Kapavietė, kurioje, kaip manoma, prieš savo prisikėlimą iš mirusiųjų buvo palaidotas Jėzus Kristus, nuo šio trečiadienio ir vėl buvo atverta visuomenei. Kapas Jeruzalės Šventojo Kapo bažnyčioje buvo restauruojamas devynis mėnesius. Tai yra viena seniausių bažnyčių pasaulyje – XII a. pastatas, stovintis ant IV a. liekanų.
Kapavietei buvo reikalingas skubus dėmesys, kilus pavojui dėl tokių ilgamečių aplinkos faktorių kaip drėgmė, vanduo ir žvakių dūmai. Skirtingos bažnyčios dalys priklauso trims atskiroms krikščioniškosioms denominacijoms, tačiau jos atidėjo savo ilgamečius religinius nesutarimus į šalį, kad palaimintų restauraciją.
Intensyvius restauracijos darbus atliko komanda iš Atėnų Nacionalinio techninio universiteto, dirbę nedidelėje struktūroje bažnyčios viduje, dar žinomoje kaip „edikula“ (lot. namelis), kurioje ir slypi kapas bei laidojimo niša, kurioje, kaip manoma, po mirties buvo paguldytas Jėzaus Kristaus kūnas.
Komanda į vidinę šventyklos salę pirmą kartą įžengė pernai metų spalį. Restauracijos metu buvo pašalinta marmuro plokštė, dengusi laidojimo nišą, kuri ten buvo padėta 1555 m., siekiant užkirsti kelią piligrimams rinkti uolienas iš šventosios vietos. Po ta marmurine plokšte slypėjo kita, dar senesnė, pilko marmuro plokštė, sauganti laidojimo nišą, padėta IV a., kai Romos imperatorius Konstantinas įsakė pastatyti Šventojo Kapo bažnyčią. Tokiu būdu pirmą kartą per beveik 500 metų buvo atidengta kalkakmenyje iškirsta laidojimo niša.
Tuomet universiteto komanda sutvirtino edikulos struktūrą, panaudodama titano įtvarus ir cemento skiedinį.
„Jeigu intervencija nebūtų įvykusi dabar, būtų kilusi labai didelė grėsmė, kad struktūra sugrius“, - sakė projektą prižiūrėjusi Bonnie Burnham iš Pasaulinio paveldo fondo.
Stori žvakių suodžių sluoksniai ir balandžių išmatos taip pat buvo pašalinti iš šventosios vietos, o marmurinėje edikulos sienoje buvo iškirstas mažytis langas, kuris leis piligrimams pirmą kartą pažvelgti į Jėzaus kapą.
Trečiadienį ekumeninis patriarchas Bartolomėjus I, dvasinis pasaulio krikščionių ortodoksų lyderis ir popiežiaus Pranciškaus atstovas, pažymėjo restauracijos darbų pabaigą specialia ceremonija.
Dabar renkamos naujos lėšos kitam restauracijų raundui, per kurį turėtų būti įvertinta požeminė bažnyčios kanalizacijos ir nuotekų vamzdžių sistema ir stabilizuoti jos pamatai.
„Tai yra monumentas, kuris buvo garbinamas šimtmečius, ir bus garbinamas amžinai“, - sakė restauruotoja iš Graikijos Antonia Moropoulou.
Jėzaus kapo restauracija užbaigta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Izraelyje buvo atkastas sandėlis su archeologiniais lobiais iš Kristaus laikų, pažymėtais vardu „Jėzus“. Pasak archeologų, prieš 2000 m. tai buvo dažnas vardas Šventojoje žemėje. Jie atrado maždaug 30 senovinių laidojimo urnų su šiuo vardu.
Kol kas dar niekada nebuvo rasta tiesioginių archeologinių Jėzaus Kristaus egzistavimo įrodymų, tačiau pastaraisiais metais rasta daug medžiagos, padedančios užpildyti istorikų supratimo spragas apie tai, kaip Jėzus galėjo gyventi ir mirti.
„Tai yra gera žinia, - sakė Gideonas Avni, Izraelio antikvariato valdybos archeologijos padalinio vadovas. – Šiandien mes galime labai tiksliai rekonstruoti daugybę Kristaus laikų kasdienio gyvenimo aspektų.“
Pagal krikščioniškąją tradiciją, Kristaus kūnas buvo paguldytas kapavietėje po jo nukryžiavimo. Praėjus trims dienoms ir atvėrus kapą paaiškėjo, kad jis dingo, o dar po 40 dienų mesijas pasirodė žmonėms, prieš nužengdamas į dieviškąją karalystę.
