Kai ateina gruodis, kai būna papuošti namai ir mokykla, kai pakvimpa Kalėdiniais pyragais – ateina Kalėdos. Gruodžio 15 dieną atėjo Kalėdos ir į Gedimino lituanistinę mokyklą. Tik šį kartą Kalėdos buvo nepaprastos. Šventė buvo jaukesnė, ramesnė, liaudiškesnė. Kalėdinė vakaronė buvo pamokanti, primenanti Kūčių ir Kalėdų šventimo tradicijas ir papročius.
Renginį pradėjo mažieji peliukai ir katinukai, kurie pasakojo, ką Kalėdos reiškia jiems. Vaikai dalinosi savo šeimų tradicijomis ir bandė išsiaiškinti, ar smagiau yra sniego senį kieme statyti, ar močiutei sausainius padėti kepti, ar Kalėdinius filmus žiūrėti. Vyresnieji mokyklos mokiniai apsirengę piemenukais aiškinosi skaniausius Kūčių ir Kalėdų patiekalus bei įvairius kalėdinius stebuklus ir prietarus. Toliau mokinukai rodė savo programėles, mynė mįsles, šoko, deklamavo eiles ir džiaugėsi švente. Na o didžiausio entuziazmo sulaukė burtai. Vyriausieji moksleiviai būrėsi, kurie turės šviesenę ateitį, kurie greičiau apsives, kurie praturtės ir kuriems metai bus sėkmingi.
Vaikai nekantriai laukė Kalėdų senelio, kuris kaip visada atvyko su pilnu maišu dovanų. Mokiniai dainavo, žaidė ir šoko. Kalėdų senelis, besidžiaugdamas mokinių pastangomis, apdalino visus dovanomis. Ilgai dar mokyklos salėje skambėjo juokas, dainos, bei sukosi bendri žaidimų rateliai. Na, o visų pilvukus šildė lietuviškos vaišės.
Jurita Gonta
