Pirmiausia žvilgtelėkime atgal.

Generalinė asamblėja 2017-aisiais patvirtino $5 milijardais didesnius pajamų mokesčius, kas vidutiniam Ilinojaus namų ūkiui sudaro kiek daugiau nei apie $1,000 per metus.

Tuo metu, kai mūsų kaimynai Vidurio Vakaruose augo, Ilinojaus gyventojų skaičius ketvirtus metus iš eilės traukėsi, rodo Gyventojų surašymo biuro duomenys. Nuo 2016 m. liepos iki 2017 m. liepos Ilinojaus populiacija sumažėjo 34 tūkstančiais žmonių – daugiausia visoje šalyje.

Birželį kreditingumo nustatymo agentūros Ilinojaus reitingą sumažino iki BBB-, vos viena pozicija aukščiau „šlamšto“ statuso – tai yra pats prasčiausias kreditingumo įvertinimas iš visų JAV valstijų. Kreditingumo sumažinimas reiškia, kad valstijos mokesčių mokėtojams tenka mokėti didesnes palūkanas už valstijos pasiskolinamus pinigus.

Galima būtų tęsti, tačiau kam save liūdinti, kai visai ant nosies naujieji 2018-ieji metai. O su naujais metais ateina ir nauja viltis, naujas ryžtas tobulinti save ir stiprinti savo pozicijas gyvenime. Turint galvoje, kokie prasti Ilinojui buvo 2017-ieji, norėtume tikėtis, kad 2018-ieji atneš teigiamų pokyčių valstijai ir jos gyventojams.

Pažiūrėkime. 2018-ieji yra gubernatorių rinkimų metai. Per pirmuosius trejus metus respublikonui gubernatoriui Bruce’ui Rauneriui nepavyko įgyvendinti jokių valstijai reikalingų struktūrinių reformų, kurias jis žadėjo savo rinkiminės kampanijos metu. Tai reiškia jokio nuosavybės mokesčių sumažinimo, jokių reikšmingų reformų prasčiausiai finansuojamai viešojo sektoriaus pensijų sistemai šalyje, jokio darbo srities reglamentų sumažinimo nei pačios brangiausios šalyje darbuotojų kompensacijų sistemos pokyčių.

Rauneris ir demokratas Atstovų rūmų pirmininkas Michaelas Madiganas – galingiausias valstijos parlamento pirmininkas šalyje – stojo dvejus metus trukusion kaktomušon dėl biudžeto, taip sukeldami rekordinį valstijos finansų deficitą ir leisdami susikaupti daugiau nei $16 milijardų vertės neapmokėtoms sąskaitoms.

Kaktomuša baigėsi tik tada, kai per dešimt respublikonų įstatymų leidėjų apleido gubernatoriaus stovyklą ir padėjo demokratų kontroliuojamai Generalinei asamblėjai priimti milžinišką nuosavybės mokesčio pakėlimą.

Turint galvoje, kad Madiganui svarbu, jog ateinančius rinkimus į gubernatoriaus postą laimėtų demokratas, jis tikrai neleis Rauneriui pasiekti nė vienos politinės pergalės. Tai reiškia, kad mūsų laukia dar viena biudžeto aklavietė.

Nepaisant $5 milijardais pakeltų mokesčių, valstijos biudžeto deficitas vis tiek siekia $1,7 milijardo. Išlaidos ir toliau yra nevaldomos dėl nuolat augančių „Medicaid“ kainų ir neįmanomų finansuoti pensijų, kurios reikalauja vis daugiau lėšų dėl neracionaliai paskaičiuoto pragyvenimo išlaidų augimo. Šiandien nėra jokių ženklų, kad per ateinančius metus būtų priimtos „Medicaid“ ir pensijų sistemos reformos, tad išlaidos šiose srityse ir toliau augs.

Ir nors lygiai taip pat mažai tikėtina, kad iki lapkričio mėnesio būtų priimti dar kokie nors reikšmingesni mokesčių pakėlimai, tačiau, jei gubernatoriaus rinkimus laimės demokratas, o jo partijos dauguma ir toliau išlaikys kontrolę Atstovų rūmuose ir Senate, logiška būtų daryti prielaidą, kad tokiu atveju nebus imamasi bandymų keisti valstijos konstituciją, jog būtų leidžiamas laipsniškas pajamų mokestis. Tai nereiškia jokių garantijų, kad, Rauneriui laimėjus perrinkimą, antroji jo kadencija būtų sėkmingesnė už pirmąją. Vienas lauke - ne karys, o ypač politiniame lauke. Rauneris užtikrintai pademonstravo nesuvokiantis skirtumo tarp privataus verslo ir valstijos valdymo bei nemokantis naviguoti priešiškuose viešosios politikos vandenyse.

Deja, reikia pripažinti, kad Ilinojus JAV valstijų kontekste yra tas pats, kas Klivlando „Browns“ komanda amerikietiškojo futbolo lygoje. 2016 metų sezoną „Browns“ baigė rezultatu 1-15, o 2017 metų sezonas tikėtinai baigsis rezultatu 0-16. Ši komanda Kalėdų išvakarėse vykusių rungtynių metu leido net 5-10 rezultatą turinčią Čikagos „Bears“ komandą atrodyti čempioniškai. Bet „Browns“ turi nors tiek proto, kad pakeistų (ir vėl) aukščiausią klubo vadovybę.

Madiganas yra Ilinojaus Atstovų pirmininkas kasmet nuo 1983-ųjų, išskyrus porą metų. Vienintelė pokyčių mūsų valstijai viltis 2018 metams ir toliau yra atsikratyti įsikerojusios ir neveiksmingos Atstovų rūmų aukščiausios vadovybės. Nes, kitu atveju, niekas į gera nesikeis.