Liepos 17-ąją minėta Pasaulio lietuvių vienybės bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žuvimo diena verčia prisiminti ir ne taip plačiai nuskambėjusią „Lituanicos“ skrydžio pusę. Lietuvių kilmės JAV lakūnas Feliksas Vaitkus, užsienyje geriau žinomas Felixo Waitkaus vardu, 1935 metų rugsėjo 21–22 dienomis lėktuvu „Lituanica II“ perskrido Atlanto vandenyną, o vėliau atsidūręs Airijoje tapo bene pirmuoju gerai žinomu čia apsistojusiu lietuviu emigrantu. Jo vardas Airijoje minimas iki šiol.

Tapo aviacijos legenda pasaulyje

Kaip pasakoja Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas, Čikagoje 1907-aisiais lietuvių emigrantų šeimoje gimęs F. Vaitkus – dabar ypač svarbus lietuviams Airijoje. Aviacijai atsidavęs pilotas nusprendė pakartoti tai, kas iki galo nepavyko dviem lietuviams pilotams. Jis ne tik pakilo iš to paties oro uosto Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau ir užsibrėžė tikslą perskristi Atlantą.

Taip jis tapo vieninteliu pilotu, kuris vienas įveikė Atlantą. Nereikia net sakyti, kad šis istorinis skrydis jį padarė pirmuoju tokį skrydį atlikusiu lietuviu bei šeštuoju pilotu visame pasaulyje. Žinoma, jo lėktuvas turėjo kur kas modernesnę navigaciją.

Buvo pasakojama, kad oras taip pat nebuvo labai palankus skrydžiui. Vėliau paaiškėjo, kad netrūko ir lietaus sukeltų iššūkių. Būtent todėl lėktuvas nutūpė Airijoje ir nusileidęs buvo apgadintas.

„F. Vaitkaus skrydis yra ne tik vienas svarbiausių pasiekimų Lietuvos aviacijos istorijoje, bet ir vienas svarbiausių žygdarbių, išgarsinusių Lietuvą to meto pasaulyje ir pademonstravusių lietuvių solidarumą. Įvertinant ir tai, kad skrydis vyko itin sudėtingomis oro sąlygomis, keliolika valandų lakūnas vadovavosi tik prietaisų parodymais, tai buvo tikras žygdarbis. Todėl jo skrydis ir sulaukė tokio didelio dėmesio, o jis – didelio pagerbimo tuometėje Lietuvoje.

Sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo siekiama atminimą apie lakūną ir jo skrydį ištrinti. Prisimenu, kad vaikystėje mano pirmoji pažintis su F. Vaitkumi buvo tik per pašto ženklus, pavykus įsigyti nepriklausomoje Lietuvoje 1936 metais jo garbei išleistą ženklų seriją. Tad džiugu, kad atkūrus nepriklausomybę atmintis buvo atgaivinta, lakūno garbei parašytos kelios knygos, sukurti dokumentiniai filmai, jo vardu pavadintos gatvės Lietuvos miestuose“, – pasakojo diplomatas.

Egidijus Meilūnas pritarė, kad visuomenei, ypač jaunajai kartai, piloto žygiai nėra gerai žinomi, o dažniausiai šis aviacijos asas prisimenamas tik minint skrydžio metines. Ambasadoriaus nuomone, šią dieną prisiminti F. Vaitkaus žygį yra svarbu.

Reikšmė emigrantams Airijoje

Tarpukariu ir pokariu lietuvių Airijoje beveik nebuvo, o žinomiausiu lietuviu tapo legendinis lakūnas F. Vaitkus. Įveikęs Atlantą dėl blogų oro sąlygų jis buvo priverstas leistis Airijoje.

1935 m. rugsėjo 22 d. jo pilotuojama „Lituanica II“ nutūpė vakarinėje Airijos dalyje, šalia Balinrobo miestelio. „To meto Airijos spaudoje radau daugiau kaip 80 straipsnių apie F. Vaitkų ir Lietuvą. Airijos archyvuose esame radę duomenų apie pavienius pabėgėlius lietuvius, kurie po Antrojo pasaulinio karo per Airiją keliavo į tolimesnius kraštus.

Airijos lietuviams legendinio lakūno F. Vaitkaus asmenybė yra itin svarbi, ji vienija tautiečius ir telkia bendriems darbams. Prieš keliolika metų pradėjus burtis lietuvių bendruomenėms šioje šalyje, vienas svarbiausių bendruomenės darbų tapo lakūno atminimo puoselėjimas ir skrydžio minėjimas“, – pasakojo LRT.lt pašnekovas.

Dabar F. Vaitkaus skrydžiui atminti „Lituanica II“ nusileidimo vietoje, kuri yra už poros kilometrų nuo Balinrobo miestelio, yra skulptoriaus Juozo Šlivinsko sukurtas žymeklis. Minint skrydžio 80-ąsias metines, 2015 metais Balinrobe Airijos lietuvių iniciatyva ir pastangomis pastatytas paminklas – sumažinta lėktuvo „Lituanica II“ kopija.

Jau keliolika metų lietuvių bendruomenė ir Lietuvos ambasada F. Vaitkui pagerbti ir jo skrydžiui prisiminti rugsėjo pabaigoje Balinrobe rengia minėjimą labai simboliniu pavadinimu „Mums vis dar reikia sparnų!“ Prieš dvejus metus, Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio metais, vietos lietuviai ėmėsi naujos iniciatyvos – su Lietuvos vėliavomis kopti į netoliese esantį Airijos globėjo Šv. Patriko kalną. Tai jau tapo gražia tradicija.

„Tęsiant F. Vaitkaus skrydžio istorinius tyrinėjimus, 2018 metais Airijos nacionaliniame archyve lankėsi Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys ir istorikas Vytautas Žalys. Jie archyve rado iki tol neskelbtų dokumentų apie lakūno skrydį ir nusileidimą Airijoje. Tie dokumentai buvo pristatyti Lietuvos centrinio archyvo virtualioje parodoje „Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą“.

Dar vienas svarbus atminimo ženklas – Airijos dailininko Tomo Byrne'o nutapytas F. Vaitkaus portretas, kuris buvo pristatytas parodoje Lietuvoje.

Šiemet sukanka 85 metai nuo skrydžio, tad rugsėjį taip pat planuojame šventinius renginius. Neaišku, kokia bus epidemiologinė situacija rudenį, tačiau tikimės, kad pavyks surengti koncertą, minėjimą ir žygį su vėliavomis į kalną. Airijos lietuvių kultūros asociacija taip pat gyvai rengs specialią laidą virtualioje erdvėje, kad kuo daugiau Airijoje gyvenančių lietuvių galėtų bent virtualiai dalyvauti renginyje“, – teigė Lietuvos ambasadorius Airijoje.

Tiesa, tarpukario Lietuva ir Airija nepalaikė glaudžių ryšių. Airijoje nebuvo lietuvių bendruomenės, tad F. Vaitkus tapo bene ryškiausia asmenybe, vienijančia Lietuvą ir Airiją, ir žinomiausiu lietuviu Airijoje. Šį pasaulio lietuvį plačiai buvo aprašiusi ir užsienio spauda, o daugelis to meto laikraščių šią žinią spausdino pirmuosiuose puslapiuose.

Renginio idėją pasufleravo airis

Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis antrina, kad F. Vaitkaus atminimas iš tiesų reikšmingas lietuvių bendruomenei. Tiesa, pašnekovas prisimena, jog prie tokio renginio atsiradimo prisidėjo vienas istorija besidomintis airis.

Jis kreipėsi į ambasadą ir papasakojo, kad jo miestelyje prieš daugybę metų buvo nusileidęs lietuvio lėktuvas, taip pat atsiuntė nuotrauką ir patikino turintis lėktuvo nuolaužą. Anot A. Teišerskio, tokios žinios buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus, mat patys Airijos lietuviai nebuvo daug girdėję apie F. Vaitkaus sąsajas su Airija.

„Minėtas miestelis yra nedidelis ir tuo metu, 1935 metais, ten buvo visiška provincija. Kai pas juos viduryje kiemų, laukų nusileido lėktuvas, jiems buvo didžiulis įvykis. Subėgo pusė miestelio pasižiūrėti, pačiupinėti to lėktuvo, buvo atvažiavę ir Airijos lakūnų. Nuo to laiko vietos žmonės prisimena tą įvykį, o airis, kuris kreipėsi, yra istorijos mėgėjas ir turėjo pririnkęs informacijos apie tai“, – dėsto pašnekovas.

Netrukus bendruomenei ir ambasadai kilo mintis F. Vaitkaus nusileidimo dieną surengti minėjimą. A. Teišerskis prisimena pirmąjį apsilankymą lėktuvo nusileidimo vietoje.

„Jis netgi užkabino medį sparnu, lėktuvo sparnas lūžo ir jis nebegalėjo tęsti kelionės. Tas medis išlikęs, išaugęs ir netgi ta šaka, kuri buvo nulaužta, yra matoma“, – pasakoja Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.

1. Teišerskis atkreipia dėmesį, jog keliolika metų vykstantis minėjimas svarbus ne tik lietuviams, bet ir vietos airiams. „Šis istorinis įvykis yra svarbus lietuvių bendruomenei ir juo dabar domisi tie entuziastai, kurie siekia išlaikyti tradicijas, o pats minėjimas ir yra tapęs tradicija.

Be to, tai vienintelis toks plačiau žinomas istorinis įvykis, kuris tiesiogiai susieja Airiją ir Lietuvą. Juolab kad tai sieja ir su Airija glaudžių ryšių turinčią šalį JAV, nes F. Vaitkus buvo ne tik Lietuvos, bet ir JAV pilietis.

Į renginį ateina ir airių, kalbas sako ir vietinis meras, ir vietinė spauda aprašo. Šiuo atveju tas kontaktas tarp lietuvių ir airių yra tikrai artimas. Juk įvykis svarbus ir vietinio miestelio istorijai“, – pasakoja A. Teišerskis.

Jis pabrėžia, jog Airijos lietuviai džiaugiasi galėdami pasigirti F. Vaitkaus skrydžiu ir tuo, kad jo atminimas įprasmintas Airijoje.

„Galbūt negalime pasigirti taip, kaip Vokietijos ar JAV lietuviai, kur tų faktų ir istorinių vietų yra tikrai daugiau, bet mums svarbus ir šis vienas įvykis.

Jis parodė, kad prieškario laikotarpiu tokie technologijų pasiekimai, konkrečiai aviacijoje, kuri tuo metu buvo kaip dabar kosminiai skrydžiai, lietuviams buvo ne svetimi ir jie tikrai buvo pakankamai žymūs šioje srityje. Tą galėtų labiau ir mūsų valstybė pabrėžti“, – mintimis dalijasi A. Teišerskis.

Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Lietuvos ambasados Airijoje archyvo nuotraukos