Jungtinėse Valstijose pastebėjus Azijos gigantiškųjų širšių, pasigirdo nuogąstavimų, kad šis klastingas vabzdys gali įsikurti Jungtinėse Valstijose ir sunaikinti bičių populiaciją.

Dešimtmečius bitininkyste užsiimantis Tedas McFallas nieko panašaus iki šiol nebuvo matęs.

Lapkričio mėnesį nuvažiavęs patikrinti kelių šalia Kusterio, Vašingtono valstijoje, laikomų avilių, dar pro mašinos langą vyras pastebėjo ant žemės besivoliojančius bičių kūnus. Atidžiau apžiūrėjęs radinį, jis aptiko krūvelę bičių priešais avilį ir dar daugiau nužudytų jų šeimos narių pačiame avilyje – tūkstančių tūkstančiai bičių su nuo kūnų nutrauktomis galvomis, o skerdynių kaltininkas neaiškus.

„Nesuvokiau, kas galėjo taip pasielgti,“ – pasakoja McFallas.

Tik vėliau jam kilo įtarimas, kad bites galėjo išžudyti vabzdžiai, kuriuos kai kurie mokslininkai tiesiog vadina „širšėmis žudikėmis“.

Azijos gigantiškosios širšės, kurių motinėlės užauga iki 5 cm (2 colių) ilgio, gali pasinaudoti smailiais ryklio peleko formos viršutiniais žandikauliais ir vos per keletą valandų išskersti visą bičių avilį, nutraukant jo gyventojams galvas ir pasišalinant su jaunikliams maitinti reikalingomis bičių krūtinėlėmis. Didesniems taikiniams įveikti širšės naudoja veiksmingus nuodus ir geluonį, kurio ilgio užtenka bitininko kostiumui pradurti ir kuris į aukos kūną, liudininkų teigimu, sminga it įkaitintas geležinis smaigas.

Japonijoje šios širšės kasmet pražudo iki 50 žmonių. Dabar gi jos pirmą kartą pastebėtos Jungtinėse Valstijose.

McFallas nėra iki galo įsitikinęs, kad jo avilyje pasidarbavo Azijos gigantiškosios širšės, tačiau praėjusį rudenį du tokie vabzdžiai grobuonys buvo aptikti šiaurės vakariniame Vašingtono valstijos pakraštyje, vos keliomis myliomis šiauriau nei jo valdos. Tai buvo pirmasis Azijinių gigantiškųjų širšių užfiksavimas Jungtinėse Valstijose.

Nuo tada mokslininkai visomis išgalėmis medžioja šias širšes, baimindamiesi, kad invazinė rūšis gali išnaikinti bičių populiaciją Jungtinėse Valstijose ir taip išplisti, kad nebeliks jokios vilties jas išnaikinti.

„Turime siaurą langą užkirsti joms kelią įsikurti, – sako Vašingtono valstijos žemės ūkio departamento entomologas Chrisas Looney. – Jei nepavyks to padaryti per ateinančius dvejus metus, greičiausiai tai yra neįmanoma.“

Šaltą gruodžio rytą, maždaug dvi su puse mylios į šiaurę nuo McFallo nuosavybės, Jeffas Kornelisas išėjo į savo namų verandą vedinas šuniuku. Čia jis aptiko negyvą įspūdingo dydžio širšę.

„Tai buvo didžiausia širšė, kokią tik man teko matyti“, - pasakojo jis.

Jis įtarė, kad tai gali būti Azijos gigantiškoji širšė. Jam buvo sunku patikėti, kad šis vabzdys gali būti šiuose kraštuose, tačiau jis buvo matęs kaip jos atrodo iš vaizdo įrašų YouTube.

Širšė išsiskiria ne vien įspūdingu dydžiu, bet ir savita išvaizda: karikatūriškai nuožmiu snukiu ir lašo formos akimis, primenančiomis Žmogaus Voro akis, tigro kailio raštą imituojančiais oranžiniais ir juodais dryžiais, dengiančiais visą kūną, ir plačiais, į nedidelį laumžirgį panašiais sparnais.

Kornelisas susisiekė su valstijos pareigūnais, kurie patvirtino, kad tai iš tiesų yra Azijos gigantiškoji širšė. Netrukus jie sužinojo, kad vieną iš širšių aptiko ir vietinis bitininkas.

Looney teigė, kad iš karto buvo aišku, jog valstija susiduria su rimta problema, tačiau aptikus vos du vabzdžius ir artėjant žiemai, buvo neįmanoma pasakyti, kiek tvirtai vabzdys šiose vietose jau yra įsikūręs.

Anot Japonijos Kioto Sangyo universiteto mokslininko Jun-ichi Takahashi, ši rūšis užsitarnavo „širšių žudikių“ pravardę dėl to, kad agresyviai nusiteikusios vabzdžių grupės atakos metu aukai gali būti sušvirkščiama tiek pat nuodų, kiek ir įkandus nuodingai gyvatei – keletas įkandimų paeiliui gali baigtis mirtimi.