Po buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ praėjo lygiai metai.
Anglijos Solsberio mieste prieš Skripalius panaudojus cheminį ginklą, Londono atsakas Maskvai buvo griežtas – nepageidaujamais asmenimis paskelbė ir į atgal Rusiją išsiuntė 23 diplomatus. Su Jungtine Karalyste solidarizavosi dar 26 Vakarų valstybės, įskaitant Lietuvą: lagaminus teko krautis trims ambasadoje Vilniuje dirbantiems rusams. Iš viso 27 šalys išsiuntė 123 rusų diplomatus. Maskva atsakė tuo pačiu. Londonas taip pat sustabdė visus planuotus aukšto lygio dvišalius susitikimus, o ministrai ir karališkosios šeimos nariai atsisakė dalyvauti praeitą vasarą Rusijoje vykusiame Pasaulio futbolo čempionate.
2018-ųjų rudenį JAV skyrė naujas sankcijas Rusijai: ir dėl kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus, ir dėl atakos Solsberyje. Šį sausį ES už cheminio ginklo panaudojimą skyrė sankcijas devyniems rusų pareigūnams, įskaitant už apnuodijimą atsakingos Karinės žvalgybos tarnybos (GRU) vadovą Igorį Kostiukovą bei jo pavaduotoją Vladimirą Aleksejevą. Vasario viduryje, praėjus beveik metams po Europą sukrėtusio išpuolio, Solsberio įvykdytas dar vienas ciniškas aktas: ant katedros buvo iškelta Rusijos vėliava.
Rusijos ekspertas Markas Galeotti portale „The Moscow Times“ rašo, kad „atsako į Skripalių (apnuodijimą) daugiatautiškumas siunčia savo žinutę“.
„Šalys, neturinčios daug priežasčių įsiteikti Britanijai, pasinaudojo (išpuoliu) kaip galimybe išreikšti savo nepasitenkinimą Rusijos kišimusi, trolinimu, šnipinėjimu, ir, taip, kai kada – žudymu“, – rašo Galeotti.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius tikino, kad, išskyrus koordinuotą šnipų išsiuntimą, Skripalių apnuodijimas esminio poveikio Europos Sąjungos santykiams su agresore Rusija nepadarė.
„Jie išliko tokie, kokie buvo – tie santykiai jau pakankamai seniai nėra labai glaudūs ar draugiški“, – sakė analitikas. Jis pridūrė, kad Skripalių apnuodijimą galima laikyti ataka ne tik prieš Jungtinę Karalystę, bet ir Europą, kadangi JK yra NATO bei Europos Sąjungos narė.
Ar ES sankcijos – pakankamas atsakas į Bendrijos teritorijoje panaudotą cheminį ginklą? M.Laurinavičius mano, kad atsakas galėjo būti ir „supratimas, kad Rusija nėra nei partnerė, nei draugė, o šalis, kuri atakuoja Europą visomis prasmėmis“.
Tai, kad Vokietija tiesia „Nord Stream 2“, Peskovo dukra gali atlikti praktiką Europos Parlamente, o (Vladimiras) Jakuninas kviečiamas į ES pinigais finansuojamus renginius, rodo, jog supratimo, kad Rusija yra mus atakuojantis priešas, deja, nedaugėja“, – teigė VPAI vyriausiasis analitikas.
Britų pareigūnams išplatinus Skripalių apnuodijimu įtariamų rusų nuotraukas, jie iškart atsidūrė Kremliaus ruporo RT eteryje. Tuomet dar Ruslano Boširovo ir Aleksandro Petrovo vardais žinomi vyrai tikino į mažai žinomą Solsberio miestą atvykę turistiniais tikslais – esą norėjo pamatyti katedrą. Vis dėlto, žurnalistai greitai išsiaiškino, kad įtariamieji – Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) agentai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas.
Internautams šaipantis iš neva katedrą pamatyti norėjusių vyriškių, analitikai ėmė prognozuoti, kad dėl nepavykusios operacijos A.Čepigos ir A.Miškino bei visos tarnybos laukia Kremliaus bausmė. Tačiau 2018-ųjų pabaigoje 100-ųjų GRU įkūrimo metinių minėjime Rusijos prezidentas šią tarnybą tik gyrė. Pasak M.Galeotti, Kremliaus vadovas taip pasiuntė aiškią žinią: šiame, kur kas platesniame politiniame kare, patirtos gėdos kaina Rusijai yra priimtina.
VPAI vyriausiasis analitikas M.Laurinavičius teigė, kad, vertinant iš Rusijos perspektyvos, nėra pagrindo sakyti, jog Skripalių apnuodijimas – nepavykusi operacija.
„Mes daug kalbame apie tai, kad kažkas buvo atskleista, kad Europa kažką sužinojo. Na ir kas? Kremlius yra ciniškai pragmatiškas, jis viską vertina pagal tai, kokia žala Rusijai padaryta. Kadangi realios žalos nėra, gąsdinimo prasme (ataka) net naudinga“, – sakė M.Laurinavičius. Pasak analitiko, 123 šnipų, veikiančių po diplomatų priedanga, išsiuntimas turėjo trumpalaikį poveikį – sutrikdė bendrą nusistovėjusią šnipų veiklos tvarką.
„Ilgalaikėje perspektyvoje tai negali turėti esminių pasekmių, nes į jų vietas bus atsiųsti nauji šnipai – juk nėra sumažintas (Rusijos) diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičius. O atsiunčiami nauji šnipai atlieka tą patį darbą“, – tikino analitikas.
