Daugiau 
 

Lemonte atidengtas paminklas A.Ramanauskui-Vanagui

05/10/2019 Aidas

Šeštadienį, liepos 4 d. 12 val. Pasaulio lietuvių centre, Lemonte buvo atidengtas paminklas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui. Iškilmės prasidėjo 10:30 v. šventomis mišiomis už žuvusius Lietuvos laisvės kovotojus, po kurių susirinkusiai lietuvių bendruomenei 12 v. buvo oficialiai pristatytas ir atidengtas paminklas pagerbti Adolfui Ramanauskui – Vanagui.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo A.Ramanausko – Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė, anūkė Inga Jancevičienė, LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, jo patarėja Rasa Jakilaitienė, LR Generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, JAV Lietuvių bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbonavičius, LR Užsienio reikalų departamento vadovas Marijus Gudynas, Pasaulio lietuvių centro direktorius Arūnas Žilys, PLC valdybos pirmininkas Linas Gilys, PLC renginių ir specialių projektų koordinatorė Elytė Reklaitis.

2018-aisiais Lietuvoje paminėti laisvės kovų vado A. Ramanausko-Vanago metai.

Renginys prasidėjo Lietuvos Šaulių Sąjungos išeivijoje šaulių Lietuvos ir JAV vėliavų įnešimais. Buvo giedami Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų himnai, kuriuos kartu su visa lietuvių bendruomene atliko choras „Dainava“, vadovaujamas Dariaus Polikaičio. Renginio vedėjas, pagerbdamas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų karius, prisiminė Lietuvai sunkų laikotarpį. Dar prieš II Pasaulinį karą, 1944 m. daugelis jaunų vyrų ir moterų išėjo iš namų, pasitraukė į miškus ir dalyvavo organizuotoje kovoje prieš Sovietų Sąjungos neteisėtą okupaciją. Pačiame partizaniniame judėjime Lietuvos miškuose kovojo apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų, partizanai kovojo su sovietų armijos kadrais, puldinėjo sovietų įstaigas. Partizanų grupuotė siekė išlaikyti lietuvių pasipriešinimo dvasią, leidžiant įvairius biuletenius ir laikraščius. Partizanus rėmė vietos gyventojai, kurie tiekė jiems maistą, medicinos priemones ir medžiagų, statyti bunkerius ar slėptuves. Šie žmonės slėpė partizanus. Sugauti kariai buvo kankinami ir nužudomi, jų artimieji ištremiami į Sibirą. Partizaninis judėjimas Lietuvoje tęsėsi iki 1953 metų. Judėjimas turėjo daugelį drąsių ir sumanių vadų, jų tarpe ir Adolfas Ramanauskas, vadinamas Vanagu. Adolfas Ramanauskas gimė Amerikoje. Jam būnant tik 3-ejų metukų, Ramanauskų šeima paliko Ameriką ir grįžo į Lietuvą. Adolfas vėliau mokėsi Klaipėdos pedagoginiame institute ir baigė Kauno karo mokyklą. Penkis metus jis dirbo mokytoju, tačiau užėjus Sovietų okupacijai 1945 metų pavasarį įstojo į partizanų gretas. Greitai pasirodė Vanago vadovavimo sugebėjimai ir jis užėmė vis aukštesnes vadovaujančias pareigas – vadovavo būriui, batalionui, Dainavos apygardai, Pietų Lietuvos partizanų sričiai ir pagaliau jis buvo paskirtas visų ginkluotųjų pajėgų vadu.

Trumpą partizaninio judėjimo istoriją ir A. Ramanauską – Vanagą pristačiusio renginio vedėjo atidžiai klausėsi ne tik gausus susirinkusių lietuvių bendruomenės senjorų, tačiau ir jaunoji karta, daugelis jų – Maironio lituanistinės mokyklos moksleiviai. Vienas jų – Lukas Vydmantas skaitė  Maironio lituanistinės mokyklos 10-tos klasės mokinės Monikos ir Mato Mikuckų laišką partizanui Adolfui Ramanauskui – Vanagui. Po gražaus, daug klausimų ir retorinių atsakymų gausaus vaikų laiško, gerbiančio partizanų vadą ir Lietuvos istoriją, į sceną buvo pakviestas LR Generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius. Kalbėdamas vyras nurodė dvi priežastis, kodėl šis paminklas pasirinktas atidengti Čikagos priemiestyje, Lemonte: „Kai praėjusį rudenį gimė mintis pastatyti paminklą čia Lemonte nei akimirkai nesudvejojau. Čia, Lemonte, Pasaulio lietuvių centre yra lietuvybės širdis, čia yra kultūros centras. Ir mums, ir jums nereikia įrodinėti, kodėl paminklas statomas čia. Kasmet čia apsilanko per 200 tūkst. žmonių. Čia atidengę paminklą mes pasakosime Lietuvos istoriją. Antra, tačiau nemažiau svarbi priežastis yra man iš kairės, tai vaikai, kurie turės puikią progą susirinkti čia, prie šio paminklo per sausio 13 d., vasario 16 d. ir kovo 11 d. šventes, kalbėti apie Lietuvos istoriją ir pagerbti mūsų didvyrius.“ LR generalinis konsulas Čikagoje padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie Vanagui skirto paminklo projekto. Buvo paminėtas LR Generalinis konsulas Niujorke Julius Pranevičius, Niu Britan lietuvių bendruomenės nariai, išskirta Nijolė Vaišnienė, inžinierius Algis Rugienis, architektas Rimas Griškelis, Lietuvių fondas ir partneriai Lietuvoje – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, Užsienio reikalų ministerija, lietuvių bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbonavičius, PLC direktorius Artūras Žilys ir valdybos pirmininkas Linas Gylys.

„Sako, kad Amerika yra laisvės šalis, tai čia, Čikagoje yra lietuvybės širdis. Širdis yra Lietuvoje, ji yra ten, kur plaka lietuviškos širdys. Kas abejoja tuo, gali pasivaikščioti po Pasaulio lietuvių centrą ir tuo įsitikinti“ – LR Generaliniam konsului Čikagoje Mantvydui Bekešiui antrino LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Gražiais žodžiais atsiliepdamas apie A. Ramanauską – Vanagą vyras paminėjo, kad jis buvo ne tik ginkluotųjų pajėgų vadas, bet ir valstybės vadovas. Ir šis pripažinimas ir pagarba jam buvo išreikšta tik 2018 metais: „Ir tiktai pernai jam buvo atiduota derama pagarba ir jis palaidotas Antakalnio kapinėse kaip valstybės vadovas.“ LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad esant tvirtam žmogaus tikėjimui ir vilčiai, jo negalima palaužti, kaip ir mirties negalima laikyti pralaimėjimu, mirtis  yra laimėjimas, kovojant už savo šalies, vaikų ir anūkų laisvę.

„Šiandien, mes, prisimindami laisvės kovą ir atidengdami šį paminklą, iš tiesų paliekame tam tikrą žymę, priminimą, kad laisvė turi kainą ir laisvė savaime iš niekur neatsiranda.“ – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Paminėti ypatingos dienos buvo pakviestas vienas šio paminklo statymo projekto bendražygių Arvydas Urbonavičius.

„2019 metai yra Pasaulio lietuvių metai, tarsi tąsa 2018 metų pasaulio lietuvio A. Ramanausko – Vanago metams <…> Mes, Amerikos lietuvių bendruomenė su pasididžiavimu prisidėjome prie šios jaudinančios akimirkos, mūsų didvyriams įamžinti. Įvertinę tautos šaknų ir vertybių tikrumą, tik dar kartą įrodome, kad galime virsti tūkstančiais Vanagų. Jeigu reikėtų ginti Lietuvą, Tėvynę.“ – pagarbą visiems partizanams atiduodamas kalbėjo lietuvių bendruomenės pirmininkas.

Pasidalinti savo mintimis apie partizaninio judėjimo lyderį ir atminimo ženklą jam buvo pakviesta PLC atstovė Elytė Reklaitis.

„Šio paminklo atidengimas įkvėpė mus didesniems užmojams. Šioje vietoje įkursime gražų, reikšmingą mūsų bendruomenei Laisvės parką, čia rinksimės minėti svarbias Lietuvai datas.

Čia švęsime lietuvybę.“ – apie ateities projektus pasakojo Pasaulio lietuvių centro renginių ir specialių projektų koordinatorė Elytė Reklaitis.

Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė, susirinkusiems lietuvių bendruomenės nariams dar kartą priminė kaip Sovietų okupacijos metais daugelis ryžtingų vyrų, tarp kurių ir jos tėtis, kovojo su priešais. Tardomi, kankinami, tremiami į Sibirą ir žudomi – toks likimas laukdavo ir partizanų šeimos narių. Pasak moters, tiek okupacijos metais, tiek Lietuvai atgavus Nepriklausomybę šalyje vyravo šmeižtas, apkalbos. Vanago dukra pasidžiaugė, kad 2018 m. pagaliau kalbos aprimo, o jos tėtis buvo tinkamai įvertintas ir pripažintas Lietuvos valstybės vadovu: „2018 metais buvo priimtas teisinis dokumentas, deklaracija, pripažįstantį Adolfą Ramanauską – Vanagą  buvus Lietuvos valstybės vadovu, tais metais buvo surasti ir jo palaikai. Po didelių pastangų, ilgų ieškojimų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistams pavyko archyvuose užfiksuoti, kur buvo jo kapas. Prisipažinsiu buvo skaudu sužinoti ir vėliau būti toje vietoje, matyti tą duobę Vilniaus Našlaičių kapinėse. nežinomose kapinėse, kur buvo užkasti nežinomi, artimųjų neturintis žmonės. <…> Sovietų okupantai galvojo, jog niekas tose vietose niekada nekasinės, nevyks jokios statybos ir jų niekšiški darbai nebus atskleisti. Tačiau gavosi kitaip. Tiesa buvo atskleista.“  Moteris džiaugėsi ir dėkojo visiems atėjusiems atsisveikinti su A. Ramanausku – Vanagu, kurie išlaiko tautos istorinę atmintį, kurie, kad ir kur bebūtų, turi Lietuvą savo širdyje.  

Atidengto paminklo kompoziciją sudaro kovotojų už Lietuvos laisvę ženklas: vertikali ir dvi horizontalios lygiagretės, transformuotos į šakoto ąžuolo įvaizdį. Taip siekiama pabrėžti, kad 10 metų miškas buvo Lietuvos partizanų namai, o ąžuolas yra lietuvių tautos stiprybės ir nenugalimumo simbolis, plačiai naudotas partizaninio karo metu. Paminklo autorius – skulptorius Jonas Jagėla, deja nesulaukė paminklo atidengimo dienos.

Po paminklo atidengimo šventės renginio organizatoriai visus susirinkusius pakvietė į „Sielos“ galeriją puodeliui kavos ir V. V. Landsbergio filmo „Vanago portretas“ pristatymą.

„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu