Daugiau 
 

Kaip virtualus bendravimas mus keičia?

05/22/2020 Aidas
online 1187

COVID-19 pandemijos metu daugelis jau įprato bendrauti su artimaisiais, draugais ir dalimi savo aplinkos internetu, t. y. virtualiai. Daug mūsų socializacijos proceso persikėlė į feisbuką, instagramą, tviterį, tiktoką ir kitus socialinius tinklus. Visos šios platformos pamažu keičia būdus, kaip bendraujame su kitais žmonėmis ir ką laikome draugais. Kaip šis laikotarpis pakeis mūsų socializacijos įpročius?

Socialinės medijos bendravimo procese įtvirtina specifiškas grįžtamojo ryšio formas: pavyzdžiui, paspaudimus „patinka“ arba komentarus po įrašais (taip pat atsakymus jiems), tačiau socialinių medijų erdvėje sunkiai galima pamatyti neverbalinius ženklus, kurie mums parodo, ar žmogus šiek tiek skeptiškas, susidomėjęs ar sutrikęs. Kitaip tariant, leidžia pastebėti už kompiuterio klaviatūra surinktų žodžių paslėptą subtilią emociją. Kai bendraujame socialinių tinklų erdvėje, nematome kūno kalbos, įvairių mimikų, reakcijų (pavyzdžiui, linktelėjimo pritariant, paprasto „mhm“, pasikeičiančio žvilgsnio). Tokios subtilios neverbalinės kalbos nebuvimas internetinėje erdvėje reiškia, kad negalime pritaikyti savo komentarų auditorijai.

Socialinėse medijose komunikacija dažniausiai vyksta be jokio konteksto: daugelis komentarų yra vieši, todėl nėra skiriami vienam konkrečiam asmeniui galvojant apie tai, kaip būtent tas žmogus interpretuos tariamus sakinius. Socialiniuose tinkluose grįžtamąjį ryšį gauname tik tada, kai koks nors kitas žmogus sureaguoja į tai, ką parašėme. Dažnai ši reakcija būna paremta vienokia ar kitokia emocija. Atrodo, kad nuolatos kalbame nematomai auditorijai, kurios net gerai nepažįstame. Įsivaizduokite, kad turite 800 feisbuko „draugų“: ar tikrai žinote, kaip kiekvienas iš jų sureaguos? O juk rašydami viešą žinutę feisbuke kreipiatės į juos visus vienu metu.

Žmonių mintys, įsitikinimai ir istorijos socialinėse medijose nuolat rungiasi su kačiukų vaizdais, informacija iš vikipedijos, sensacingomis antraštėmis. Socialinių mokslų specialistai teigia, kad kiekvienas papildomas morališkai arba politiškai „įkrautas“ žodis socialinės medijos žinutėje padidina tikimybę, jog jais bus pasidalinta socialiniame tinkle maždaug 20 proc. Vadinasi, esame linkę dalintis tekstais, kurie ne lėtai svarsto, analizuoja, racionaliai aptaria problemą, o veikiau moralizuoja ir siunčia politinę (būtinai emocingą) žinutę. Tokios žinutės geba „prasiskverbti“ pro daugybės kačiukų ir sensacingų antraščių sankaupą socialinėse medijose, todėl jomis dalintis mums patiems maloniau: gauname daugiau atsiliepimų.

Daugelis trokšta dėmesio. Mokslininkai Kanadoje atliko tyrimą, kuriame bandė suprasti, kaip žmogų veikia jo socialinių medijų žinutėse atsirandantys komentarai. Pavyzdžiui, komentarų gausumas susijęs su žmonių pasitenkinimu socialinėmis medijomis apskritai. Jeigu gauname daugiau atsakymų į savo įrašus, tuomet jaučiamės geriau dėl savo buvimo socialinėse medijose. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad žmonėms, besinaudojantiems socialinėmis medijomis, labai lengva pasiduoti troškimui gauti dėmesio nuolat dalijantis turiniu, kuris „patinka“ jų socialinei grupei. Laikui bėgant, žmonės, pastebėję, kuris turinys „veikia“, dalijasi juo ir toliau. O tai reiškia, kad socialinis tinklas savotiškai „užsidaro“: būtent dėl šios priežasties taip lengva atsidurti vadinamuosiuose socialiniuose „burbuluose“ ir dalintis tik draugams ar sekėjams patinkančia informacija.

Per ilgesnį laikotarpį labai intensyvūs, emociškai ir politiškai „įkrauti“ pranešimai socialinėse medijose gali pakeisti mūsų santykius su kitais žmonėmis. Juk įvairūs santykiai turi savo istoriją: jie sustiprėja per laiką ir gali būti pažeisti arba nutraukti susipykstant. Nuolat kartojami politiniai, emocionalūs ar moralizuojantys pranešimai socialiniuose tinkluose gali nuo mūsų nutolinti draugus, kurių politinės pažiūros yra kitokios nei mūsų.

Turbūt labiausiai nerimą keliantis dalykas, susijęs su socialinių tinklų įtaka mūsų bendravimo kultūrai, yra tai, jog laikui bėgant ir ilgiau naudojantis socialiniais tinklais „artimiausi“ draugai virtualioje erdvėje bus tie, kurie mums pritaria. Pavyzdžiui, pasidalinę kokia nors įdomia informacija, neturinčia per didelio emocinio krūvio, negausime tiek daug draugų atsiliepimų: tai tiesiog natūralus socialinio tinklo veikimo principas. Tačiau jeigu dalinsimės (ypač tinkamu laiku, t. y., kai tai aktualu) politinėmis, emociškai „įkrautomis“ žinutėmis, moralizuosime, gausime daug daugiau atsakymų (teigiamų ir ne) ir pasidalinimų. Taip patenkame į uždarą ratą: mūsų „artimiausiais draugais“ socialiniuose tinkluose tampa tie, kurie mums pritaria, tačiau dingsta tie, kurie galbūt turi kiek kitokią nuomonę.

Tikėtina, kad po ilgo laikotarpio, praleisto bendraujant tik socialiniuose tinkluose ir nuolat „verdant“ politinių ginčų sultyse, mums bus sunku savo draugus, kurie turi kitokias politines pažiūras, toliau laikyti draugais. Socialiniai „burbulai“ taps tikri, o ne virtualūs.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu