Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 110 globos namų, kuriuose gyvena vos 5 tūkst. senyvo amžiaus žmonių. Paprastai į juos keliauja savimi visiškai negalintys pasirūpinti žmonės. 2014 m. duomenimis, Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 540 tūkst. pagyvenusių asmenų – artimiesiems emigravus į užsienį, seneliai dažnai lieka ne tik be priežiūros, bet ir vieniši.
Vyrauja jaunystės kultas
Problema – ne tik senelių globos namų trūkumas. Teikiamų paslaugų kokybė smarkiai atsilieka nuo Vakarų šalių, kur seneliai globos namuose pradeda antrąjį gyvenimą – keliauja, pramogauja ar kitaip mėgaujasi savo senatve. „Global AgeWatch“ duomenimis, pagal garbaus amžiaus žmonėms sudarytas gyvenimo sąlygas Lietuva užima tik 63-ią vietą iš 96-ių tyrime dalyvavusių šalių.
Maltos ordino pagalbos tarnybos projektų direktorė Rasa Stukienė pasakoja, kad paprasto ir greito sprendimo, kaip pagerinti senjorų padėtį, nėra.
„Sprendimui reikalingas visapusiškas visuomenės įsitraukimas, bendruomeniškumo skatinimas. Maltos ordino pagalbos tarnyba rūpinasi, kad senjorai visus metus, ne tik per šventes, nebūtų vieniši. Siekiame, kad senjorai jaustųsi reikalingi ir neužsidarytų – rengiame senjorų klubus, netgi skatiname senjorus pačius dalyvauti savanoriškoje veikloje“, – aiškina R. Stukienė.
Neseniai Lietuvoje pradėjo veikti „Sidabrinė linija“ – visą parą veikianti nemokama draugystės ir bendravimo telefonu paslauga, skirta pagyvenusiems asmenims. Paskambinus į „Sidabrinę liniją“ galima kalbėti apie bet ką – pasidomėti, kaip sekasi, papasakoti apie dienos įvykius ar padiskutuoti apie orą.
Anot „Sidabrinės linijos“ įkūrėjo M. Čiuželio, vienišų pagyvenusių asmenų ypač daug regionuose.
„Dažnas paskambinęs juokaudamas skundžiasi, jog ištisas savaites tik su televizoriumi ar paukščiais gali pasikalbėti. Tokiame pajuokavime slypi liūdna tiesa – senoliams mūsų visuomenėje skiriama per mažai dėmesio. Dominuojant jaunystės kultui, senatvė yra stigmatizuojama, ir vieniši seneliai dažnai nustumiami į užribį, iš kurio jie neturi jėgų trauktis“, – sako M. Čiuželis.
Pašnekovas pabrėžia, kad visuomenės kaltinti nevertėtų – jaunystės kultas dominuoja dėl daugybės veiksnių, ypač svarbus ekonomikos vaidmuo ir perkamoji galia.
„Dabartinių jaunų žmonių, sulaukus senatvės, laukia visiškai kitokia situacija. Jie senatvėje turės kitokią materialinę aplinką, didesnę perkamąją galią, tad ir ekonomika bei visuomenės požiūris į senyvus žmonės jau bus kitoks“, – neabejoja „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas.
Prie senyvo vartotojo taikomasi retai
Lietuvos namų elektronikos prekinio ženklo „eSTAR“ rinkodaros vadovė Monika Kavaliauskaitė teigia, jog prie senyvo amžiaus žmogaus didžiosios elektronikos įmonės taikosi labai nenoriai. Kartais manoma, kad seneliai patys atsiriboja nuo sparčiai tobulėjančios visuomenės ir, būdami konservatyvūs, vengia kontakto su naujovėmis, o ypač technologijomis. Rinkoje manoma, kad, norint palaikyti konkurencingumą, būtina taikytis prie jauno vartotojo, o štai į senyvų žmonių poreikius orientuojamasi retai.
„Senelių atskirtis didės, jeigu nebus atsižvelgiama į konkrečius šios amžiaus grupės poreikius. Konsultuodamiesi su pačiais senjorais sukūrėme mobiliųjų telefonų liniją „eSTAR Senior“ su specialiai vyresnio amžiaus asmenims pritaikytomis funkcijomis – specialiu pagalbos mygtuku SOS, dideliais ir patogiais mygtukais, lengvai suprantamu meniu, padidintu garsumu, galingesne baterija ir kitomis ypatybėmis. Tokio produkto egzistavimas rinkoje reikalingas ne tik patiems senoliams, bet ir visuomenei, kuri dažnai pamiršta apie tyliausią savo bendruomenės narį ir kitokius jo poreikius, dažnai jų nežino ir nenoriai apie tai kalba“, – pasakoja M. Kavaliauskaitė.
Norėdama sumažinti senelių atskirtį, „eSTAR“ savo senjorams kurtus telefonus padovanojo Maltos ordino pagalbos tarnybai. Kartu su telefonais atokiausiuose šalies vietose gyvenančius vienišus senelius pasieks ir informacija apie galimybę paskambinti į „Sidabrinę liniją“. Ši dovana leis Lietuvos senjorams patogiai bendrauti tarpusavyje, nebijoti naudotis technologijomis ir galbūt atkurti nutrūkusius ryšius su artimaisiais.
„Dažnai senoliai atsisako naujų technologijų, nes jų nesupranta. Šie telefonai yra itin supaprastinti, todėl naudotis jais gali kiekvienas. Tikimės, kad naudodamiesi mūsų sukurtu produktu senjorai dažniau skambins savo artimiesiems ir labiau įsitrauks į šeimos ir visuomenės gyvenimą“, – pasakoja „eSTAR“ atstovė.
„Yra senolių, kuriems sunku bendrauti net ir su pačiais artimiausiais žmonėmis, nes kartais senelių atvirumas, noras dalintis savo sapnais, svajonėmis juos išgąsdina, o jų šnekos nepriimamos rimtai. „Sidabrinėje linijoje“ pašnekovų kiekvienais metais daugėja, o daugiausia skambučių sulaukiama žiemą – esant mažiau galimybių pabūti lauke ir už lango tvyrant tamsai, kai vienišumo jausmas ypač sustiprėja“, – baigia M. Čiuželis.
