LR Konstitucija 12 strapsnis: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Lietuvos Respublikos Konstitucija skirta Lietuvos žmonėms. Eiliniams. Visiems. Todėl kiekvienas, skaitantis, rašantis, galvojantis LIETUVIŲ KALBA, puikiai suvokia 2 punkto I dalį: Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus...
Taigi, PILIETYBĖS ĮSTATYMAS ir nustato kas gali būti ir kas negali būti kartu LR ir kitos valstybės pilietis.
Kaip visada, prieš rinkimus suaktyvėja visi, kas netingi, kas nori būti matomu, girdimu, vėl renkamu į LR Seimą...
***
1990 m. kovo 11d. buvo priimta Laikinoji LR Konstitucija, kurioje buvo ir nuostatų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Pagal 13 straipsnį buvo nustatyta, kad LR pilietybės turinį, pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygas ir tvarką nustato LIETUVOS PILIETYBĖS ĮSTATYMAS.
1990 m. gruodžio 5 d. Aukščiausioji Taryba priėmė naują LR pilietybės įstatymą. Buvo išvardinti asmenys, kurie išsaugoja LR pilietybę:
- Asmenys, turėję Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir gyvenantys kitose valstybėse, kurie nerepatrijavo, kurių vaikai gimė Lietuvoje ar pabėgėlių stovyklose.
- Kiti lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys užsienyje.
1991 m. gruodžio 10 d. Pilietybės įstatymas buvo papildytas ir šiems asmenims suteikta teisė, atstatant Lietuvos pilietybę, nereikalauti atsisakyti kitos valstybės pilietybės, nepaisant to, kur jie gyvena.
Išvada: 1991 m. gruodžio mėn. 5d. įstatyme su jo pakeitimais ir papildymais buvo įtvirtinta dviguba pilietybė. Lietuviams ar lietuvių kilmės asmenims.
1992 m. spalio 25 d., Lietuvos Respublikos piliečiai referendumu priėmė naują Lietuvos respublikos Konstituciją, kurioje įrašytas ir 12 straipsnis.
***
Po Konstitucijos priėmimo, 1992 m. buvo bandyta sureguliuoti Pilietybės įstatymą. Prezidentas A.Brazauskas, 1995 m. vasario 1 d. pasirašė dekretą Nr.535 dėl komisijos sudarymo pilietybės pataisų projektui parengti. Komisiją sudarė 17 narių, kurių tarpe ir užsienio lietuviai iš Australijos, JAV, Kanados, Sibiro, Vokietijos, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės.
1995 m. spalio 3 d. Nr.I-1053, 1995 ir 1997 metais ir vėl buvo keičiami Pilietybės įstatymai.
2002 m. rugsėjo 17 d. į Pilietybės įstatymą (taip vadinamą „Lydekos“ įstatymą) įtraukti atskiri įstatymo nustatyti atvejai ir lietuvių kilmės asmenys. Svarbiausia, kad LR Seimui pavyko priimti dvigubos pilietybės įstatymą, į kurį įtraukė ir naujus emigrantus, išvykusius po 1990 m. kovo 11 d. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1d.
2006 m. balandžio 6 d. buvo priimtas įstatymas, kuriame suteikiant pilietybę atsižvelgiama į nuopelnus Lietuvai. Šie įstatymai galiojo iki 2006 m. lapkričio 13 d., kai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tie įstatymai prieštarauja LR Konstitucijai.
Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra išvardintos taikymo išimtys:
- asmenys iki 1940 m.birželio 15 d., turėję LR pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (...), taip pat lietuvių kilmės asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu, įgiję kitos valstybės pilietybę, nepraranda Lietuvos respublikos pilietybės ir tuo pat metu gali būti ir Lietuvos respublikos, ir kitos valstybės piliečiais. (...)
Konstitucinis Teismas LR Konstitucijos 12 str. atskirus įstatymo numatytus atvejus interpretavo taip: „tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti - išmtiniai... ir ne plačiai paplitę“. (Nutarimas, 33 ir 34 str.).
Konstitucinis Teismas paskelbė pilietybės įstatymus, prieštaraujančius LR Konstitucijos 12 straipsniui (dvigubos pilietybės draudimas, išskyrus atskirais įstatymo nustatytais atvejais) ir 29 straipsniui (diskriminacijos draudimas), bet nutarime pabrėžiama, kad buvo daug Konstitucijai prieštaraujančių pilietybės įstatymų nuostatų, reguliuojančių dvigubą pilietybę, tai negali būti pagrindu kvestionuoti asmenų, įgijusių LR pilietybę ir neatsisakiusių kitos šalies pilietybės teisės, tokie asmenys ir toliau yra Lietuvos respublikos piliečiai (Nutarimas, 49 str.)
Laikotarpyje 2003 m. sausio 1d. – 2006 m. birželio 1 d., LR pilietybę išsaugojo 3746 asmenys.
Lietuvos Konstitucija buvo priimta Lietuvos Respublikos piliečių referendumu – tautos valia, kurios Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir pati tauta turi laikytis.
KIEKVIENO ŽODŽIO REIKŠMĖ YRA TA, KURIĄ SUPRANTA BALSUOJANTI TAUTA. Atskiri atvejai turi būti interpretuojami įprasta reikšme, t.y. taip, kaip tie asmenys supranta tuos teiginius.
Atsiverskite Google žodžio „atskiras“ išaiškinimą – atskiras, atskir|as, atskira
- atsiskyręs, pavienis: Kam esate atskiri, būkite iš vieno. Atskiras žmogus to neįstengs padaryti.
- tam tikras, vien tam skirtas: Tam darbui reikia atskiro žmogaus. Atskiras kambarys. Atskiras atlyginimas. atskirai pvz. skyrium: atskirai gyvena. atskirumas.
Tai skiriasi nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Be to, Tautos išrinktieji - LR Seimo nariai, kitaip suprato atskirus atvejus, negu Konstitucinis Teismas ir buvusius LR pilietybės įstatymus priėmė įprastine reikšme.
Žodis „atskiras“ nėra žodžio „išimtinis“ sinonimas.
Konstitucinis Teismas LR Konstitucijos 12 str. interpretavo tik vieną jo dalį – du žodžius, bet ne kitus straipsnius, kurie galėtų praplėsti tų dviejų žodžių – „atskirus atvejus“, reikšmę.
Beje, Konstitucinio Teismo teisėjai bylos svarstymo metu gavo Vidaus reikalų ministerijos atsakymą, kuriame aiškiai parašyta, kad PILIETYBĖS ĮSTATYMO NUOSTATOS NEPRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJOS 12 IR 29 STR. NUOSTATOMS.
2008 m. liepos 15 d. Seimas priėmė LR Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr X-1709. Šis įstatymas išsaugojo LR pilietybę asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę ir pasitraukusiems į kitas valstybes 1940 m. birželio 15 d.- 1990 m. kovo 11 d. okupacijos metu, šių asmenų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams bei tremtiniams, politiniams kaliniams, taip pat jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (III sk. 17 str.). Šis įstatymas galiojo iki 2010 m.kovo 31 d.
Naujieji emigrantai, išvykę po Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m. kovo 11 d.) buvo atmesti. TAIP DINGO MŪSŲ VALSTYĖS TĘSTINUMAS IR SOVIETŲ OKUPACIJA VIRTO TEISINE REALYBE.
Pilietybės įstatymas, priimtas 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. XI-1196
Šis įstatymas apibrėžia Lietuvos Respublikos pilietybės principus, nustato Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, reglamentuoja kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius.
- Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., (iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis), kuris1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
- Asmuo, pasitraukęsiš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.
- Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atskirus atvejus.
- Lietuvos Respublikos pilietis, sudaręs santuoką su kitos valstybės piliečiu, ją nutraukęs, taip pat pasikeitus jo sutuoktinio pilietybei, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.
***
Advokatė Aldona Jankevičienė (biciulyste.com) teigia: „2016 m. birželio 23 d., ypatingos skubos tvarka E.Zingerio, A. Kubiliaus ir G. Kirkilo iniciatyva Seimo kadencijai besibaigiant, buvo priimtos LR Pilietybės įstatymo Nr. XII-2473 pataisos (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktas), pagal kurias iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėję asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje, įgijo teisę atkurti Lietuvos pilietybę, atžvilgiu.
Pagal šią pataisą, pakeitus sąvokas iš „pasitraukęs“, į sąvoką „išvykęs“, teisė atkurti Lietuvos pilietybę nekeičiant Konstitucijos, buvo suteikta nuo šimto tūkstančių iki pusės milijono litvakų, (įskaitant jų palikuonis), kurių vien į PAR iš Lietuvos išvyko apie 80-90 tūkstančių. Įstatymo pakeitimo redakcijoje esanti frazė: jeigu jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje „reiškia, kad tie asmenys iki 1991m. kovo 11 d. buvo išvykę savo noru, būdami tik okupuotos LTRS piliečiais, nepriklausomybės atkūrime nedalyvavo ir tapti nepriklausomos Lietuvos piliečiais nepanoro. Tai už ką gi jie buvo taip apdovanoti? Nesuvokiama įstatymo nuostata dėl pilietybės atkūrimo jų palikuonims – vaikams, vaikaičiams, kurie gimę ne Lietuvoje ir jokio ryšio (kalba, kultūra, istorija) su Lietuva neturi. Kadangi užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių balsavimo teisė nėra apribota, kaip kitose ES valstybėse, tai galima teigti, kad tokie „apdovanotieji“ piliečiai ateityje galės turėti didelę įtaką Lietuvoje vykstantiems rinkimams.
Po minėto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo Migracijos departamentas suteikė LR pilietybę apie 14 tūkstančių Izraelyje, PAR, JAV, ir kt. valstybėse gyvenantiems litvakams, nereikalaujant atsisakyti kitos šalies pilietybių, nelaikant valstybinės kalbos egzamino ir t.t. Priimant minėtas Pilietybės įstatymo patobulintas pataisas Konstitucinis Teismas nepritaikė „atskiro atvejo“ principo.
Tuo tarpu lietuviams, išvykusiems arba priverstiems išvykti iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. dėl nedarbo, ekonominių sąlygų į kitas šalis, neretai privalomai įgyję kitos šalies pilietybę, LR pilietybė atimama administracine prievartine tvarka, be prašymų ir teismo sprendimų. Tai – akivaizdi lietuvių diskriminacija, kurią ignoruoja Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir Konstitucinis teismas.“
Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo keitimas, papildymas, patobulinimas buvo priimamas Lietuvos Respublikos Seime balsuojant, patvirtinus LR Prezidentui. Be REFERENDUMO.
LR Seimo nariams pakanka 2016 m. Pilietybės įstatymą papildyti pataisa, kurią asmeniškai pristačiau nuo JAV lietuvių visuomeninio komiteto už dvigubą pilietybę (pirm. dr. Rimtautas Marcinkevičius), 2012 m. XIV Pasaulio lietuvių Seime Vilniuje:
„Lietuvos Respublikos pilietybė išsaugojama, įgijus kitos šalies pilietybę asmenims (taip pat jų palikuonims – vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki TSRS okupacijos pradžios 1940 m.birželio 15 d., išvykusiems iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d.“
Kitu atveju tai gali būti Pilietybės įstatymo 12-oji pataisa.
***
Dvigubos pilietybės tema visada suskamba aukščiausia gaida prieš svarbesnius Prezidento, Seimo, Europos parlamento rinkimus. Dabartinį dirbtinį širšalą dvigubos ir net DAUGYBINĖS (nė vienam lietuviui jos nereikia) pilietybės vardu kelia išrinkta pagal Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą tikra prekybininkė Dalia Asanavičiūtė, neligitimi LR Seimo narė, nes 56 LR Konstitucijo str. teigia: „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis (...) kuris nuolat gyvena Lietuvoje.“ Iki 2020 m. D.Asanavičiūtė buvo Anglijos LB pirmininkė, pavaduotoja... JK turėjo verslą ir nuolatinai negyveno Lietuvoje, galimai tik Registrų centre įregistruota gyvenamoji vieta – juk nerinktų grupė Anglijos lietuvių ją savo bendruomenės pirmininke, jei ji gyventų Lietuvoje.
Berods, kandidatų sąrašą formavo partijos pirmininkas G.Landsbergis. Ar jis nežinojo LR Konstitucijos 56 str? Lygiai, kaip nežinojo kas rekomendavo, įkėlė į sąrašą K. Bartoševičių?
Referendumas, kurį visomis propagandos-agitacijos priemonėmis, netgi su teisininkų pagalba, kurie tiesiai į ekraną meluoja interpretuodami LR Konstitucijos 12 str., nereikalingas. Norima bet kuria kaina keisti LR Konstituciją. Dvigubos pilietybės reikalais, kaip tautos gelbėtojai, susirūpino ir LGTB bendruomenės atstovai (Rimvydas Baltaduonis), paskelbę DABAR MŪSŲ LAIKAS prieš 2019 m. referendumą. Taip, Konstitucija nėra tobula, bet Pilietybės įstatymas papildomas, keičiamas be jokio referendumo – pakanka Seimui geranoriškai balsuoti, o Prezidentui patvirtinti.
Pagal esamą Pilietybės įstatymą LR pilietybė išlaikyta, įgijus kitos šaies pilietybę, per 140 tūkstančių piliečiams. BE REFERENDUMO. Be papildomų išlaidų ir taip iki kaklo prasiskolinusiai ar net praskolintai Lietuvai.
Lietuvos Respublikos Seimas yra įstatymų leidėjas. LR Konstitucijos keisti nereikia. Ją reikia apsaugoti nuo netikėtumų.
Straipsnyje pasinaudota: Regina Gytė Narušienė. „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ (Vilnius, 2020), Aldonos Jankevičienės publikacijomis (biciulyste.com), internetine literatūra.
Ligija Tautkuvienė, biciulyste.com
