Per savo pirmą vizitą Briuselyje Pence‘as pabrėžė, jog naujoji JAV administracija nori ir toliau dirbti išvien su ES. „Jaučiu privilegiją galėdamas prezidento Trumpo vardu išreikšti stiprų Jungtinių Valstijų pasiryžimą ir toliau siekti bendradarbiavimo ir partnerystės su Europos Sąjunga“, - sakė jis, pridurdamas: „Kad ir kokie būtų mūsų skirtumai, abu mūsų žemynai dalijasi ta pačia kilme, tomis pačiomis vertybėmis, ir, svarbiausia, tuo pačiu tikslu – užtikrinti taiką ir klestėjimą per laisvę, demokratiją ir įstatymo teisę, ir mes ryžtingai sieksime šių tikslų.“
Raminantis Pence‘o tonas markiai kontrastavo su Trumpo anksčiau išreikštu entuziazmu dėl populiariai „Brexit“ vadinamo Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš ES. Naujasis Baltųjų rūmų vadovas pasveikino „Brexit“ ir teigė, kad dar daugiau šalių paliks ES, kurią jis neseniai taip pat pavadino „praktiškai Vokietijos varoma mašina“, pridurdamas, jog „Jungtinė Karalystė protingai pasielgė iš jos išlipdama“.
Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas pasveikino Pence‘o žodžius, tačiau paragino Trumpo administraciją pažadus paversti darbais. Pats Tuskas, vadindamas save „nepagydomai proamerikietišku europiečiu, kuris yra fanatiškai pasišventęs transatlantiniams santykiams“, reporteriams sakė atvirai pasikalbėjęs su Pence‘u, nes girdint „tiek daug naujų ir stebinančių pareiškimų“, negalima apsimesti, kad niekas nepasikeitė.
Vis dėlto, jis išreiškė optimizmą dėl Pence‘o palaikymo tarptautinei pasaulio tvarkai, kurioje svarbiausia ne jėga, o įstatymai, bendradarbiavimas, bei integralumas. Tuskas pabrėžė: „Paklausęs apie šiuos tris dalykus, aš šiandien iš viceprezidento Pence‘o išgirdau tris „taip“. Po tokios pozityvios kalbos, tiek europiečiai, tiek amerikiečiai paprasčiausiai privalo laikytis duotų pažadų.“
„Kalbos apie Vakarų baigtį yra smarkiai perspaustos. Visi, kurie nori sunaikinti dabartinę pasaulio tvarką, privalo žinoti, kad šiuo atžvilgiu mes išliksime nepalaužiami“, - pažymėjo jis.
Vienas ES vidaus šaltinis susitikimą tarp Tusko ir Pence‘o taip pat pavadino „draugišku ir konstruktyviu pokalbiu, kuris truko ilgiau nei buvo planuota“.
Pence‘as, kuris yra buvęs Indianos valstijos gubernatorius, Europoje lankosi pirmą kartą nuo to laiko, kai sausio mėnesį tapo viceprezidentu. Tiesa, šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje jis sukritikavo Europos šalis, kurios neskiria bendrai NATO gynybai pakankamai lėšų, ir pasiuntė aštrią žinutę, skirtą pagrinde Vokietijai, Prancūzijai ir Italijai.
Miunchene jis nelietė Europos Sąjungos temos, palikdamas ją eilei susitikimų Briuselyje pirmadienį. Be susitikimo su Tusku, Pence‘as taip pat pasimatė su ES užsienio reikalų politikos vadove Federica Mogherini ir Europos Komisijos vadovu Jeanu-Claude‘u Junckeriu, o taip pat NATO vadu Jensu Stoltenbergu.
Analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis Pence‘o išsakytų komentarų su užuominomis į bendras vertybes ir transatlantinius ryšius priminė jo pirmtako Joe Bideno toną. Nepaisant to, naujasis JAV viceprezidentas pažymėjo, kad Trumpas sieks „užmegzti naujus santykius“ su Maskva, nors ir pabrėžė, kad Amerika ir toliau laikys Rusiją atsakinga už Minsko sutarties laikymąsi.
Vargu ar šie jo komentarai nuramins daugelį ES lyderių, kuriems teko stebėti entuziastingą Trumpo palaikymą Didžiosios Britanijos išstojimui iš ES ir draudimo į JAV patekti piliečiams iš septynių musulmoniškų šalių įvedimą.
Tedas Mallochas, laikomas JAV prezidento favoritu užimti Amerikos ambasadoriaus Briuseliui pareigas, anksčiau yra sakęs, kad Europos Sąjungą reikia „kiek suvaldyti“, bei gąsdinęs, jog euras per ateinančius 18 mėnesių patirs krachą. Europos Parlamentas ragina Europos lyderius užblokuoti jo paskyrimą. Kol kas neaišku, ar Trumpas tikrai pasirinks Mallocho kandidatūrą.
Pats Trumpas su ES lyderiais turėtų susitikti per G7 grupės šalių viršūnių susitikimą Italijoje, numatomą gegužės pabaigoje.
Europoje į Trumpą žiūrima skirtingai. Kadencijas baigiantys Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai François Hollande‘as ir Angela Merkel sukritikavo tam tikras JAV prezidento politikas, bet centrinės Europos lyderiai, pavyzdžiui, Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas ir Čekijos Respublikos prezidentas Milošas Zemanas, yra išreiškę jam palankumą.
