Lietuvos kaimui - milijardinė parama
Lietuvos kaimo plėtros programai 2014-2020 metais bus panaudota 1,9 mlrd. eurų - apie 17 proc. mažiau negu 2007-2013 metais. Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino, kad programai skirta 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšų ir 0,3 mlrd. eurų nacionalinių lėšų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Nors programa vertinama pinigais, jos reikšmė visos šalies ir ypač kaimo raidai sunkiai pamatuojama“, – pranešime spaudai sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. 2007-2013 metais kaimo plėtros programai Lietuva gavo 2,29 mlrd. eurų (7,89 mlrd. litų) ES paramos. Parama bus naudojama modernizuojant mažus ir vidutinius ūkius - numatyta paremti beveik 8 tūkst. ūkių, išsaugant biologinę įvairovę, gerinant dirvožemio būklę, skatinant ekologinę žemdirbystę, sukuriant beveik 2 tūkst. darbo vietų. V.Baltraitienės teigimu, dėmesys bus skiriamas inovacijoms. Lietuvos žemės ūkyje, miškininkystėje ir maisto pramonėje dirba dvigubai didesnė žmonių dalis nei vidutiniškai ES - daugiau kaip 11 proc. visų dirbančiųjų. Sektoriaus sukuriama nacionalinės bendrosios pridėtinės vertės (BPV) dalis taip pat viršija ES vidurkį - beveik 4 proc., o ES vidurkis – 1,7 proc. BVP.
Nacionalinio stadiono rūpesčiai
Vyriausybė bando gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą - skelbiama, kad tai bus daugiafunkcinis objektas, kuriame įsikurs tiek privačios, tiek valstybės institucijos, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, viešosios ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamo objekto statyba kainuotų apie 94 mln. eurų, o Europos Sąjungos lėšomis būtų galima finansuoti iki 75 proc. jo vertės. Jis aiškino, kad kai kurios institucijos yra įsikūrusiose netinkamose patalpose, todėl būtų perkeltos į pastatus aplink stadioną. Paklaustas, ar netinkamos patalpos bus parduodamos, taip finansuojant stadiono statybą, A.Butkevičius teigė, kad dėl to bus sprendžiama. „Pati infrastruktūra gali būti papildomai naudojama kultūrinei, komercinei veiklai, taip pat generuoti pajamas ir mažinti viešojo sektoriaus poreikį jį išlaikyti, todėl planuojama į komplekso vystymą įtraukti privačius partnerius, kurie geriau išnaudotų komercinį potencialą“, - tikino A.Butkevičius. Anot jo, jeigu viskas vyks, kaip suplanuota, projektavo konkursą būtų galima skelbti šių metų balandį, statybų rangovo konkursą - kitais metais, o projektą baigti 2018 metais.
Minios finansavimas atkeliauja į Lietuvą
Pasaulyje sparčiai populiarėjantis sutelktinis, arba minios, finansavimas (angl. crowdfunding), kuris lietuviams iki šiol buvo prieinamas tik per užsienio platformas, taps įteisintas ir Lietuvoje. Rinkos dalyviai džiūgauja, kad valdininkai pagaliau prisiruošė sureguliuoti finansinę naujovę, bet kartu nerimauja, kad vadelės nebūtų pertemptos. Lietuvos banko vyresnioji teisininkė Jekaterina Govina teigia, kad ekspertų darbo grupė, sudaryta iš Ūkio ir Finansų ministerijų bei Lietuvos banko atstovų pasiūlymus dėl reglamentavimo ketina pateikti pirmąjį šių metų pusmetį. „Lietuvoje iki šiol nebuvo šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų, tad dauguma šiuos projektus mūsų šalyje įgyvendinusių asmenų veikė per vadinamąsias minios finansavimo platformas, kurias valdančios įmonės registruotos Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Gerai, kad pagaliau prisiruošta šią veiklą reglamentuoti ir mūsų šalyje, tačiau svarbu, kad įstatymais sutelktinio finansavimo veikla nebūtų apribota, apsunkinta, tam nebūtų sukurtos teisinės kliūtys“, – teigė „Startup Highway“ rinkodaros vadovas Jonas Gavelis. Anot jo, tokiu būdu sėkmingai finansuotų projektų Lietuvoje yra apie 10.
Prezidentė dalyvavo Maidano minėjimo renginiuose
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę vyks vizito į Ukrainą, kur dalyvaus Maidano įvykių minėjimo renginiuose. Lietuvos vadovė Kijeve viešės sekmadienį, vasario 22 dieną, nurodoma prezidentės dekrete dėl vizito. Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad D.Grybauskaitė dalyvaus Orumo eitynėse, skirtose pagerbti žuvusiųjų Maidane atminimą. Planuojama, kad eitynėse dalyvaus Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis, Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, taip pat žuvusiųjų artimieji, Maidano dalyviai, tarptautinių ir visuomeninių organizacijų atstovai. 2013 metų rudenį prasidėjęs Ukrainos Maidano judėjimas pernai nuvertė prorusišką šalies lyderį Viktorą Janukovyčių, kuris 2013 metų lapkričio 21 dieną Vilniuje atsisakė pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos sutartį. Šis atsisakymas išprovokavo kruvinų įvykių grandinę, buvo nužudyta dešimtys Maidano protestuotojų. V.Janukovyčiui netekus posto Rusija pernai kovą atplėšė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o Ukrainos rytuose įsitvirtino Kremliaus remiami separatistai.
Grįžusių emigrantų akcija prie Gedimino bokšto
Lietuvių, gyvenusių užsienyje, visuomeninė organizacija (LGUVO) „Sugrįžus“ Valstybės atkūrimo dienos proga surengė simbolinę akciją „Pasaulis Lietuvoje – mes sugrįžome į Lietuvą“. Vasario 16-osios popietę, sugrįžę gyventi ir dirbti į Lietuvą tautiečiai, kartu su šeimos nariais ir draugais susirinko prie Gedimino pilies bokšto Vilniuje, pasipuošę lietuviškomis trispalvėmis ir vėliavomis tų šalių, iš kurių jie sugrįžo ar kuriose jie yra gyvenę. Sugrįžusieji kartu su visais kuria savo ir savo Valstybės ateitį, ir kartu su visa Lietuva švenčia vieną iš svarbiausių Lietuvos valstybės datų – Vasario 16-ąją. Prie Gedimino pilies bokšto susirinko lietuviai, kurie sugrįžo į Lietuvą iš JAV, Australijos, Airijos, Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos, Švedijos ir kt. valstybių. Organizacija „Sugrįžus” yra nepolitinė ir pelno nesiekianti organizacija. Ji įkurta 2007 m. iš JAV sugrįžusių lietuvių, bet yra atvira tautiečiams iš viso pasaulio. Pagrindiniai LGUVO „Sugrįžus“ tikslai: skatinti lietuvius iš užsienio sugrįžti į Lietuvą, dalintis patirtimi su ketinančiais grįžti į Lietuvą, rengti įvairius kultūrinius ir visuomeninius projektus.
Nunykusi Lietuvos ir Lenkijos prezidentų tradicija
Išnyko tradicija Lietuvos ir Lenkijos prezidentams kartu švęsti nepriklausomybės atgavimą. Šiemet Vasario 16-ąją Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio Vilniuje nebuvo. Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba pranešė, kad „užsienio svečius nuspręsta kviesti tik į jubiliejinius renginius “. Lietuvos Prezidentūra taip pat atkreipė dėmesį, kad sausio 27 dieną prezidentai buvo susitikę Aušvico išlaisvinimo minėjimo metinėse, o vasario 22 dieną susitiks Kijeve Maidano metinių minėjime. Ne vienus metus Lietuvos ir Lenkijos prezidentai dalyvaudavo kaimyninių šalių Nepriklausomybės dienos minėjimo renginiuose vasario 16-ąją ir lapkričio 11-ąją. Lenkijai minint nepriklausomybės atgavimą 1918 metais, prezidentė lapkričio 11-ąją Varšuvoje viešėjo 2009, 2010, 2011 ir 2013 metais. Lenkijos prezidentas į Vilnių pasveikinti lietuvių paprastai atvykdavo Vasario 16-ąją. B.Komorowskis paskutinį kartą Vilniuje Valstybės atkūrimo dienos proga lankėsi 2013 metais. Pernai vizitas taip pat buvo derinamas, bet Lenkijos vadovas negalėjo atvykti dėl patirtos traumos. Nei Lietuvos, nei Lenkijos Prezidentūra neatsakė į klausimą, kieno iniciatyva tradicija išnyko.
Paskirtos trys patriotų premijos
Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskyrė tris patriotų premijas. Premijų laureatai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje šią savaitę. Justinas Sajauskas bus apdovanotas už partizanų epo istorijas knygoje „Neužmirštami Suvalkijos vardai“. Daliai Stakytei-Anysienei, Laimai Petrauskaitei Van der Stoep ir Daliai Cidzikaitei už nelengvą istorinę atmintį be interpretacijų knygoje „Manėm, kad greit grįšim. 18 pasakojimų apie pasitraukimą į Vakarus 1940-1944”. Miglei Anušauskaitei ir Gerdai Jord premija skirta „už drąsų ir netikėtą žvilgsnį į Lietuvą įkvepiančią istoriją“ knygoje „10 litų“, pranešė Lietuvos leidėjų asociacija. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija jau penktus metus iš eilės renka pilietiškiausias bei patriotiškiausias metų knygas. Šiemet konkurse dalyvavo 27 knygos. Šiomis premijomis siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiškumo ir patriotizmo tematika, per knygą skiepyti meilę ir ištikimybę šaliai. Konkursui teikiamos grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo srities knygos, išleistos per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus Lietuvoje ir kitose šalyse.
Paminėta Lietuvos laisvės kovų deklaracija
Radviliškio rajone, Minaičiuose, iškilmingai paminėtos 66-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos metinės. Kartu su Lietuvos kariais prie memorialo išsirikiavo ir Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO kariai. Partizanų ryšininkų Petrėčių-Miknių sodybos klėtyje iškastame bunkeryje 1949-siais kelias savaites gyveno aštuonių Lietuvos partizanų apygardų vadai ir rašė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją. „Šiandien ypatingai džiugu, kad, skirtingai nuo 1949 metų, kai vienui vieni kovojo mūsų partizanai, čia rikiuotėje stovi Italijos, JAV kariai, pasiruošę su mūsų kariais, savanoriais, mūsų Šaulių sąjungos žmonėmis apginti Lietuvos laisvę“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Mums kartu su italais ir lenkais labai svarbu šiandien būti vienoje rikiuotėje su lietuviais. Taip mes parodome, kad remiame Baltijos regioną, Lietuvos bei kitų Baltijos šalių laisvės siekį ir gerbiame istoriją“, – sakė JAV junginio būrio vadas Ryanas Warrenas. 1953-iaisiais pasibaigęs partizaninis pasipriešinimas iš trijų Baltijos valstybių Lietuvoje buvo didžiausias. 1944–46 metais kovai su maždaug 30 tūkst. partizanų Lietuvoje buvo dislokuota gausi NKVD kariuomenė. Daugiau nei 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų žuvo, nė vienas iš aštuonių partizanų vadų, pasirašiusių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją, neišdavė savo idealų ir juos rėmusių žmonių.
