medikų įvertinti Pasienio tarnybos medicinos programas ir dėl jų „pateikti atitinkamas rekomendacijas“, be to, papildomai paprašė Gynybos departamento medikų pagalbos.

JAV Muitinės ir pasienio apsaugos tarnybos komisaras Kevinas McAleenanas trečiadienį perspėjo, kad tarnyba negali susidoroti su tūkstančiais atvykstančių migrantų, nes dauguma objektų buvo pastatyti prieš dešimtmečius – vyrams, kurie atvyksta vieni.

„Mums reikia Kongreso pagalbos. Mums reikia skirti lėšų mūsų objektuose esančių vaikų medicininei priežiūrai ir psichikos sveikatai“, – sakė jis televizijai „CBS News“.

Aštuonmetis Felipe Gomezas, kuris peršalo, turėjo temperatūros ir vėliau mirė, su savo tėvu Agustinu Gomezu atvyko iš majų čuchių bendruomenės Nentone vakariniame Gvatemalos Huehuetenango departamente netoli Meksikos sienos.

Jis buvo tarp beveik 25 tūkstančių JAV sulaikytų migrantų vaikų, sakė McAleenanas. Šis skaičius yra rekordinis.

„Tai didžiulis srautas. Tai labai skiriasi nuo to, ką matėme anksčiau“, – sakė McAleenanas ir pridūrė, kad sveikatos apsaugos sistemai papildomas krūvis tenka dar ir prasidėjus gripo sezonui.

Per pastaruosius du mėnesius Pasienio tarnyba prie pietinės sienos sulaikė 139 817 žmonių, o metais anksčiau per tą patį laikotarpį – 74 946, nurodė Nielsen.

Daugiau kaip 68,5 tūkstančio žmonių buvo „šeimos vienetai“, o dar beveik 14 tūkstančių – niekieno nelydimi vaikai, sakė ji ir pažymėjo, kad sistema atsidūrė „prie ribos“.

Migrantus siųs atgal į Meksiką

Praėjusios savaitės pabaigoje Nielsen paskelbė, kad pietinę JAV sieną kirtę migrantai bus siunčiami atgal į Meksiką, kol svarstomos jų bylos, kad atvykėliai negalėtų „pradingti“ Jungtinių Valstijų teritorijoje.

„Svetimšaliai, mėginantys apeiti sistemą ir patekti į mūsų šalį nelegaliai, nebegalės pradingti Jungtinėse Valstijose, kur daugelis jų neatvyksta į teismą nustatytu laiku“, – nurodė krašto saugumo sekretorė.

„Vietoje to jie lauks teismo sprendimo dėl imigracijos būdami Meksikoje. (Politika) „pagauti ir paleisti“ bus pakeista į „pagauti ir sugrąžinti“, – sakoma Nielsen pareiškime.

„Tai leis mums skirti daugiau dėmesio tiems, kas iš tikrųjų bėga nuo persekiojimo“, – pridūrė ji.

Tokia priemonė paskelbta prezidentui Donaldui Trumpui nusivylus, kad lauktų rezultatų neatnešė mėginimai sustabdyti į Jungtines Valstijas plūstančius migrantus, bėgančius nuo skurdo ir smurto Centrinėje Amerikoje. Per pastaruosius metus daugelis jų kirto JAV pietinę sieną ir pasiprašė prieglobsčio, priversdami teismus nagrinėti jų bylas. Tokios bylos gali būti nagrinėjamos ne vieną mėnesį ar metus, o tuo metu migrantai paleidžiami.

Trumpas neseniai nurodė automatiškai atmesti atvykėlių iš Centrinės Amerikos – daugiausiai iš Gvatemalos, Hondūro ir Salvadoro – prašymus suteikti prieglobstį Jungtinėse Valstijose. Tačiau teismai neseniai ėmėsi svarstyti skundus dėl tokio nurodymo ir neleido pareigūnams jo įgyvendinti.

Sekretorė pridūrė, kad Meksikos vyriausybei, kuriai dabar teks prižiūrėti migrantus, buvo pranešta apie Vašingtono sprendimą.

„Meksika savo ruožtu savarankiškai nusprendė įsipareigoti įgyvendinti esmines priemones savo sienos pusėje“, – pažymėjo ji.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu