Artėjant Naujiesiems daugelis pradedame galvoti apie kitų metų tikslus. Ir nors pasižadėjimai sau nuo sausio 1-osios pradėti sportuoti ar sveikai maitintis kai kam galbūt kelia tik šypseną, psichologų teigimu, metų sandūra ir jos žymima simbolinė nauja pradžia gali būti išties gera proga išsikelti tikslus ir pradėti kryptingai jų siekti.

Tikslų kėlimas – naudingas ir svarbus įprotis

Psichologės Ugnės Juodytės teigimu, tikslų kėlimas yra labai vertingas įgūdis ir įprotis. Jie padeda nukreipti dėmesį į tai, ko žmogus iš tiesų nori ir tikisi. Anot psichologės, kai turimas aiškus tikslas, galima formuoti jo įgyvendinimui palankų elgesį, kaupti reikiamas žinias. Tai padeda išlaikyti motyvaciją ir judėti į priekį. Jie taip pat gali suteikti kontrolės ir saugumo jausmą.

„Neturint tikslų labai lengva įklimpti į rutininius darbus, užstrigti kasdienybėje, atidėlioti pokyčius, leisti, kad kitų žmonių siekiai ir lūkesčiai užgožtų asmeninius. Tikslų kėlimas yra puiki priemonė asmeninio tobulėjimo progresui sekti, pasitikėjimo savimi ugdymui“, – sako U. Juodytė.

Pasak psichologės, nors užsibrėžti tikslus ir imti jų siekti galima bet kada, natūralu, kad žmonės pokyčius sieja su tam tikromis datomis – naujos savaitės, mėnesio, metų ar mokslo metų pradžia, gimimo diena. Laiko skaidymas į aiškiai apibrėžtus tarpsnius žmonėms padeda geriau orientuotis ir suteikia tam tikrus atskaitos taškus, kurie asocijuojasi su naujomis pradžiomis.

„Dažnai suveikia vadinamasis naujo starto efektas, kai žmogus jaučia, kad yra ypatingame, pereinamajame etape – vieno ciklo pabaigoje ir naujo pradžioje. Tokiose sandūrose žmonės paprastai jaučiasi daug labiau motyvuoti keistis ir siekti naujų tikslų“, – sako U. Juodytė.

Kad tikslas netaptų inkaru

Psichologė U. Juodytė sako, kad siekiant asmeninių tikslų svarbu nepasiduoti, jei ne viskas pavyksta ar sekasi iš pirmo karto. Net jei tikslo pasiekti iš karto nepavyksta, procese dedant nuoširdžias pastangas, įgyjama vertingos patirties ir žinių.

„Asmeninių tikslų reikėtų siekti tvirtai ir su pasiryžimu – kad jie netaptų tik dar vienu po savaitės pamirštu pažadu. Tačiau kartu tai neturėtų tapti inkaru, dėl kurio įstringame ir negalime pajudėti iš vietos. Turime patys būti savo tikslų šeimininkais – prireikus galime juos koreguoti, keisti judėjimo kryptį. Tai yra ne pralaimėjimo, o brandos, gebėjimo geriau įvertinti situaciją ir savo poreikius ženklas. Šiuo požiūriu taip pat labai svarbus ir artimųjų palaikymas, kuris gali suteikti motyvacijos nenuleisti rankų“, – sako U. Juodytė.

Psichologės teigimu, tikslų siekti lengviausia, kai jie yra konkretūs, pamatuojami, įgyvendinami, prasmingi ir apibrėžti laike (angl. Specific, Measurable, Achievable, Relevant, Time Bound – SMART). Be to, juos visuomet pravartu užsirašyti – geriausia ranka. Taip tikslui suteikiama apčiuopiama išraiška, jis ima egzistuoti ne tik žmogaus galvoje, bet ir išoriniame pasaulyje. Pasiekti tikslų, pasak U. Juodytės, taip pat padeda iš anksto apsibrėžiamas planas ir tarpiniai žingsniai, vedantys link norimo rezultato.