Daugiau 
 

Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus pakvietė žurnalistus

05/18/2018 Aidas

Istorinio Markučių dvaro istorija

Nuo Vytauto Didžiojo laikų dvaras buvo Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių vasarvietė, o XVI a. dvarą pradėjo valdyti didikai.

1867 metais inžinierius, geležinkelių tiesimo specialistas generolas Aleksejus Melnikovas, atvykęs į Vilnių tiesti geležinkelio Peterburgas -Vilnius, įsigijo Markučių dvarą iš lenkų gydytojo Igno Gotlevskio. A. Melnikovas įsigytame dvare pradėjo naujos vasarvietės statybą. Ji buvo baigta 1868 metais.

1875 metais Varvarai Melnikovai ištekant už Vasilijaus Moškovo, A. Melnikovas padovanojo jai Markučių dvarą kaip kraitį. A. Melnikovo dukra Varvara tapo daugiau nei 250 ha ploto Markučių dvaro savininke ir valdė jį iki mirties (1953 m.).

Išsiskyrusi su Vasilijumi Moškovu ir susituokusi su Grigorijumi Puškinu, Varvara pardavė sodybą Michailovskoje ir 1899 metais persikėlė gyventi į Markučių dvarą. Atsiradus finansinių sunkumų, Varvara Puškina pardavinėjo žemes. Paskutiniais gyvenimo metais ji naudojosi tik daugiau nei 3 ha žemių – faktiškai jai liko tik centrinė Markučių dvaro sodyba su prieigomis.

Varvaros Puškinos didžiausias noras ir rūpestis po vyro Grigorijaus mirties buvo išsaugoti Markučiuose turimas poeto Aleksandro Puškino relikvijas, o namą paversti poeto atminimo puoselėjimo centru. Šiuo metu muziejaus ekspozicija supažindina su poeto gyvenimu ir kūryba, biografiniais ir literatūriniais ryšiais su Lietuva. 1906 metais šalia muziejaus pastatyta Šv. Varvaros koplyčia, skulptoriaus B. Vyšniausko ir architekto V. Nasvyčio 1955 metais sukurtas paminklas Aleksandrui Puškinui į muziejaus parką perkeltas 1992 m., iki tol stovėjęs Sereikiškių parke. Nuo 1990 m. muziejus priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Ekskursija po muziejų

Apie muziejų, jo istoriją ir veiklą išsamiai papasakojo muziejaus ekskursijų vadovė Julija Samodurova ir muziejininkės Anastasija Samoilenko ir Ellina Averina.

Pasak vadovės, muziejaus baldai gaminti XIX a., visi atsivežti iš Italijos iš povestuvinės kelionės. Valdovų rūmuose taip pat yra panašūs baldai, bet Valdovų rūmai turi tikruosius renesansinius baldus, o šiame muziejuje baldai pseudorenesansinio stiliaus, pagaminti keturiais šimtmečiais vėliau, bet taip pat labai seni ir reti. Įspūdingas rusiško biliardo stalas užsakytas ir nupirktas Sankt Peterburge, vienintelis, stovintis toje pačioje vietoje nepajudintas dėl didžiulio svorio. Biliardo lazdos dviejų pasaulinių karų neišgyveno, bet išlikęs komplektas biliardo kamuolių, pagamintų iš dramblio kaulo.

Kaip pasakojo ekskursijos vadovė, anuomet dvare buvo daug veidrodžių, skirtų ir optiškai padidinti kambarius, ir norint, kad iš lauko patektų daugiau šviesos.

Svetainė

Kai čia gyveno šeimininkai, svetainei jaukumo teikė daug mažų ir minkštų baldų, ant sienų kabojo šeimos nuotraukos. Nors patalpa maža, bet stovi dvi krosnys: kampe - žalių koklių olandiško stiliaus krosnis, forma primenanti vazą, priešais – židinys, tiksli kopija buvusio Michailovskoje sodyboje. Žalių koklių krosnis turėjo praktinę prasmę – šildė patalpą,  o židinys – be durelių, tam, kad šeimininkai galėtų vakarais pasėdėti prie atviros ugnies.

Įspūdingai atrodo lubos su masyviomis išlikusiomis XIX a. sijomis. Anuomet jų nesimatė, nes visame name lubos buvo padengtos audeklu.

Visi muziejaus kambariai – pereinami. Tai rusiška mada: kad namas atrodytų didesnis. Lietuvoje taip nestatė dvarų. Bet kadangi šeimininkai buvo rusai, tad jie planavosi pagal tuometines madas. Kad ir koks namas būtų, abiejuose galuose statydavo po veidrodį,  kad koridorius atrodytų kuo ilgesnis. Miegamieji kambariai buvo antrame aukšte.

Puškino kampelis

Šią patalpą Varvara Puškina pavadino A. Puškino kampeliu. Kambaryje saugomi memorialiniai poeto Aleksandro Puškino baldai ir daiktai, kuriuos Grigorijus ir Varvara atsivežė, persikeldami į Markučius. Sienas puošia šeimyninės Varvaros ir Grigorijaus Puškinų nuotraukos, išlikusios medžiaga aptrauktos lubos. Sienos taip pat aptrauktos medžiaga, išsiuvinėta rankomis. Bet čia jau siuvinėta Lietuvos meistrių. Raudonmedžio spintoje saugoma 21 A. Puškino kūrybos knyga, išleista esant poetui gyvam. Tai tikras lobis, nes poetui būnant gyvam iš viso išleistos tik 34 knygos.

Baldai mena gilią istoriją

Visos spintos su Puškino herbais: karūna, ereliu ir ranka su kalaviju. Specialiai padaryta ar ne, bet meistrai, gamindami šias spintas, sukeitė vietomis du paveikslėlius: ranka su kalaviju čia kėsinasi į erelį, kuris simbolizuoja Rusijos imperiją. Visur prikabintose monogramose trys raidės – GVP – Grigorijus, Varvara Puškinai, tad nebesumaišysi. Visi baldai specialiai užsakyti ir pagaminti Lietuvoje. Pagamino lietuvių meistrai iš ąžuolų, kurie augo čia pat, Markučiuose. Jei atsiverstume bet kokį XIX a. kelionių vadovą paskaityti, kas rašoma apie Markučius, matytume, jog visur minima, kad ten yra ąžuolynai, labai  graži gamta poilsiui. Bet ąžuolynų nebeliko, nes jie iškirsti.

Vieni iš slaptos pogrindinės carinės filomatų ir filaretų studentų organizacijos įkūrėjų buvo Adomas Mickevičius, Tomas Zanas, 1818 m. į organizaciją priimtas ir Jonas Čečiotas, dar po metų – jauniausias amžiumi Ignotas Domeika. Kartu su vilniečiais studentais turėjo vadinamas majuvkes, rinkdavosi Markučiuose, Belmonte, kur  vykdavo jų slapti susirinkimai.

Biblioteka

Grigorijaus ir Varvaros Puškinų bibliotekoje yra išlikę daugiau nei 600 knygų. Tai leidiniai gamtos, medžioklės, žemdirbystės, teisės temomis, literatūros klasikų kūriniai anglų, prancūzų, lenkų, rusų kalbomis. Nors patalpa visai maža, bet stovi didžiulė krosnis su durimis, tarsi atskiras kambarys. Specialiai ją užsakė ir paprašė padaryti spintą-seifą, tada vadintą „nedegančia spinta“. Krosnys ir šiuo metu veikiančios, tik naudojamos kaip eksponatai.

Grigorijaus kabinetas

Virš rašomojo stalo - Fomos Railiano tapytas A. Puškino portretas. Ant stalo – laikrodis. Jis įdomus tuo, kad prisukamas kartą per metus. Dabar jis rodo poeto mirties laiką. Po stiklu – Markučių planas, pieštas ranka 1815 m. Ant sienų – Grigorijaus ir Varvaros Puškinų portretai, lenkų dailininko Jano Stykos pieštas L.Tolstojaus portretas, fotografijos, kuriose įamžinti A.Puškino 100-ųjų gimimo metinių minėjimo Vilniuje jubiliejinio komiteto nariai, tarp kurių - ir Varvara Puškina, Markučių dvaras buvusių šeimininkų laikais. Šeimininko kabinete stovi įspūdingas masyvus stalas. Visi baldai  užsakyti specialiai pagal šeimininko norus, visi su herbais. Kabineto sienos padengtos medžiaginiais žalios spalvos apmušalais. XIX a. žalios spalvos apmušalai buvo ypač prabangi mada, tad ir šio namo šeimininkai gyveno prabangiai.

1959-aisiais metais į Kauną nuvežė apmušalų skiautę,  dailininkai perpiešė raštą, ir jam pagamino 40 ritinių apmušalų.  Parketas tik viename kambaryje likęs natūralaus medžio, toks, koks buvo, kitur jis iš naujo pagamintas, bet raštas – autentiškas.

Prie netoliese esančios koplytėlės šiuo metu vyksta restauracijos darbai. Šalia – sužaliavusioje žolėje vos matomos kapinės. Sovietmečiu koplytėlė buvo išdraskyta, bet ateityje planuojama pagal išlikusias nuotraukas atkurti interjerą ir pakviesti lankytojus.

Muziejaus ateities planai

Muziejui priklauso nemaža teritorija, bet šalia esantys tvenkiniai – jau savivaldybės nuosavybė.  Gyvenama iš miesto savivaldybės biudžeto. Muziejus turi daug planų ateičiai: yra ką restauruoti, norima kai ką naujo įsigyti ekspozicijos papildymui, tad mieli rėmėjai – jūsų bet kokia pagalba visuomet laukiama.

Literatūrinio A. Puškino muziejaus rinkinių, LA archyvo ir Apolinaro Juodpusio nuotraukos.

Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu